Geriausias iš geriausių

Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją du dvyliktokai baigė su keturiais šimtukais, o vieno sąskaitoje – net penki.

„Dabar esu šokių stovykloje. Joje dalyvauju kaip treneris“, – pasakojo Augustas Stankūnas, laikęs penkis valstybinius brandos egzaminus ir iš visų gavęs pačius aukščiausius įvertinimus.

Tokius matematikos, anglų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų rezultatus jis numanė, o lietuvių kalbos ir literatūros šimtukas jam buvo maloni staigmena. „Kitiems šimtukams buvau pasiruošęs“, – šyptelėjo vaikinas.

Jis teigė mokęsis panašiai kaip ir kiti klasės draugai. Netaikė jokių išskirtinių, kažkokių kitokių mokymosi metodų nei visiems seniai žinomi ir prieinami. Atidumas, nuoseklumas per pamokas ir po jų, spręsta daug ankstesnių metų egzaminų užduočių. „Gal sprendžiau daugiau tokių užduočių“, – palygino A. Stankūnas.

Jis akcentavo mokyklos atmosferą ir mokytojų indėlį. Kai aplink visi gerai mokosi, labiau norisi ir pačiam neatsilikti.

Breiko treneris

Geriausiai brandos egzaminus Kaune išlaikęs Augustas laisvalaikio neįsivaizduoja be breiko. Šoka jau septintus metus. Per savaitę – dvi ar net trys treniruotės.

Studentas: A. Stankūnas jau užsitikrino vietą KTU, kuriame gilinsis į dirbtinio intelekto sritį. A. Stankūno asmeninio archyvo nuotr.

Kartkartėmis mėgsta prisėsti ir prie vaizdo žaidimų, pralekia dviračiu. „Hobių turiu gana daug ir daug visko esu išbandęs“, – teigė KTU gimnazijos absolventas. Vasarą dar numatyta kelionė. Planuose – ir padirbėti.

„Jau laukiu mokslų metų universitete. Turėtų būti įdomi patirtis“, – neabejojo A. Stankūnas. Jis jau turi vietą KTU. Pasirinko dirbtinio intelekto studijas.

Laikė šešis egzaminus

Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) gimnazijos atstovas Deimantas Šmigelskas taip pat suspindėjo puikiais egzaminų rezultatais – keturi šimtukai. Jis vienintelis kaunietis, šiemet gavęs šimtuką iš chemijos. Dar patį aukščiausią balą gavo iš matematikos, biologijos, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Geografijos – 99, iš anglų kalbos egzamino – 94 balai.

Išvydęs geografijos darbo įvertinimą, jis svarstė teikti apeliaciją. Sėkmės atveju būtų turėjęs penkis šimtukus. Tačiau vėliau azartas aprimo ir nusprendė pasitenkinti 99 balais.

Nėra jokio kito stebuklingo burto, kaip tik sunkus darbas. Tai vienintelis dalykas, kuris lemia aukštesniuosius (86–100 balų) įvertinimus egzaminuose.

Didžiausias investicijas laiko ir intensyvumo prasme mokslui jis skyrė vienuoliktoje klasėje. Dvyliktos klasės rudenį tempą šiek tiek primažino, o paskui mokslo apsukas dar labiau prilėtino. „Antrą pusmetį palaidai gyvenau“, – šyptelėjo vaikinas ir pridūrė, kad namų darbus darydavo arba ne.

Mokykloje susikaupdavo ir mokydavosi gana atidžiai, tad namuose pakakdavo trumpam prisėsti prie knygų. „Nemažai laiko likdavo ir draugams, artimiesiems, ir sportui namie su sava įranga. Dvyliktoje klasėje pradėjau žaisti paplūdimio tinklinį. Anksčiau gana ilgai buvau lankęs futbolą“, – pomėgius vardijo D. Šmigelskas.

Vasarą jis nusprendė skirti poilsiui, kad galėtų atsipūsti prieš naują gyvenimo etapą. Nusitaikė į chemijos studijas Vilniaus universitete. Traukia akademinis kelias.

Strategija: D. Šmigelskas pasakojo, kad didžiausią įdirbį padarė vienuoliktoje klasėje, tad paskutiniais metais nereikėjo savęs itin spausti. D. Šmigelsko asmeninio archyvo nuotr.

Vaikinas sakė dėl šimtukų nesijaučiąs labai išskirtinis. Po kelis šimtukus gavo nemažai šiųmečių dvyliktokų. „Be to, bendraamžiai, gavę po 99 balus ar pan., nė kiek ne prastesni už mane, tiesiog jiems kiek mažiau pasisekė“, – samprotavo D. Šmigelskas.

Įdėtas darbas atsipirko

KTU gimnazijos absolventė Evita Spalinskaitė laikė penkis egzaminus. Labiausiai nenusisekęs – lietuvių kalbos ir literatūros. Iš jo gavo 94 balus. Matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų ir fizikos egzaminai įvertinti maksimaliai – po 100 balų.

Pirmoji merginos reakcija į rezultatus buvo įvairiapusė, mat vienas pirmųjų paskelbtas lietuvių kalbos rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjosi. „Jis šiek tiek nuvylė, tačiau vėliau pasirodę šimtukai buvo mano svajonės išsipildymas. Laimės antplūdžiui nurimus, džiaugiausi ir buvo gera įsitikinti, kad mano įdėtas darbas atsipirko“, – pasakojo E. Spalinskaitė.

Mokslas visuomet buvo jos svarbiausias prioritetas ne tik vyresnėse klasėse. „Kasdienis ir stropus darbas“, – toks yra jos šimtukų receptas. Į tą kasdienį darbą įeidavo visų užduotų namų darbų ruoša, pamokų kartojimas, ankstesnių metų VBE testų sprendimas.

„Buvau labai užsispyrusi siekdama gerų egzaminų rezultatų. Visas laisvas minutes praleisdavau mokydamasi. Mokiausi ir rytais, dar prieš prasidedant pamokoms, ir grįžusi vakarais, kartais net pamiršdama poilsį“, – vardijo kaunietė ir patikslino, kad tiek pastangų mokslams galėjo skirti, nes jai patinka mokytis.

Nuosekliai: E. Spalinskaitės teigimu, pasakiškus egzaminų rezultatus lėmė kasdienis ir sunkus darbas. E. Spalinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

„Nėra jokio kito stebuklingo burto, tik sunkus darbas. Tai vienintelis dalykas, kuris lemia aukštesniuosius (86–100 balų) įvertinimus egzaminuose. Svarbiausia suprasti, kad mokymosi tikslas – ne dešimtukas mokykloje ar 100 balų egzamine, o savo proto lavinimas ir visapusiškas išsilavinimas. Visiems linkiu atrasti meilę mokslui, kuri yra pagrindinė varomoji jėga gerų rezultatų link. Patarčiau pradėti žingsneliais mokytis jau dabar, net jei egzaminai atrodo dar už kalnų. Pradėti mokytis niekuomet nėra per anksti, o darbas užtikrintai atsipirks ateityje“, – kalbėjo E. Spalinskaitė.

Orkestre ir roko grupėje

Daug laiko skirta mokslams, bet neapleisti ir pomėgiai, pavyzdžiui, svarbią vietą Evitos gyvenime užimančiai muzikai. Mergina yra baigusi išplėstinį muzikinį ugdymą, groja mušamaisiais 1-osios muzikos mokyklos orkestre ir roko grupėje „Appelons“.

Be to, aktyviai sportuoja. Nuo pirmųjų klasių lydėjo karatė kiokušin. Per tuos metus yra užkopusi devynis lygius iki rudo diržo (2 kyu). Kelerius metus savanoriavo vesdama treniruotes vaikams.

Bendraamžiai, gavę po 99 balus ar pan., nė kiek ne prastesni už mane, tiesiog jiems kiek mažiau pasisekė.

„Tikiuosi neapleisti tokio laisvalaikio ir ateityje, nes įvairiapusiškas išsilavinimas, įgytas muzikuojant ir sportuojant, man yra toks pat svarbus kaip tikslieji ar humanitariniai mokslai“, – pasakojo E. Spalinskaitė.

Vasarą leidžia dirbdama, bet grafiką susidėliojo taip, kad turėtų ir nerūpestingo laisvalaikio, kad galėtų nuoširdžiai pasidžiaugti atostogomis.

„Siekiu turėti pagrindą prieš naują pradžią universitete. Ateities planuose – fizikos studijos Vilniaus universitete. Šis dalykas visuomet mane žavėjo, nors ir buvo vienas didžiausių iššūkių mokykloje. Mane veda noras suprasti, kodėl tokia yra visatos tvarka, noras išsiaiškinti technologijų veikimo principus ir pritaikyti sukauptą informaciją ateityje“, – teigė kaunietė.

Pasirinko studijas Lietuvoje ir dėl ekonominio aspekto, ir dėl aukštos studijų kokybės, palyginti su pasaulio universitetais. „Dėl įstojimo dar nėra žinių, bet tikiuosi geriausio“, – Evitai vėl tenka gyventi laukimu.

Vasaros restoranuose

Kauno jėzuitų gimnazijos absolventas Karolis Liutkus gimnaziją baigė pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą, pagal kurią mokslai vyksta šiek tiek kitaip nei pagal nacionalinę programą. Laikė šešis egzaminus. Fizikos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos egzaminų rezultatai konvertuoti į 100 balų.

Spektras: K. Liutkus pasirinko matematikos studijas, o darbas restoranuose ir sportas liks hobiu. K. Liutkaus asmeninio archyvo nuotr.

Jokio ypatingo slapto recepto neturi ir Karolis. Nuosekliai atlikdavo visas vadovėlių ir buvusių egzaminų užduotis, aiškindavosi iki galo, jei kas būdavo neaišku. „Buvo daug juodo darbo, jokių paslapčių. Aišku, svarbu mokėti mokytis, nes labai lengva perdegti“, – apibendrino vaikinas. Labai svarbu išmokti susitelkti į tai, ką darai. „Kai mokaisi, atsiriboji nuo pašalinių dalykų, nežiūri socialinių medijų, netikrini feisbuko, instagramo. Po mokslų stengiesi pailsėti. Sportas, bent jau man, – būtina poilsio dalis. Be to, mokausi groti pianinu.

Sportas dvyliktoje klasėje jam padėjo rasti pusiausvyrą, išlikti motyvuotam, išlaikyti šaltą protą. Sportuodavo šešis kartus per savaitę po pusantros valandos.

K. Liutkus jau trečia vasara dirba restoranuose. „Patinka gaminti maistą, dabar esu pusryčių virėjas“, – prisistatė vaikinas.

Atostogas leidžia ramiai, nes jau turi užsitikrinęs studijų vietą. Pasirinko matematiką. Mokslo metus pradės Šveicarijoje, ETH Ciuricho universitete. Savo ateitį jis sieja su akademine veikla, pedagogika.

Kaune – 205 šimtukininkai

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, daugiau šimtukininkų šiemet išugdė KTU (76), „Saulės“ (46), LSMU (42), Kauno jėzuitų (31), Jono Jablonskio (14) gimnazijos.

Vienas Kauno abiturientas, jau minėtas A. Stankūnas, iš valstybinių brandos egzaminų surinko penkis šimtukus. Dar penki jaunuoliai gavo po keturis šimtukus. Be jau kalbintų jaunuolių, po keturis šimtukus – ir Kauno jėzuitų gimnazijos absolvento Dominyko Kruopio, ir KTU gimnazijos absolvento Kajaus Marozo atestatuose.

Trylika absolventų pelnė po tris šimtukus. 32 surinko po du šimtukus. Po vieną šimtuką gavo 154 Kauno abiturientai. Iš viso bent po vieną šimtuką pelnė 205 Kauno abiturientai.