Pastūmėjo kaimynų požiūris
Žilvinas Demendžiūnas nuo vaikystės susitaikė su savo negalia. 45-erių vyrui šiuo metu nustatytas vos 20 proc. darbingumas. Pasakodamas, su kokiomis kliūtimis susiduria norėdamas pasistatyti automobilį arčiau namų, Žilvinas nedejavo dėl sveikatos, o kaip gyvenimo negandų ginklą naudojo šypseną.
Pasirūpinti oficialiai pažymėta neįgaliajam skirta automobilio pastatymo vieta Žilviną įkvėpė kaimynai. Anksčiau vyras automobilį statydavo priešais namo laiptinę esančioje gana plačioje praėjimo vietoje. Tačiau kartą sulaukė policijos dėmesio. Kažkuris kaimynas pranešė pareigūnams, kad Žilvinas palieka automobilį neleistinoje vietoje ir pastarajam skirta buvo 30 eurų bauda.
"Prie šio namo laiptinės yra maždaug 4 m tarpas, kur nuolat stovi automobiliai. Tik, žinoma, to, kuris pirmesnis pastato, – šyptelėjo į automobilio paliktas tepalų dėmes ant grindinio mostelėjęs Žilvinas. – Be to, juk visi prie namą juosiančios gyvatvorės paliekantys automobilius lyg ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, tačiau niekas dėl to galvos nesuka."
Ir tokia nerašyta tvarka vyrauja kone visų Kauno daugiabučių kiemuose – automobiliai paliekami ant šaligatvių, kitur net nepaliekant praėjimo takelio pėstiesiems. Kiek atsargiau automobilių savininkai parkuojasi ant žaliosios vejos, nes gamtos puoselėtojai į tokį drastišką automobilių statymo būdą žvelgia labai jautriai.
Nerašyta taisykle tapo ir tai, kad, kol kas nors nesiskundžia tokia automobilių statymo daugiabučių kiemuose tvarka, ji neužkliūva nei policijai, nei Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Ėmus aiškintis, ką daryti, kad automobiliais užkimštuose daugiabučių kiemuose būtų tvarka, gyventojams rekomenduojama susitvarkyti namo sklypo planą, tada patiems susitarti, kur ir kaip patogiai gyventojai galėtų palikti automobilius.
Tačiau grįžkime prie Žilvino atvejo. Kaimyno skundo įkvėptas, neįgalus vyras ryžosi oficialiai kreiptis pagalbos, kad būtų įrengtas ženklas, leidžiantis tik neįgaliojo pažymėjimą turinčiam asmeniui numatytoje vietoje statyti automobilį. Juolab kad tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikėjo – iš Žilvino kiemo matyti daugiabutis, prie kurio įėjimo – neįgaliojo ženklu pažymėta automobilio parkavimo vieta.
Formalus požiūris
Žilvinas pasakojo, kad ne vienus metus gyveno Baltijos gatvėje, netoli dabartinės gyvenamosios vietos Baltų prospekte. Tačiau, prastėjant sveikatai, su mama gyvenantis vyras nutarė keisti būstą, nes įveikti laiptus iki trečio aukšto darėsi vis sunkiau. Ankstesnė patirtis kuždėjo, kad tereikia kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir nebus jokių rūpesčių. Buvusiems kaimynams netapo problema vietą arčiausiai laiptinės palikti Žilvinui.
Naujo būsto kaimynų požiūris – kitoks. Žilvinas kreipėsi pagalbos į namo bendrijos atstovą. Pastarasis paragino neįgalųjį apibėgti visus gyventojus ir surinkti parašus, kad jie pritartų, jog būtų įrengta vieta neįgaliojo automobiliui. "Trys laiptinės, 81 butas. Pasakė, kad pavasarį bus susirinkimas ir tada spręs, leisti ar ne. Tuo metu buvo spalis. Laukė žiema, sunkokas kelias nuo mašinos iki namų", – pasakojo Žilvinas.
Tad Žilvinas kreipėsi į Šilainių seniūniją ir sulaukė biurokratinio atsakymo. "Išnagrinėję teisės aktus, reglamentuojančius automobilių stovėjimo vietų įrengimą, Šilainių mikrorajono kvartalų planus ir įvertinus situaciją vietoje, nėra teisinio pagrindo pritarti automobilio stovėjimo vietos įrengimui, kadangi pasirinkta vieta yra pėsčiųjų zonoje, taip pat neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų", – rašo Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius.
Šiemet sausį Žilvino prašymui palikti automobilį netoli laiptinės pritarė Kauno kelių policijos valdyba. Deja, šis pareigūnų palaiminimas ir Žilvino prašymas Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriuje pritarimo nesulaukė.
Visi prie namo paliekantys automobilius lyg ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, tačiau niekas dėl to galvos nesuka.
"Neišlaikomi iki gyvenamųjų namų langų numatyti atstumai", – nurodoma priežastis Žilvinui atsiųstame rašte. "Siūlome tikslinti schemą ir numatyti vietą šalia namo esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje", – Žilvinui rekomendavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Augustaitis.
Negali pritarti
Neįgaliųjų automobilių statymo vietas įprasta matyti kone kiekvienoje stovėjimo aikštelėje, tačiau daugiabučių namų kiemuose šios vietos yra išties retas reiškinys. Dažnu atveju pakanka sveiko proto ir kaimynų supratimo. Kai to nėra, pagalba neįgaliajam tampa neįmanoma misija.
M.Augustaitis nesigynė, kad jam ne paslaptis, jog daugiabučių gyventojai, pažeisdami taisykles, palieka automobilius prie pat namų. "Ten negalima palikti automobilių, todėl mes negalime pritarti tam, ko negalima", – bandė aiškinti Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Suprask, išimtis leisti neįgaliam vyrui pasistatyti automobilį arčiau įėjimo į namus sukurs precedentą ir tada visi susivoks, kad ir jie gali laužyti taisykles. Koks netikėtumas: pamatę Žilvino automobiliui įrengtą vietą, staiga visi ims taip statyti automobilius, lyg to nebūtų darę anksčiau.
Tiesa, Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas negalėjo paaiškinti, kokiu keliu ėjo netoli Žilvino gyvenantis neįgalus žmogus, ir pasiekė, kad viena vieta būtų pažymėta neįgaliojo ženklu. "Pas mus neregistruota. Gal čia anksčiau įrengta. Negaliu atsakyti, kodėl taip yra", – teisinosi M.Augustaitis.
Vedėjo pavaduotojas tikino, kad neįgaliesiems jokių išimčių nėra ir tie keli šimtai metrų nuo oficialios automobilių stovėjimo aikštelės esą nėra neįveikiami. Būtent aikštelėje prie gatvės Žilvinas galėtų pretenduoti į neįgaliajam skirtą ženklinimą.
Ir vėl Žilvinui teks derinti schemą su seniūnija, Kelių policijos valdyba bei Transporto ir eismo organizavimo skyriumi. Pagal preliminarų scenarijų, Žilvinas paliks automobilį prie gatvės ir kasdien praeidamas grožėsis prie pat namo, kaip ir seniau, paliekamais kitų kaimynų automobiliais.
Komentaras
Jolanta Baltaduonytė
Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja
Kauno savivaldybė vykdo ne vieną programą, imasi veiksmų dėl paslaugų negalią turintiems asmenims teikimo. Jau ne vienus metus vykdoma būsto pritaikymo programa su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri finansuojama valstybės ir savivaldybės lėšomis. Pagal poreikius pažeminami slenksčiai, platinamos durys, o jei reikia ir kita būsto aplinka pritaikoma pagal poreikius. Yra programa, pagal kurią siekiama padėti kiek įmanoma patogiau žmogui išeiti iš namų – įrengiami pandusai, ši programa jau kelerius metus vykdoma. Teisės aktuose yra tam tikrų apribojimų, tačiau ieškome būdų, kaip padėti žmogui.
Lygiai taip pat siekiama pritaikyti miesto erdves neįgaliesiems. Tarkime, remontuodami gatves atsižvelgiame į skirtingas negalias turinčius žmones: daromos nuovažos nuo šaligatvio žmonėms su vežimėliais, erdvės pritaikomos ir regos ar klausos negalią turintiems asmenims.
Šiuo konkrečiu atveju dėl Žilvino Demendžiūno smulkiai negaliu komentuoti, tačiau neatmesčiau galimybės, kad susirinkę galėtume apsvarstyti galimus variantus.
Didelė bėda yra daugiabučio gyventojų požiūris į savo artimą. Net ir pandusui įrengti reikalingas daugiabučio butų savininkų sutikimas. Taip numatyta valstybiniuose teisės aktuose, nes laiptinė yra bendro naudojimo objektas.
Per savo praktiką esame turėję tokių atvejų, kai daugiabučio gyventojai nesutiko, kad būtų įrengtas pandusas. Jei matome, kad pandusą įrengti asmeniui su negalia būtina, savivaldybė prisiima riziką. Įstatyme numatyta tokia galimybė, jei nėra kito būdo padėti žmogui savarankiškai patekti į savo gyvenamą būstą. Pernai buvo trys atvejai kai daugiabučio gyventojai nesutiko, kad negalią turinčiam kaimynui būtų įrengtas pandusas.
Kartais reikia paprasčiausio žmonių sąmoningumo ir problemas būtų galima spręsti susitarimo būdu.
Naujausi komentarai