Regioniniuose parkuose įrengtuose objektuose iki šiol buvo galima lankytis nemokamai be ypatingų apribojimų. Tokia tvarka, regis, galios neilgai: netrukus gali atsitikti taip, kad, prieš rengdamiesi, tarkime, į pamėgtąjį Kadagių slėnį kauniečiai gamtos mylėtojai turės susimokėti.

Visų Lietuvos regioninių parkų ir rezervatų direkcijos iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) jau yra gavusios siūlomų pakeitimų sąrašą. Pagal naują tvarką šių teritorijų lankytojams gali tekti įsigyti dieninius, savaitgalio, savaitinius, mėnesinius ar metinius bilietus.

Tai, kad nuo kitų metų pavasario patekti į beveik visą Lietuvos pajūrį greičiausiai bus galima tik užsimokėjus 0,5–1 eurą, sukėlė pasipiktinimų bangą. Įsivaizduojama, kad Palangą gali tekti aptverti, o Kuršių nerijos nacionalinis ir Pajūrio regioninis parkai jų teritorijų lankytojams parduos bilietus. Bilietų įvedimas labiausiai papiktino klaipėdiečius. Esą jiems teks susimokėti už tai, kad patektų į savo miesto teritoriją – Smiltynę.

Tačiau saugomų teritorijų mokesčio įvedimas aktualus ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos šalies tokių teritorijų lankytojams. Kaune taip pat yra viena į apmokestinamų teritorijų sąrašą patenkanti teritorija – Kauno marių regioninis parkas. Apie galimas permainas – pokalbis su Kauno marių regioninio parko direkcijos direktore Nijole Eidukaitiene.

– Kaip vertinate naują pasiūlymą – įvesti mokestį už lankymąsi saugomoje teritorijoje?

– Visai neseniai gavome siūlomų pakeitimų aprašą, tačiau pirmas vertinimas teigiamas. Per dešimtmetį parkuose turime labai gražių dalykų, padarytų už ES skirtas lėšas. Tačiau prižiūrėti tiems gražiems dalykams lėšų trūksta. Aplinkos ministerija ieško variantų šiai problemai išspręsti. Jei būtume tokia turtinga valstybė kaip Švedija ar Suomija, biudžetinėms įstaigoms būtų kitoks finansavimas, tačiau Lietuvoje to nėra.

– Ar Kauno marių regioniniame parke yra rūpesčių keliančių objektų, kuriems truktų lėšų?

– Kauno marių regioniniame parke įrengti du gražūs takai – Kadagių takas ir Arlaviškių pažintinis geologinis takas. Jais lankytojai vaikšto jau penktus metus ir matome, kad kai kurios medinės lentos pradeda pūti, reikia jas keisti. Biudžete šiems takams prižiūrėti nėra pakankamai pinigėlių. Gauname lėšų tik išsilaikyti. Tokiu būdu ieškoma variantų, kaip surinkti lėšų šiems gražiems takams prižiūrėti ne tik mūsų regioniniame parke, bet ir kituose.

– Lankytojams tai bus šokas.

– Įrengti apžvalgos bokštai, saugomose teritorijose įrengta daug visokių gražių dalykų ir viską reikia prižiūrėti. Man atrodo, visiškai normalu, kad įrengtus objektus reikia prižiūrėti, o tam reikia turėti pinigų.

– Kaip tas mokesti bus renkamas?

– Nerimauta, kad reikės pačioms direkcijoms pasirūpinti surinkti tas lėšas, tačiau, atrodo, kad tai bus vykdoma centralizuotai. Čia panašiai, kaip, pavyzdžiui yra padaryta su žvejo bilietu. Žinodami, kad vyks į kurią nors saugomą teritoriją aplankyti įspūdingų vietų, žmonės internetu arba nustatytuose terminaluose nusipirks bilietus ir ramiai lankysis.

– Kaip bus kontroliuojama, ar lankytojas nusipirko tą bilietą?

– Kažkokia kontrolė turės būti. Greičiausiai tai turės daryti direkcijos darbuotojai. Kol žmonės pripras prie tokios tvarkos, žinoma, ne visi atvyks nusipirkę bilietus, tačiau juos galės įsigyti direkcijoje, darbuotojai vaikščios po parką ir rūpinsis tų bilietų platinimu. Mes tikimės, kad tai nebus sudėtinga, nes jei padarysi kažką sudėtingai, tai neveiks. Turi būti visiems patogu.

– Ar jau numatytos bilietų kainos?

– Bilieto kaina, manau, nebus neprieinama. Kol kas siūlomų pakeitimų aprašas pateiktas tik pastebėjimams išsakyti. Dar neanalizavome, tačiau parai planuojama kaina – 1 euras. Didelių kainų niekas neplanuoja. Svarbu pats faktas ir surinkti kažkiek lėšų, už kurias būtų galima remontuoti tvarkingai įrengtas apžvalgų ir kitas rekreacines ar poilsio vietas. Visose direkcijose yra daugybė medinių objektų. Jie greitai dėvisi ir reikia restauruoti. Logiška, kad didelių kainų neturėtų būti, turėtų būti simboliškos.

– Ar jums atsiųstame apraše užkliuvo kokie nors punktai, kuriuos laikytumėte tik teoriniais, realiai nepatogiais ir sunkiai įgyvendinamais?

– Kol kas dar negalėčiau minėti užkliuvusių dalykų, net jeigu tokių bus, tai bus tik smulkmenos, kurias pastebėję po metų galėsime keisti. Tvarką bus galima tobulinti ir šalinti neveikiančius ar sunkiai įgyvendinamus dalykus. Reikės žiūrėti, kas pasiteisina, kas ne.

– Minėjote, kad naujasis mokestis veiks panašiai kaip žvejo bilietas, tačiau simuliavimo galimybė išlieka didelė.

– Žinoma, prie kiekvieno objekto nestovėsi ir netikrinsi, ar laikosi tvarkos. Kauno marių regioniniame parke įrengti ne tik takai, o daug poilsio aikštelių, stoginių – šios vietos taip pat įeis į apmokestintų vietų sąrašą. Šiomis vietomis vasarą mielai naudojasi daugybė žmonių. Ar pasiseks tai kontroliuoti, matysime.

Komentaras
Eminuelis Leškevičius
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius

Jau visus metus renkame iš mūsų parkų lankytojų tokį simbolinį mokestį. Pasipiktinimų nesulaukėme. Viskas taip sklandžiai ėjosi gal todėl, kad vadovavomės principu – nepersekioti. Buvome nustatę 1 euro mokestį trims dienoms. Surinktos lėšos bus skirtos daugybei įrengtų takų, aikštelių atstatyti ir remontuoti. Mes norėtume, kad parke lankytųsi kultūringi ir padorūs žmonės, tačiau taip ne visada būna. Direkcijos prižiūrimoje teritorijoje įrengta daug takų, sutvarkyta infrastruktūra, tačiau po sezono daug kas lieka jei ne visai suniokota, tai apniokota, ir visus tuos objektus reikia sutvarkyti. Dažnai juokauju, kad žmonės taip labai myli gamtą, kad apsilankę viską palieka taip, jog kitam nesinorėtų čia lankytis. Mokesčio įvedimas, tikiuosi, ne tik padės direkcijoms surinkti lėšų objektams prižiūrėti, bet ir įpareigos lankytoją elgtis atsakingai.