Kas iš tikrųjų yra „kelininkas“?
Daugumai žodis „kelininkas“ vis dar kelia asociacijas su darbininku, laikančiu kastuvą. Tačiau tai neapibrėžia darbuotojų, dėl kurių kelias ar tiltas įgauna realų pavidalą.
„Dalyvaujame įvairiuose karjeros renginiuose ir susitikimuose su moksleiviais, studentais. Pastebime, kad jie nė nesusimąsto, jog kelius, gatves, dviračių ar pėsčiųjų takus, kuriais kasdien naudojasi, kas nors turi suplanuoti, suprojektuoti, pastatyti ir vėliau valdyti. Be to, remdamasis asmenine studijų patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad kelių inžinerija yra kur kas įdomesnė ir įvairesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sakė Gediminas Gribulis, UAB „Fegda grupė“ generalinis direktorius.
Kelininko sąvoka apima tokias profesijas:
-
Projektuotojai – kuria kelio konstrukcijas 3D modeliuose ir naudoja BIM technologijas;
-
Geodezininkai – atlieka matavimus modernia įranga ir dronais;
-
Laboratorijų specialistai – tikrina medžiagų kokybę;
-
Eismo saugos ekspertai – vertina eismo perspektyvas, saugumą ir siūlo sprendimus;
-
Rangovai ir darbų vadovai – planuoja statybos procesus, stato kelius ar tiltus, prižiūri darbus objekte;
-
Projektų vadovai – organizuoja komandas ir kontroliuoja biudžetus.
Kam tinka ši profesija?
Kelių inžinieriaus specialybė labiausiai tinka žmogui, kuris mėgsta spręsti realias problemas ir matyti savo darbo rezultatą fizinėje erdvėje.
|
Jei nori... |
Galimos kryptys kelių sektoriuje |
| Dirbti su kompiuteriu ir projektavimu |
Projektuotojas, BIM specialistas, GIS specialistas, duomenų analitikas |
| Organizuoti ir vadovauti |
Projektų vadovas, techninės priežiūros vadovas |
| Lankytis objekte ir matyti rezultatą |
Statybos arba darbų vadovas |
| Tirti ir eksperimentuoti |
Laboratorijos specialistas, gamybos vadovas |
Technologijos keičia profesiją
Kelių ir tiltų statybos srityje jau šiandien diegiami pusiau automatizuoti ir visiškai automatizuoti mechanizmai, pakeičiantys dalį fizinio darbo ir leidžiantys darbus atlikti greičiau bei tiksliau. Dronai naudojami matavimams ir darbų progresui stebėti. Dirbtinis intelektas padeda sisteminti informaciją ir efektyvinti procesus. Projektuotojai jau seniai projektus ruošia trimatėmis projektavimo programomis, apdoroja didelius kiekius duomenų sprendiniui išgryninti.
„Projektuotojai pagal BIM principus parengia projektą 3D erdvėje, tada duomenis sukelia į debesį, iš ten jie persiunčiami į mechanizmus. Tuomet šios mašinos pačios palaiko aukščius ir nuolydžius centimetrų tikslumu, neleisdamos mašinos operatoriui nukrypti nuo projekto. Tie laikai, kai operatorius turėjo žiūrėti į sukaltus medinius kuoliukus, jau seniai praėjo“, – pasakojo G. Gribulis.
Projektai vis dažniau rengiami BIM metodais, todėl specialistų, gebančių dirbti su šiomis technologijomis, paklausa auga. Tai reiškia, kad kelių specialistams reikia ne tik inžinerinių, bet ir IT kompetencijų.
Įmonės dėl studentų varžosi dar pirmuosiuose kursuose
Dėl didžiulio specialistų trūkumo darbo rinka šiuo metu yra itin palanki studentams. Įmonės konkuruoja dėl būsimų talentų, siūlydamos praktikos vietas ir iki 3 tūkst. eurų per metus siekiančias stipendijas dar nebaigusiems bakalauro studijų.
„Pamenu nuolatinius kvietimus apsilankyti skirtingose įmonėse, susipažinti su kelių inžinieriaus specialybės galimybėmis. Būdavo net truputį keista, kad pirmame ar antrame kurse, dar ne iki galo suprasdami, kokią konkrečiai specialybę mes čia studijuojame, jau jautėmės vertinami, nes į mus buvo žvelgiama su perspektyva. Niekad nebuvo kilusi mintis, kad bus sunku susirasti darbą pagal specialybę, nes tiesiog nuo pat studijų pradžios matėme šio sektoriaus įmones ir mums adresuojamus darbo skelbimus. Bendrovės visais bakalauro studijų metais steigdavo stipendijas vien tik tam, kad motyvacija studijuoti ir siekti kelių inžinieriaus išsilavinimo neišblėstų. Pabendravęs su draugais, kurie studijavo kitas, studentų perpildytas, studijų kryptis, supratau, kad pasirinkau puikų kelią. Džiaugiuosi dėl to, kur esu dabar“ – prisiminimais apie studentavimo metus dalijosi įmonėje „Fegda“ meistru dirbantis Mykolas Sveikata.
Motyvuojantys atlyginimai
Kelių ir statybų sektoriuje 2025 m. atlyginimai augo 10–30 proc. Patyrę kelių inžinieriai uždirba nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius, priklausomai nuo užimamos pozicijos, atsakomybių ir patirties. Palyginimui: vidutinis atlyginimas Lietuvoje neatskaičius mokesčių 2025 m. siekė apie 2 120 eurų.
Ilgalaikė infrastruktūros vertė
Keliai ekonomikai yra kaip kraujagyslės kūnui – be jų niekas nepasiekia tikslo: nei darbuotojas darbo, nei prekės parduotuvės, nei artimieji vienas kito. Kuo geresnė infrastruktūra, tuo greičiau judame ir augame.
„Dirbdamas prie „Via Baltica“ ar šalies magistralinių kelių matai, kaip tavo darbas keičia šalies ateitį. Tiltais, keliais ir gatvėmis, kuriuos statai, naudosis kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – sakė G. Gribulis.
Dėl savo svarbos sektorius veikia visais ekonominiais ciklais: ar krizė, ar pandemija, ar recesija – infrastruktūra tvarkoma visada. Valstybė nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, nes susisiekimas tarp žmonių, miestų ir valstybių yra pagrindas, ant kurio stovi visa kita.
Kur studijuoti?
Lietuvoje kelių inžinerijos specialistus rengia:
|
Aukštoji mokykla |
Programa |
Pakopa |
|
VILNIUS TECH |
Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija |
Bakalauras |
|
VILNIUS TECH |
Kelių inžinerija ir valdymas |
Magistrantūra |
| Lietuvos aukštoji inžinerinių technologijų mokykla |
Kelių inžinerija |
Bakalauras (koleginis) |
Studijos suteikia platų inžinerinį pagrindą: studentai mokosi projektuoti ir vertinti kelių, geležinkelių bei miesto infrastruktūrą, suprasti konstrukcijų veikimą ir statybos procesus. Šiuolaikinės studijos jau seniai peržengė tradicinio kelio tiesimo ribas: studentai dirba su 3D projektavimu, GIS sistemomis ir kitais skaitmeniniais įrankiais, leidžiančiais kurti tikslius virtualius infrastruktūros modelius.
„Renkantis profesiją, verta klausti ne tik kas populiaru, bet ir kur yra realus poreikis. Pavyzdžiui, „Fegda grupei“ priklausančiose įmonėse „Tilsta“, „Aleksta“, „SRP projektas“, „Plentprojektas“, „Fegda“ yra didelis ir projektų vadovų, ir inžinierių, ir projektuotojų poreikis. Matydami, kokie infrastruktūros objektai planuojami ateityje, galime drąsiai teigti, kad šių specialistų poreikis sektoriuje tik didės. Taigi, pasirinkusiems kelių inžinerijos studijų kryptis, atsiveria plačios karjeros galimybės“, – rinktis inžinerijos studijas ragino G. Gribulis.

Naujausi komentarai