Kalbama ir apie klimato kaitą, kad vasara šiek tiek pasislinko. Anksčiau liepos 26-ąją, per šv.Oną, jau būdavo ragaujama naujo derliaus duonos ir džiaugiamasi sunkiausio ir didžiausio vasaros darbo pabaigtuvėmis ir rezultatais.

Šlapia ir neprinokę

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis sakė, kad kalbėjosi su ne vienu didžiųjų ūkių savininku. „Jie skundėsi, kad dėl itin šlapios dirvos negali įvažiuoti į laukus, kad vėjas ir lietus dalį javų išguldė. Apie nuostolius kol kas nekalbama, tik pradėjus darbus paaiškės, koks užmirkimas, kiek išguldyta ir kokia grūdų kokybė, bet neabejojama, kad bus nuostolių“, – žemdirbių nuotaikomis dalijosi T.Didžiulis.

Pasak skyriaus vedėjo, labiausiai nerimauja tie, kurie dalyvavo europiniuose paramos projektuose ir turi įsipareigojimų. Dėl kompensacinių mechanizmų Žemės ūkio ministerija kol kas tyli.

Apsidraudusiųjų skaičių augina stambieji ūkininkai.

Tie, kurie įsipareigojimų neturi ir ūkininkauja seniai, kol kas nepanikuoja ir laukia derliaus ėmimo darbų finišo. Tik tada jie žada kalbėti apie situaciją ir rezultatus.

Be to, anot T.Didžiulio, ir nukentėjo ne visi vienodai. „Liūtys ir vėjai praėjo šuorais. Tai akivaizdu važiuojant greitkeliu Kaunas–Klaipėda: vienoje pusėje javai išguldyti, o kitoje laukai atrodo puikiai. Tas pats ir su drėgme: vienur jos perteklius dirvoje, kitur to nėra.“

Jau matosi kombainų

T.Didžiulio žodžius patvirtino ir vaizdai – viename kitame plote jau buvo galima pamatyti kombainą. Bene pirmasis Kauno rajone pjūtį pradėjo Taurakiemio seniūnijos ūkininkas Audrius Banionis. Praėjusią savaitę jis jau spėjo nukirsti žieminius miežius.

Anksčiau: Banioniai duonos iš šiųmečio derliaus grūdų dar nekepė. / T. Raginos nuotr.

O štai kitoje pakaunės pusėje dar lūkuriuota. Neskubėjo ir Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas – pjūtį, jei leis oro sąlygos, jis ketina pradėti šią savaitę. „Neskubu, nes ne visi sunokę. Pirmiausia važiuosiu į rapsų laukus. Mano draugas Rimantas Garuckas, ūkininkaujantis Radviliškio rajone, į rapsų laukus išvažiavo praėjusią savaitę. Tiesa, šiemet jis taiko kiek kitokią technologiją – augalus pjauna ir palieka pradalgėse džiūti, o kai išdžiūsta – renka ir kulia. Nors dangus jo laukams taip pat nepagailėjo lietaus, gelbsti technika: kadangi rapsapjovė yra palyginti lengva, ji drėgnoje dirvoje neklimpsta“, – pasakojo žemdirbys.

Pasak R.Majausko, pagal dabartinį vaizdą kviečius bus galima pjauti rugpjūčio pradžioje, nes kol kas jie dar gana žali. Panašiai atrodo ir miežiai. „Žinoma, gali ir nereikėti laukti rugpjūčio, jei kelias dienas iš eilės švies saulė, nokimo procesas bus spartesnis“, – pasakojo grūdininkystės ūkio savininkas.

Tomas Didžiulis. / KRS nuotr.

Vis dažniau draudžia

Neseniai pliaupusi liūtis ir siautę stiprūs vėjai žemdirbiui pridarė žalos, tačiau apie nuostolius jis kol kas nekalba ir nesiskundžia. „Labiausiai nukentėjo salykliniai miežiai, juos gerokai išguldė. Priežastis paprasta – tuo laiku, kai miežius reikėjo purkšti augimo reguliatoriumi, lijo ir net nebuvo įmanoma įvažiuoti į lauką. Kai terminą praleidome, nė nebepurškėme, todėl miežiai gerokai išstypo. Apskritai, visi augalai šiemet labai dideli, pavyzdžiui, pupos siekia beveik pusantro metro. Jos taip pat sugriuvo ant šono. Vis dėlto tikiuosi, kad pavyks nupjauti, nes pupos nėra visiškai priplaktos prie žemės. Suvirto ir kviečiai viename lauke. Atrodo, padarėme viską, kaip priklauso, tačiau 'Skagen' veislės kviečiai vis dėlto ištįso.

Nuostolių bus, tačiau tokia žemdirbių kasdienybė.

Optimistiškai nusiteikęs ūkininkas mano, kad pavyks išgelbėti ir salyklinius miežius. Žinoma, jei nebus daug lietaus ir grūdai nesužels varpose. „Nuostolių bus, tačiau tokia žemdirbių kasdienybė“, – galimų praradimų nesureikšmino R.Majauskas.

Pasimokę iš kelerių pastarųjų metų patirties, pakaunės ūkininkai, ypač stambieji, neberizikuoja ir draudžia pasėlius. Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas teigė pastebėjęs, kad apsidraudusiųjų skaičius kasmet auga. „Žinoma, apsidraudusiųjų skaičių augina stambieji ūkininkai, o ne mažų ūkelių savininkai, nes turėdami didesnius plotus, jie patiria didesnių nuostolių, kai derlius sunaikinamas ar sunaikinamas iš dalies. Jų požiūris šiuolaikiškas, jie žino, kad stichijų suvaldyti neįmanoma“, – sakė pašnekovas.