Neužklups netikėtai

„Tikrai nebus taip, žiema užklups netikėtai. Seniūnai su rangovais jau turi sutartis. Kadangi viešųjų pirkimų įstatymas tai leidžia, dažniausiai jos būna ilgalaikės, kad nereikėtų kasmet gaišti laiko procedūroms. Stengiamės, kad tie, kurie valo sniegą – įmonės ar ūkininkai, būtų vietiniai ir turėtų reikalingą techniką: greiderius ir traktorius. Didžiojoje dalyje Kauno rajono seniūnijų kelių tinklas jau yra susiformavęs, o Domeikavoje, Užliedžiuose ir keliose kitose, kuriose vyksta didžiulė plėtra, – formuojasi. Vietos ūkininkai ir įmonės, kurie kelius ir gatves valo ne vienus metus, puikiai pažįsta savo teritoriją ir pirmiausia važiuoja ten, kur labiausiai reikia, o kadangi yra šalia, tai padaro išties greitai. Jei samdytume įmonę, ji pirmiausia važiuotų ten, kur didesnis įkainis, kur yra daugiau darbo. Todėl prireikus dideles įmones būna sunku prisikvieti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Pasak administracijos direktoriaus, prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, vedantiems į vaikų darželius, mokyklas, socialinės paskirties, gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigas, pagrindinėms arterijoms, kuriomis gyventojai galėtų pasiekti jau ne Kauno rajono savivaldybės, o regioninius, krašto ir magistralinius kelius.

Šarūnas Šukevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausias šašas – Raudondvaryje

„Kelių priežiūra yra kelių kategorijų. Suprantama, kad magistraliniai, regioniniai ir krašto keliai yra svarbiausi. Nesulaukę juos prižiūrinčių įmonių dėmesio, dažniausiai valome patys. Kauno rajone nemažai regioninių ir krašto kelių eina per miestelius, todėl nenorime, kad mūsų gyventojai taptų sniego ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įkaitais“, – sakė Š. Šukevičius ir diplomatiškai išsisuko nuo klausimo, ar LAKD nepiktnaudžiauja Kauno rajono savivaldybės atsakingumu ir geranoriškumu.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad daugiausia problemų žiemą turėtų kilti kalvotoje Vilkijoje, vadinamoje Lietuvos Šveicarija, didžiausias šašas Kauno rajone, pasak Š. Šukevičiaus, yra Raudondvario kalnas. „Pernai ir ankstesniais metais pasitaikė ne vienas atvejis, kai, susidarius plikledžiui, sunkiasvorė technika neįveikė įkalnės, ne mažiau sudėtinga buvo nusileisti nuokalne. Jei pati nespėja, LAKD galėtų nuoširdžiai pabendrauti su Raudondvario seniūnija“, – konstatavo pašnekovas.

Nenorime, kad mūsų gyventojai taptų sniego ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos įkaitais.

Skriaudžiama ne tik ši seniūnija. Ankstesnių metų praktika liudija, kad vėliausiai būdavo valomi regioniniai, krašto keliai Vilkijos apylinkių ir kitose seniūnijose.

„Kalbant apie Kauno rajono savivaldybei priklausančius kelius, sudėtingiausia tinkamą jų priežiūrą užtikrinti Domeikavoje, Užliedžiuose, kur gyventojų tankis – didžiulis, gatvelės – siauros, nemažai jų – privačios. Siaurose – 5 ar 6 m, ypač kai nėra kitų parkavimo vietų ir automobiliai paliekami gatvėje, sunku nuvalyti sniegą, o privačiose to daryti ir leisti savivaldybės pinigus iš viso negalime“, – pabrėžė administracijos direktorius.

Kenčia ir Samylų seniūnija

„Seniūnijoje pagrindiniai keliai, vedantys link Kauno miesto, yra valstybinės reikšmės keliai (Nr. 1943, 1902, 1937), priklausantys LAKD. Už jų priežiūrą atsakinga įmonė „Kelių priežiūra“. Sulaukiame nemažai nusiskundimų, nes valstybinės reikšmės keliai valomi ir barstomi pagal prioritetą ir dažnai, kai būna didžiausias automobilių srautas, jais dar nebūna pasirūpinta“, – tą pačią problemą, kaip ir Š. Šukevičius, įvardijo Samylų seniūnė Jolita Petkauskė.

Samylų seniūnija kelių valymo ir gatvių barstymo paslaugoms teikti yra sudariusi sutartis su įmonėmis, o mažesnius keliukus, pėsčiųjų, dviračių takus valo pati su savo technika. Užsakytas druskos ir smėlio mišinys pėsčiųjų takams barstyti jau pristatytas.

Jolita Petkauskė / Asmeninio archyvo nuotr.

Viskuo pasirūpinta

Domeikavos seniūnija, kuri priskiriama prie sudėtingesnių, yra sudariusi sutartis dėl sniego valymo su mažąja bendrija „Orsafa“ ir bendrovėmis „Arbora LT“ ir „Veredena“. „Šiuo metu derinama sutartis dėl druskos barstymo su „Veredena“, o smėlio ir druskos mišinio esame nusipirkę“, – informavo seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė.

Batniavos seniūnija, pasak seniūno pavaduotojos Rimantės Dzetaveckienės, pati pasirūpina, kas nuvalys užsnigtus kelius ir jau yra pasirengusi barstyti slidžius kelius. Kad žiemos sezonui pasiruošta, patikino ir Linksmakalnio seniūnas Vaclovas Žvirblis.

Talkina ūkininkai

Ramiai žiemos išdaigų laukia ir Čekiškės seniūnija. „Turime smėlio druskos barstytuvą ir buldozerį. Tačiau seniūnija viena nespėja snygio metu valyti visų kelių, todėl padeda ūkininkai Danas Laurinavičius ir Stasys Urlikis, su kuriais esame sudarę sutartis“, – sakė seniūnas Mečislovas Zavedskas.

Vilkijos apylinkių seniūnija, viena didžiausių savo teritorija ir kelių ilgiu, žiemos sezonui taip pat pasiruošusi. „Turime galiojančią sniego valymo sutartį su ūkininku Pauliumi Alekna. Šiemet nusipirkome prie sunkvežimio prikabinamą barstytuvą: vasarą chloridui barstyti, kad mažiau dulkėtų, o žiemą jį panaudosime smėlio ir druskos mišiniui barstyti slidžiose kelių ir gatvių atkarpose, – pasakojo Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas. – Iš anksto žinomų būsimų slidžių įkalnių ir nuokalnių pakelėse jau šią savaitę planuojame pripilti krūvas mišinio, kuriuo prireikus galės pasinaudoti ir vairuotojai. Nors jau kelinti metai tikroji žiema prasideda sausį, bet ruoštis reikia jau dabar, nes gali pasitaikyti nenumatytų atvejų.“

Vilkijos seniūnas Paulius Amanaitis patikino, kad technika jau paruošta, nors turėjo smėlio ir druskos mišinio, likusio nuo pernai, bet dar atsivežė papildomai. „Dabar tereikia gero kolegų nusiteikimo pasitinkant žiemos iššūkius. Prireikus pagalbos, kreipiamės į artimiausius ūkininkus Česlovą Tallat-Kelpšą ir Paulių Alekną“, – sakė P. Amanaitis.

Sulaukiame nemažai nusiskundimų, nes valstybinės reikšmės keliai valomi ir barstomi pagal prioritetą ir dažnai, kai būna didžiausias automobilių srautas, jais dar nebūna pasirūpinta.

Taurakiemio seniūnija yra įsigijusi traktorių MTZ-50 su sniego stumdymo peiliu, smėlio barstytuvą, jau pasirūpinusi smėlio ir druskos mišiniu nuokalnėms barstyti. „Šiame krašte gyvena daug ūkininkų. Jeigu esant stipriam snygiui nesuspėjame patys susitvarkyti, į pagalbą atskuba ūkininkai. Margininkų kaime geranoriškai talkina Audrius Banionis, Piliuonoje – Vingaudas Dambrauskas ir Kazimieras Martovičius, Viršužiglio ir Arlaviškių kaimuose – seniūnaitis Gintautas Simanaitis“, – džiaugėsi seniūnė Danutė Glinskienė.

Užliedžių seniūnijai, kuri yra pasirašiusi kelių barstymo sutartį su bendrove „Kauno švara“, pasak seniūno pavaduotojos Kristinos Nekrošienės, sniegą valyti padeda ir trys ūkininkai.

Atskuba ir neprašomi

„Niekada neatsisakau padėti. Tai mano gyvenimo kredo, esu ne kartą įsitikinęs, kad darydamas gerus darbus gauni su kaupu grąžos. Nesame sudarę sutarties, dirbame ne už pinigus. Kai matome, kad dėl snygio kaime chaosas, kad seniūnijos traktorius nespėja, skubame į pagalbą ne tik aš, bet ir sūnus“, – savo indėlio į bendruomenės gerovę nesureikšmino Taurakiemio seniūnijos ??????Kazimieras Martovičius.

Ūkininkas Stasys Urlikis dažniausiai net nelaukia skambučio iš seniūnijos. Valo ne tik Kauno rajono savivaldybei priklausančius Čekiškės seniūnijoje esančius kelius, bet regioninius, jei mato, kad jie – neišvažiuojami. Jo žodžiais, būna tik blogiau, jei uždelsi su sniego valymo darbais.

„Pačiam maloniau, kai keliai žiemą nuvalyti, ir kaimynų nuotaika geresnė, mažesnis avaringumas“, – sakė ūkininkas ir prisipažino, kad, kai stichijos įsišėlsta, tenka ištraukti ir nuvažiavusias nuo kelio transporto priemones.

Technika jau paruošta visokeriopai pagalbai: ant „Claas“ traktoriaus uždėta vilktis ir valymo peilis. Jei ši žemės ūkio technika neprivažiuoja ar neįveikia sniego pusnių, S. Urlikis panaudoja ir turimą teleskopinį krautuvą.

Problema: pernai ir ankstesniais metais pasitaikė ne vienas atvejis, kai, susidarius plikledžiui, sunkiasvorė technika neįveikė Raudondvario įkalnės, ne mažiau sudėtinga buvo nusileisti nuokalne. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Padeda įmonės

Ežerėlyje šaligatvius valo ir barsto seniūnija, tam jau yra įsigijusi druskos ir žvyro mišinio. „Valyti kelius padeda bendrovė „Klasmann-Deilmann“. Mūsų plotai labai nedideli, todėl atskirų sutarčių neturime“, – sakė seniūnė Vilmantė Macijauskaitė.

„Garliava padalyta į dvi dalis: nuo Vytauto gatvės – į dešinę ir į kairę. Vieną pusę valo bendrovė „Radė“, kitą – Komunalinių paslaugų centras, prižiūrintis ir šaligatvius“, – patikino Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė.

Pagalbininkų neturi

Akademijos, Kulautuvos, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų situacija kitokia: čia nėra ūkininkų ar įmonių, kurie pagelbėtų, tad darbus tenka atlikti savo jėgomis. „Gatvių valymo ir barstymo paslaugoms esame sudarę sutartį su bendrove „Arbora LT”. Jau nusipirkome žvyro ir druskos šaligatviams barstyti“, – sakė Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Žiemai taip pat jau pasiruošta ir Karmėlavoje. „Įkalnėse ir slidžiausiuose keliuose statomos dėžės su smėlio ir druskos mišiniu“, – patikino Karmėlavos seniūnijos specialistė Audronė Ridikienė.

Pasak seniūnės Aldonos Petkevičienės, Neveronių seniūnija ne tik neturi ūkininkų ar įmonių, galinčių padėti, bet ir technikos keliams ir gatvėms valyti ar barstyti, sandėliavimo patalpų. Todėl gatvės valomos ir barstomos pagal sudarytas sutartis su įmonėmis, teikiančiomis kelių ir gatvių valymo ir barstymo paslaugas.

„Esame pasirašę sutartis su įmonėmis barstyti, stumdyti sniegą ir valyti šaligatvius mažagabarite technika. Turiu keletą žodinių susitarimų su kitais tiekėjais dėl stumdymo, tam atvejui, jei sutartinė technika sugestų arba dėl kitų priežasčių (pvz., stichinio snygio) negalėtų laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų“, – tvirtino seniūnas Skirmantas Nominaitis ir pasidžiaugė, kad pernai žiemą buvo pavienis atvejis, kai privataus kvartalo vystytojas nustumdė sniegą besiribojančioje seniūnijos gatvėje.