Kopūstų kotletai neregintiems vaikams ir naujos biuro kėdės administracijai – apie tokius kraštutinumus P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre prabilo šio centro darbuotoja, bet įstaigos direktorė jokių problemų neįžvelgia.

Pravardžiuoja įstaigą?

"Kaip reikia nemėgti ar net neapkęsti savo darbo, jeigu įstaigą, kuriai vadovauji, pravardžiuoji žabalynu? Juk vadovas visada yra tapatinamas su įstaiga, tai tarsi jos dalis... Patys vaikai tą kraupiai skambantį pavadinimą pasigavo ir savo mokyklą dabar taip vadina", – Aklųjų ir silpnaregių centro vadovės Janinos Stuopelienės elgesiu stebėjosi viena šio centro darbuotoja (pavardė redakcijai žinoma). Ji nusprendė redakcijai papasakoti apie užkulisinę regėjimo negalią turinčius vaikus ugdančios įstaigos pusę.

"Direktorė čia jaučiasi kaip bajorė savo dvare, – apibūdino vadovės elgesį darbuotoja. – Net per susirinkimus bendraujama pakeltu tonu arba rėkiama, kad niekas čia nieko nedirba, tik ji viena."

"Ji ne kartą darbuotojams yra sakiusi, kad pasistengs uždaryti šią mokyklą. Visi žino, kad visus maitinimo reikalus direktorė paėmusi į savo rankas, ir niekas negali tam paprieštarauti. Kažin kam reikia atskirų durų tiems, kurie dirba valgykloje? Širdį skauda matant tų vaikų kasdienybę", – susijaudinusi kalbėjo darbuotoja.

Pasak moters, centre mokosi ne tik regos negalią turintys vaikai. "Daugumai jų yra ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Nemažai jų – iš probleminių šeimų, todėl vaikai neturi kam pasiskųsti, jeigu kas negerai, o ir jų tėvai nesirūpina, kaip čia su vaikais elgiamasi, ką jie valgo ir kur miega. Jeigu tėvai rūpestingi, tai direktorė tokiems stengiasi įtikti", – darbo subtilybes P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre atskleidė darbuotoja.

Trūksta auklėtojų

Pašnekovė pasakojo, kad vaikus, kurie lieka bendrabutyje savaitgalį, prižiūri tik viena auklėtoja, nes taupoma ir darbuotojų etatų centre pastebimai sumažėjo.

"Yra vaikų, kurie dėl sveikatos problemų negali savimi pasirūpinti, juos reikia apiprausti, padėti apsirengti. O jeigu kuriam nors kas nors negerai, koks epilepsijos priepuolis, ir reikia kviesti greitukę, auklėtoja negali palikti vienų ugdytinių ir negali palydėti sunegalavusio vaiko į gydymo įstaigą", – piktinosi darbuotoja.

Moteris prasitarė, kad vertėtų patikrinti produktus ir patiekalus, patiekiamus vaikams, prieš tai neįspėjus įstaigos darbuotojų. "Meniu iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo įvairus, bet kiek ir ką iš tiesų vaikai valgo? Ar kopūstų kotletai yra tai, ką reikia patiekti vaikams? Aišku, direktorė tikina, kad tai sveikas maistas", – liūdnai šyptelėjo moteris.

Jos teigimu, direktorė ir kai kurios administracijos darbuotojos taip pat pasistiprina mokyklos valgykloje. "Yra mokytojų, kurios valgo ir sumoka už maistą, bet tikrai ne visos", – tikino darbuotoja.

Kėdės saviems užpakaliams

Moteris pasakojo, kad direktorė tikrai rūpinasi savimi ir jai prielankiomis kolegėmis. "Pernai, metams baigiantis, liko nepanaudotų pinigų. Mokytojai už savo pinigus perka popierių, moka už kopijavimą, o direktorė už tas nepanaudotas lėšas nupirko penkias naujas biuro kėdes savo ir kitų išrinktųjų užpakaliams", – neslėpė ironijos pašnekovė.

Ji sakė girdėjusi sklandančias kalbas, kad mokyklos 85-mečio proga pastačius paminklą įstaigos įkūrėjui P.Daunui ir apjuosus jį tvora, kilo konfliktas tarp J.Stuopelienės ir Ūkio dalies vedėjos, kuri paprastai atsakinga už visus pirkimus. "Kalbėta, kad visa tai buvo padaryta už aukotojų pinigus, o vien tvora atsiėjo apie 12–13 tūkst. eurų. Gali būti, kad moterys kažko nepasidalijo, bet pirkimų yra ir daugiau, tai nesutarimus kolegės pamiršo", – sakė darbuotoja.

Anot jos, tik prieš įstaigos jubiliejų vaikų tualetuose atsirado dangčiai ant klozetų, kad nebūtų gėda prieš svečius, o anksčiau buvo teisinamasi, esą be dangčių valytojoms lengviau juos išvalyti.

"Vis kartojama, kad niekam nėra pinigų, tik kur gali kas nors nubyrėti, tai direktorė rūpinasi, o jeigu naudos nematyti, tai gerai ir taip, kaip yra", – įžvelgė pašnekovė.

Nežinomybė kelia nerimą

Miesto taryba yra priėmusi sprendimą prie P.Daunio aklųjų ir silpnaregių rengimo centro prijungti Kauno abilitacijos centrą, kuriame ugdomi autizmu sergantys vaikai. Aklųjų ir silpnaregių centro darbuotojai nerimauja dėl savo ateities ir darbo perspektyvų, nes tikina žinantys tik apie patį prijungimo faktą, ir nieko daugiau.

"Visas tas procesas vyksta kažkur po kilimu. Žinome, kad J.Stuopelienė dažnai lankosi pas Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėją Antaną Bagdoną, kažką derina, bet mums nieko nesako. Padarė susirinkimą, paskelbė, kad jungs, o bet kokie klausimai palydimi pašaipų: jūs nieko neišmanote, nieko nesuprantate", – apie įtemptą atmosferą kolektyve pasakojo darbuotoja.

Ji pasidžiaugė, kad centro patalpose įsikurs ir Abilitacijos centras. "Tie vaikai ypatingi, jiems reikia išskirtinių sąlygų, bet smagu, kad įstaiga veiks, nes sklandė kalbos, kad mūsų direktorė turbūt ne šiaip sau kalbėjo apie mūsų mokyklos uždarymą – didžiulė teritorija, stadionas, didelis pastatas strategiškai geroje Kauno vietoje tikrai gali ką nors vilioti. Kas galėtų tai paneigti?" – retoriškai svarstė moteris.

Atsargiai rinko žodžius

Paskambinus ir pasiteiravus apie įstaigų sujungimą ir tolesnio darbo perspektyvas, direktorė J.Stuopelienė neskubėjo komentuoti.

"Aš nežinau, koks jūsų tikslas, ar čia blogai, ar gerai. Mes finansiškai neišgyvename, nes mažai vaikų ir didžiulės patalpos. Teikiame paslaugas integruotai besimokantiems vaikams. Tėvai renkasi integruotą mokymą, jeigu vaikas turi tik regėjimo negalią, tai manau, kad neturėtų būti blogai. Tai mano asmeninė nuomonė", – atsargiai žodžius rinko vadovė.

Ji pasakojo, kad Abilitacijos centro pradinės klasės bus perkeltos į P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, o darželis liks Vilijampolėje. "Vakar buvome susitikę, ugdymo planą rašėme – mes formuosime 6 klases, o iš jų pas mus ateis 8 klasės. Finansavimo klausimu tai yra gerai", – džiaugėsi J.Stuopelienė. Jos teigimu, Abilitacijos centre patalpų gerokai mažiau, tad jos vadovaujamoje įstaigoje autizmu sergantiems vaikams bus geresnės sąlygos.

Jokių problemų nemato

Direktorė neneigė, kad, sujungus įstaigas, keisis darbuotojų skaičius. "Jų (Abilitacijos centro – aut. pastaba) pradinių klasių mokytojai ateina su savo vaikais, o pas mus mažėja pamokų, ir išeina žmonės. Mūsų vaikai – silpnaregiai arba aklieji – yra iš visos Respublikos. Jeigu vaikai pas mus ir miega, reikalingi auklėtojai. Jeigu vaikų nėra, mažėja ir auklėtojų etatų. Šiemet mes auklėtojų etatų tikrai turėsime sumažinti", – patvirtino J.Stuopelienė.

Pasiteiravus, ar tikrai savaitgalį su vaikais lieka tik viena auklėtoja, direktorė suirzo. "Tikrai nelieka. Jeigu čia yra skundas ir kažkam labai skauda, tai tikrai ne. Jos dirba po dvi, ir valstybinių normatyvų, kiek auklėjamųjų grupėje vaikų, nėra. Vienas darbuotojas ateina, kai vaikai dar miega, paskui būna du, kai reikia vaikus išsivesti. Jeigu lieka dešimt vaikų ir vienas žmogus, tai pati pati norma. Nešiojamų vaikų ar kažkokių sunkių pas mus tikrai nėra, ir žmogus negali skųstis dirbdamas su dešimčia vaikų. Čia jau gero gyvenimo noras", – nusijuokė direktorė.

Ji kategoriškai neigė, kad centre mokosi vaikai, turintys kokių nors kitų sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių greta regėjimo negalios. "Tarp tų, kurie lieka bendrabutyje, gal yra viena mergaitė, kuri sunkiau vaikšto, bet ji pati apsirengia, pati susitvarko. Kokie ten sekmadienį poreikiai", – svarstė vadovė.

Ji pabrėžė, kad pedagogas dirba pedagoginį darbą, užsiima vaikų laisvalaikiu ir neteikia vaikams jokios kitos priežiūros. "Jeigu pasidaro negera, iškviečia greitąją bet kokiu atveju. Vaiką palydi tas, kas dirba. Yra mergaitėms pasakyta, kad tegul kviečia mane, tegul kviečia pavaduotoją", – tikino įstaigos vadovė.

Tiesiog reikia dirbti

Paklausta, ar ji rūpinasi vaikų maitinimu, direktorė atšovė: "Ne mes rūpinamės, valstybė rūpinasi. Valstybė skiria pinigus, jie gauna keturis kartus maitinimą", – tikino įstaigos vadovė. Jos duomenimis, vieno vaiko maitinimui skiriama 2,81 euro per dieną.

Išgirdusi klausimą, ar iš to paties pavalgo ir darbuotojos, direktorė nutilo, o netrukus suskubo aiškinti, kad darbuotojos už pietus moka po 1,45 euro. "Nežinau, kas jums sakė. Tie kurie valgo, sumoka. Yra tabelis, yra raštu parašyti jų prašymai išskaičiuoti iš atlyginimo. Jeigu nedirba ar išvykę, pažymime. Ateikite, parodysime", – pasiūlė J.Stuopelienė.

Ji tikino negavusi jokių raštiškų nusiskundimų dėl maitinimo, o ir žodžiu esą vaikai jai nesiskundžia. "Yra vaikų, kurie džiaugiasi, nes namuose taip negauna valgyti, yra, kurie sako – fu, neskanu. Kaip ir namuose", – nesureikšmino direktorė.

Prakalbus apie sklandančias kalbas dėl brangiai kainavusios tvoros prie paminklo P.Dauniui, J.Stuopelienė gynėsi nieko bendro su tais darbais neturėjusi. "Tikrai ne mes paminklą statėme. Tai darė P.Daunio fondas. Viskas jų iniciatyva. Mes tik padėkojome", – aiškino direktorė.

Užsiminus, kad darbuotojai nerimauja dėl įstaigų sujungimo, nes nežino, kaip dirbs toliau, direktorė žodžio kišenėje neieškojo. "O ko jie nežino? Buvo susirinkimas, buvo viskas aiškiai pasakyta. Aš jau dabar žinau, kas prašė straipsnio, bet nežinau, ko nerimauja. Tiesiog žmonėms reikia dirbti", – pareiškė J.Stuopelienė.

Sukruto lyg širšės?

Klausimas apie tai, ar reikėtų gerinti gyvenimo sąlygas centre ugdomiems ir gyvenantiems vaikams, atrodo dar labiau suerzino vadovę. "Ateikite į mokyklą, pažiūrėkite, jūs ir nutarsite. Aš nežinau, kas gali skųstis tomis sąlygomis, kurios yra. Žinau, kad paprašė parašyti, nes jūs labai daug faktų žinote", – pokalbį baigė J.Stuopelienė.

Netrukus po pokalbio redakciją pasiekė žinia, kad direktorė skubiai sukvietė darbuotojų susirinkimą. "Atvažiuokite dabar į centrą. Mano vaikas čia mokosi septynerius metus ir aš kaip mama neturiu jokių nusiskundimų", – griežtu tonu pareiškė darbo dienai baigiantis į redakciją paskambinusi moteris. Pasiteiravus, kas jai liepė skambinti, pašnekovė tikino, kad niekas neliepė, ir kelis kartus pakartojo, kad jos vaiko čia niekas nemuša ir ji esanti viskuo patenkinta.

Komentaras

Antanas Bagdonas, savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas

Kol nėra galutinių sprendimų, dirba abiejų jungiamų įstaigų vadovai, o vėliau taryba yra paskyrusi laikiną direktorę Raimondą Juknevičienę, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas vadovas. Kol kas viskas vyksta tvarkingai, darbuotojai įspėti. Buvau susitikęs su abiejų bendruomenių nariais, nė viena jų neprieštaravo. Aklųjų ir silpnaregių vaikų sparčiai mažėja, o Abilitacijos centras neturi tęstinumo kaip mokykla, tad šiame centre tokias sąlygas galėsime užtikrinti. Abilitacijos centre atidarysime penkias naujas darželio grupes, nes laukia daug autizmu sergančių vaikų, kurie ten netelpa. Situaciją lengvina tai, kad pati J.Stuopelienė apsisprendė baigti vadybinę karjerą, išeina su išeitine kompensacija. Ji žada dirbti mokytoja. Daugiau bijau ką ir komentuoti. Mūsų jokie negeri signalai nepasiekė, nusiskundimų nesame gavę.