Nugalėjo elegancija

Ketvirtadienio popietę Kauno valstybinėje filharmonijoje iškilmingai paskelbti tarptautinio konkurso rezultatai. Vilniečių architektų vizija, kaip turėtų atrodyti būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras Kaune, per artimiausius kelerius metus gali materializuotis prie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Tarp 119 pasiūlymų, gautų iš viso pasaulio, geriausiu išrinktas „Paleko Archstudijos“ darbas.

„Pirmoji nugalėtojo savybė yra paslėpta ir nėra labai matoma. Pastato išplanavimas – inteligentiškas, kur yra daug paslėptų, tačiau reikalingų erdvių. Be to, paties architekto vizija parodo, ką jis mato ant upės kranto ir kaip pastatai gali vesti toliau. Sužavėjo ir pati pastato elegancija. Toks jausmas, kad jis ir yra, ir jo nėra“, – apie geriausią architektūrinę idėją kalbėjo tarptautinės komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“.

Miestiečiai socialiniuose tinkluose taip pat galėjo balsuoti už labiausiai patikusią M.K. Čiurlionio koncertų centro vizualizaciją, tačiau tarp trijų nugalėtojų kauniečių mylimiausių projektų nėra.

„Aš pats kauniečių balsą akcentavau. Mano, kaip vieno iš komisijos narių, vertinimas kiek galima labiau atspindėjo kauniečių nuomonę“, – kalbėjo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Pirmoji nugalėtojo savybė yra paslėpta ir nėra labai matoma. Pastato išplanavimas – inteligentiškas, kur yra daug paslėptų, tačiau reikalingų erdvių.

Projekto reikalavimai

Visus projektus komisija vertino pagal keturis pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas. Konkurso dalyvių prašyta pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. m. dydžio koncertų centrui. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų.

Pagrindiniai reikalavimai architektams – suplanuoti 1500 žmonių talpinančią aukštos akustinės kokybės koncertų salę, mažesnę 700 vietų antrąją salę ir transformuojamą konferencijų salę, kurioje tilptų iki 600 žmonių, o prireikus ji galėtų būti išskaidoma į atskiras erdves, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Projektuose taip pat turėjo būti numatytas lauko amfiteatras, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti aplinkos elementai. Dar vienas svarbus akcentas – tiltas į Nemuno salą. P. Mačiulio teigimu, visi architektai tiltą projektuose numatė.

„Jis labai svarbus tam, kad koncertų centras būtų gyvybingas ir būtų susisiekimas su miesto centru iš abiejų upės krantų. Manau, kad labai greitai šalia koncertų centro techninio projekto rengimo bus ruošiamas ir tilto projektas“, – sakė vicemeras.

Finansavimo klausimai

P. Mačiulis sakė, jog kiekvienas konkurso dalyvis žinojo sąmatą ir turėjo įsitekti į 30 mln. eurų.

„Dabar turės detalizuoti savo mintis, sąlyga taip pat išliks. Jei projektas pabrangtų, reikštų, kad kažkas negerai su pačiu projektu. Tačiau kiek mes visi diskutavome, manome, kad su nugalėtojų projektu galima įsitekti turint numatytą sumą“, – sakė mero pavaduotojas.

Trys nugalėtojai, pasibaigus konkurso procedūroms, bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą. Tikimasi, kad po pusės metų miestas turės kontraktą dėl projekto rengimo, toliau seks visi techniniai planai ir statybos. 30 mln. eurų vertės projektą tikimasi įgyvendinti per artimiausius ketverius metus, o atidarymas planuojamas 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.

„Miestas bet kuriuo atveju prie finansavimo prisidės. Tačiau tai ir šalies garbės reikalas turėti panašaus pobūdžio koncertų salę. Ne tik labai turtingos šalys, bet ir mūsų kaimynės – Latvija, Estija – smarkiai mus lenkia, nes turi ne po vieną salę. Kiek mums žinoma, Vyriausybė savo plane yra nusimačiusi nacionalinės koncertų salės finansavimo klausimą. Mes bendraujame ir su Kultūros ministerija, tad tikimės pritraukti ir europines lėšas. Neatmetame, jog prie projekto prisidės ir privatūs investuotojai“, – finansavimo klausimus aptarė P. Mačiulis.

Svarbus konkursas

Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažino, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje.

„Šis konkursas svarbus daugeliu aspektų, vienas jų – dalyvių gausa. Stebina įvairovė, nes dalyvavo ir jauni architektai, ir kompanijos, turinčios didelę patirtį. Tai ne tik vidaus, o tarptautinis konkursas“, – kalbėjo tarptautinį vizijų konkursą organizavęs M. Readingas.

Šis konkursas svarbus daugeliu aspektų, vienas jų – dalyvių gausa. Stebina įvairovė, nes dalyvavo ir jauni architektai, ir kompanijos, turinčios didelę patirtį.

Savo idėjas, koks architektūrinis sprendimas geriausiai įkūnytų M. K. Čiurlionio koncertų centrą, konkursui pateikė 36 šalių architektai iš šešių žemynų. Tarp pastarųjų nebuvo tik Antarktidos. Daugiausia darbų (16) konkursui pateikė mūsų šalies architektai. Antroje vietoje – JAV architektūros vizionieriai (14 pasiūlymų), treti – Jungtinės Karalystės atstovai (12). Tarp dalyvių buvo net svečių iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Afrikos Respublikos, Libano, Jordanijos, Čilės ir kitų valstybių.

Jau antrą kartą Kauno užsakymu prestižinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Per tris mėnesius specialiai konkursui dedikuotoje interneto svetainėje apsilankė beveik 23 tūkst. interesantų, norėjusių plačiau sužinoti apie Kauno rengiamą projektą. M. K. Čiurlionio koncertų centro idėja aktyviausiai domėjosi Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, o taip pat ir daugiausia darbų konkursui pateikę lietuviai.