"Teko atlaikyti kritikos laviną dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo. Nors ši Gyvūnų gerovės įstatymo nuostata buvo įsigaliojusi, tačiau Darbo partijos iniciatyva buvo panaikinta. Nepaisant to, naujos kadencijos Seimas vis vien turės grįžti prie šios įstatymo nuostatos", – įsitikinusi politikė O.Leiputė, kurios net ir pataisos įstatymo nuostatoje dėl ženklinimo ir registravimo Seime nebuvo priimtos.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad buvo pavykę uždrausti skersti Lietuvoje gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus, tačiau kartu apgailestavo, kad ši nuostata Darbo partijos iniciatyva buvo atšaukta dėl Rusijos embargo ir atsiradusios galimybės tiekti mėsą į Rytus košeriniam maistui.

Vis dėlto būta ir neatšauktų iniciatyvų. Pavyzdžiui, į jos prašymą skirti lėšų beglobėms katėms sterilizuoti reguliuoti teigiamai sureagavo Kauno miesto savivaldybė. Be to, O.Leiputė ne tik pati inicijavo, bet ir aktyviai palaikė daugybę nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa ir gerove, iniciatyvų, organizavo ir dalyvavo šviečiamuosiuose renginiuose, įvairiose akcijose, skirtose gyvūnų gerovės problemoms. Pavyzdžiui, dėl neteisėto gyvūnų veisimo, ausų bei uodegų karpymo ir pan.

Tokia Orintos veikla nestebina, nes ji pati yra išgelbėjusi daugybę gyvūnų, pasmerktų valkatauti, suradusi jiems šeimininkus. Štai dar neseniai jos namuose, Jonavos rajone, gyveno priglaustas Azijos aviganis Kukas, rusų spanielė Aira ir mišrūnė Berta bei katinas Rickus su kate Snaige. Kukas ir Aira jau iškeliavo į amžinąsias medžioklės pievas, o štai 14-metė Berta dar visai neblogai jaučiasi drauge su Snaige ir Rickumi laigydami sodyboje. Ir čia dar ne visi Orintos globotiniai, parsivesti ar parsinešti, kaip sakoma, iš gatvės.

"Kai nuvažiuoju pailsėti į vieną Dzūkijos kaimą, ten visada šeriu manęs laukiančias keturias kates, į kurias kaimiečiai žiūri gan paviršutiniškai, atsainiai, nes galvoja, kad jos pačios turi susirasti maisto", – pasakojo Orinta, per savo gyvenimą išgelbėjusi nuo pražūties 30–40 buvusių beglobių ir benamių gyvūnų.