Nepagarba autentikai

„Kauno centrinio pašto rūmai šildomi buitiniu šildytuvėliu, kokius prieš keliolika metų pasistatydavome kabinetuose universitete, kai prieš pat šildymo sezono pradžią būdavo labai žvarbu…“ – feisbuke palygino kaunietė.

Į šiuos rūmus ji užsuko dėl čia eksponuojamos ukrainiečių parodos, bet pastato aktualijos visiškai užgožė pradinį tikslą.

„Matydama, kaip ignoruojamas ir paneigiamas vienas įstabiausių ir autentiškiausių nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų, pamiršau, ko atėjusi. O ir paroda pasirodė tiek silpna, kad širdgėla dėl pašto absoliučiai užvaldė visas mintis... Jei tokio pobūdžio paroda būtų bet kuriame angare ar sovietmečio dekoro turinčiame pastate – jo neigimas būtų labai vietoje, bet šitaip ignoruoti bene tobuliausiai lietuviškumą atspindintį interjerą ir uždaryti jį nuo visuomenės 6 eurų mokesčiu pasirodė gerokai per daug“, – nuomonę tęsė mokslininkė.

Ingridos Veliutės nuotr.

Užkliuvo ir saugumas

I. Veliutė atkreipė dėmesį ir į lankytojų saugumą. „Po kojomis mėtosi laidai ir ilgintuvai, virš galvos styro beveik krentančios lubų plytelės, o autentiški šviestuvų apvadai tampa laikikliais greičiausiai neleistinam parodos apšvietimui. Galbūt tas nuogas spuoguotas užpakalis, reguliariai išnyrantis ant pagrindinės salės sienų, ir yra tai, ką mes galvojame apie savo miesto paveldą nugarmėjus sostinės triukšmams“, – stebėjosi kaunietė

I. Veliutė apgailestavo, kad į pastatą užsukę žmonės greičiausiai nepamato viso pašto rūmų paveldo subtilumo: „Tam nepakanka per septynias minutes perlėkti parodą ir išsibrauti lauk pro beveik nesidarinėjančias duris.“

Tik įveiklinti neužtenka

Kultūros ministras Simonas Kairys komentaruose sureagavo pastaba. „Ot naujiena! Dar  buvusiai viceministrei, už paveldą atsakingai. Tai labai gerai, kad šį objektą užpildo „Kaunas 2022“ savo veiklomis. Apie meno kokybę gal papasakokite ukrainiečiams tiesiai? O šiaip verta kartais ne iš popierių objektus ir jų būklę pažinti“, – teigė S. Kairys.

I. Veliutė aiškino, kad nėra visai atsitiktinė parodų lankytoja ir apie pašto rūmus ir jų kelionę iš vienų rankų į kitas galėtų, švelniai tariant, šį bei tą papasakoti.

Atsakydama į pasiteiravimus, ką ji, būdama kultūros viceministre, pati nuveikė šių rūmų labui, nurodė, kad, jai einant šias pareigas, per rekordiškai trumpą laiką pastatui suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo, sukurtas visas pagrindas mainams su Lietuvos paštu, sugalvotas galimybių studijos formatas ir t. t. Apie rūmų būklę ir jų priežiūros kokybę garsiai imta kalbėti 2019 m., kai paštas žiemą buvo užlietas, nes dėl per žemos patalpų temperatūros sprogo vamzdžiai.

„Po 2019-ųjų jau nemažai vandens nutekėjo ir yra kiti atsakingi politikai, bet džiaugiuosi, kad daug mano idėjų buvo įgyvendinta. Ačiū KEKS komandai, nes per pastaruosius metus buvo daug puikių parodų ir renginių, kurie įdarbino netradicines vietas. Beveik statybų aikštelėje M. Žilinsko dailės galerijoje vykstantys renginiai buvo puikiai pritaikyti lankytojams ir tikrai nekliuvo naujiems vamzdynams praardytos sienos. Žemsiurbė – superinė ir t. t. Tiesiog šįkart parodos kabintojų darbo kokybė buvo tokia, kokia buvo“, – apgailestavo I. Veliutė.

Po kojomis mėtosi laidai ir ilgintuvai, virš galvos styro beveik krentančios lubų plytelės, o autentiški šviestuvų apvadai tampa laikikliais greičiausiai neleistinam parodos apšvietimui.

Jai pritarė architektas Audrys Karalius, sakydamas, kad nepakanka pastatą tiesiog įveiklinti. Jis pateikė itin ryškių pavyzdžių: daugybė bažnyčių ir sinagogų buvo įveiklintos LSSR vaistų sandėliais, sporto salėmis ir remonto dirbtuvėmis. „Verta prisiminti, kokį depresinį poveikį toks įveiklinimas darė visuomenei“, – atsigręžė į istoriją architektas.

Perduotas KEKS

Lietuvos pašto, kuris vis dar yra Kauno centrinio pašto rūmų valdytojas, komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas „Kauno dienai“ teigė, kad dėl rūmų reikia kreiptis į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovus.

„Kauno centrinio pašto pastatas šiuo metu perduotas naudoti viešajai įstaigai „Kaunas 2022“. Ši įstaiga, be kita ko, ir yra atsakinga už visą pastato eksploataciją, taip pat ir už šildymo sprendimus jame“, – komentavo L. Zadarackas.

Jis pabrėžė, kad, kaip Lietuvos paštas jau yra skelbęs ir anksčiau, Kauno centrinio pašto rūmams išsaugoti ir naudoti reikalingos didelės investicijos.

„Dėl to džiaugiamės, kad, laukiant sprendimo dėl pastato ateities, jis rado laikinus šeimininkus, kurie šias patalpas prasmingai įveiklino“, – nurodė Lietuvos pašto atstovas.

Ingridos Veliutės nuotr.

L. Zadarackas patikslino, kad šiuo metu vyksta šio pastato paėmimas visuomenės poreikiams, atliekamos tam reikalingos procedūros. „Planuojama, kad perimtas pastatas bus perduotas valstybės nuosavybėn, o patikėjimo teise jį valdys Kultūros infrastruktūros centras, pavaldus Kultūros ministerijai“, – teigė atstovas.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacijos ir rinkodaros vadovas Mindaugas Reinikis, paprašytas pakomentuoti I. Veliutės pasisakymą, teatsakė, kad „šiuo metu Kauno centrinio pašto rūmuose centralizuotu šildymu šildomi rūsiai ir operacijų salė, kitos erdvės renginių metu šildomos elektra“.