Nuo sausio 1-osios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija piniginės socialinės paramos skyrimą perduoda į savivaldybių rankas. Pernai savivaldybės savo nuožiūra jau dalijo pašalpas, o nuo šių metų jos jau pačios spręs, kam skirti ir kompensacijas už šildymą bei vandenį.

Tikrina pranešimus

Kaunas ir Kauno rajonas per metus pasitikrino, ar sugeba prisiimti tokią atsakomybę, ir deklaruoja sutaupę lėšų.

Anot Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sūdžiuvienės, per tris 2013-ųjų ketvirčius pašalpos buvo skirtos 7 tūkst. šeimų, o pernai per tą patį laikotarpį – 5 tūkst. šeimų. Atitinkamai sumažėjo ir išlaidos – pernai piniginei paramai buvo išleista beveik 8 mln. mažiau litų.

"Esame didmiestis, todėl negalime taip tikrinti kaip kaimiškoji savivaldybė, kuri pažįsta visus savo gyventojus, žino jų gyvenimo būdą, kaip jie gyvena, kas kur išvyksta ir pan. Tačiau jeigu tik būdavo kažkoks skambutis, anoniminis raštas ar pranešimas apie tuos žmones, kurie yra socialiai remtini, mes patikrindavome jų gyvenimo sąlygas", – teigė vedėja.

Valdo daug duomenų

Pasak jos, kiekvienoje iš vienuolikos seniūnijų buvo sudaryta komisija, kuri tikrindavo įtarimus keliančių šeimų buitį ir teikdavo rekomendacijas savivaldybei.

"Disponuojame labai išsamiu duomenų sistemos registru. Daug ką patys žinome apie tuos žmones, kurie pas mus kreipiasi. Pavyzdžiui, kiek šeimoje yra nepilnamečių vaikų, kur tie vaikai auga – ar globos namuose, ar šeimoje. Į viską reaguojame. Tikriname darbo biržos informaciją. Jeigu žmogus atsisako jam siūlomų darbų, nors ir su pateisinama priežastimi, vis tiek mažiname pašalpą, nes matome, kad žmogus neturi motyvacijos dirbti, jam geriau gauti pašalpą. Jeigu žmogus mums nepasako apie savo pajamų pasikeitimą, mes patys tai pamatome duomenų bazėje ir sustabdome jam pašalpos mokėjimą", – sakė A.Sūdžiuvienė.

Pasak specialistės, dėl naujos tvarkos atsiranda daug nepatenkintų žmonių, ypač kai reikia pateikti nekilnojamojo turto dokumentus, tačiau toks yra įstatymas ir savivaldybė jo laikosi.

"Savivaldybė gali numatyti kažką individualaus, bet tik ten, kur turi teisę, o visa kita privalo vykdyti. Tai negali būti traktuojama kaip taupymas, tikrai nediskriminuojame jokios žmonių grupės. Piniginės paramos administravimas yra kompiuterizuotas, o sprendimus priima tik kompetentingi valstybės karjeros tarnautojai", – tikino A. Sūdžiuvienė.

Skundžia kaimynai

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis taip pat patvirtino, kad dėl naujos tvarkos smarkiai sumažėjo pašalpos prašančių šeimų skaičius, todėl sumažėjo ir išlaidos.

"Daug prašančiųjų atsisijojo, per metus sutaupėme beveik 4 mln. litų. Tikriname visus, kurie kelia abejonių. Būna, parašo prašymą, kad skirtume paramą, o mes sakome: ateis komisija ir pažiūrės, kaip gyvenate. Dažnai iš karto prašymą atsiima – ir pro duris", – pasakojo K.Povilaitis.

Anot jo, seniūnijoje žmonės vieni kitus pažįsta, todėl patys pasufleravo, ką reikia daryti. "Pačiam teko ne kartą dalyvauti bendruomenės susitikimuose, kur žmonės klausdavo, kodėl mes mokame – atviravo direktoriaus pavaduotojas.

Sunkus darbas

Jis tikino, kad vien pažvelgus į namus būna aišku, ar žmogui priklauso parama. "Tas, kuris iš pašalpų gyvena, tikrai neturės naujausių baldų, naujos technikos, nestovės kieme keli automobiliai. Iš karto jaučiasi gyvenimo lygis, kurie gyvena tik iš pašalpų, o kurie dar turi nelegalių pajamų", – paklaustas, ką daryti tam prabangiai gyvenančiajam atsitikus nelaimei – juk namo nesuvalgys, K.Povilaitis teigė, kad komisija atsižvelgia į esamą situaciją ir skiria, pavyzdžiui, trumpalaikę paramą maistui.

"Mūsų požiūris toks: tam, kuriam reikia, pašalpą turime mokėti. Jei žmogus nesugeba, neuždirba – viskas aišku. Bet tas, kuris piktnaudžiauja, gyvena vien tik iš pašalpų, nors iš tikrųjų dirba kažkur nelegaliai arba užsienyje, o grįžęs dar ateina pašalpų prašyti, tai atsiprašau", – piktinosi K.Povilaitis.

Anot jo, namus tikrinančios komisijos darbas – sunkus ir varginantis. "Žinau, kad ir žemina komisijos narius, bet kažkaip turime prie tos tvarkos pereiti", – vylėsi rajono politikas.

Pasikeitimai pasiteisino

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėjos Svetlanos Kulpinos, savivaldybėms perdavus minėtąją funkciją, piniginė socialinė parama tapo taiklesnė, skaidresnė, pasiekianti tuos, kam ji išties būtina.

"Užkertamas kelias piktnaudžiauti parama, o ypač džiugina bendruomenės įsitraukimas, augantis visuomenės sąmoningumas ir nepakantumas piktnaudžiavimui parama, didėjantis gyventojų pilietiškumas. Juolab kad sustiprėjo tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdoma išsamesnė individualių atvejų analizė, vertinant realią asmens ar šeimos situaciją", – teigė specialistė.

Ministerijos duomenimis, palyginus pirmų devynių šių metų mėnesių duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labiausiai socialinės pašalpos gavėjų mažėjo Kretingos rajono (45,1 proc.), Kelmės rajono (43 proc.) ir Kaišiadorių rajono (41,9 proc.) savivaldybėse. Išlaidos socialinei pašalpai mokėti labiausiai mažėjo Kretingos rajono (49,9 proc.), Kelmės rajono (42,6 proc.) ir Rietavo (41,5 proc.) savivaldybėse.

"Tai, kad savivaldybės nuo šių metų pradžios jau sėkmingai įgyvendina savarankišką funkciją teikdamos nepasiturintiems gyventojams socialinę pašalpą, leidžia manyti, kad visos savivaldybės yra pasirengusios ir gali tinkamai bei atsakingai teikti ir kitos piniginės socialinės paramos rūšies – būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas", – teigė S.Kulpina.

Ši parama bus finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, tam 2015-iesiems skirta 782,9 mln. litų (226,7 mln. eurų).