Geležinkelio ir autobusų stotys, turgavietės šurmulys, būrimo paslaugas siūlantys romai, dvi požeminės perėjos su savo gyventojais – ir baimė prašyti policijos pagalbos. Tokia stoties rajone gyvenančių kauniečių kasdienybė.

Kalba tik anonimiškai

Apie stoties apylinkėse siautėjančius chuliganėlius ten dirbantys asmenys sutinka kalbėti tik anonimiškai. Vienas labiausiai į akis krentančių vietinių gangsterių susibūrimo taškų – viešojo transporto stotelė "Geležinkelio stotis". Stotelės suoleliai dažnai nusėsti arba nugulti asmenų nieko gero nežadančiais žvilgsniais.

"Aš tikrai nieko nepasakosiu, aš čia kasdien dirbu. Jie pas mane neina", – į kalbas su "Kauno dienos" žurnalistais nesileido visai netoli viešojo transporto stotelės dirbanti moteris. Jos kategoriškumas, aiškus žvilgsnis į tų asmenų, apie kuriuos klausėme, pamėgtą vietą, leido spėti, kad tylėjimo priežastis gali būti visai kita.

"Tik pažadėkite, kad nerašysite pavardės", – pareikalavo kiek tolėliau nuo garsiojo suolelio dirbanti moteris. Užtikrinus, kad nei jos darbo vieta, nei vardas nebus minimi, moteris atsiduso: "Čia baisu. Jie jaučiasi nebaudžiami. Jie migruoja nuo Geležinkelio stoties per požeminę perėją iki tos stotelės kasdien ir po kelis kartus."

Okupavo stotelę

Kuo ypatinga atmosfera, tvyranti viešojo transporto stotelėje? Asocialių asmenų aistromis, kurios, pasiekusios aukščiausią įtampos tašką, čia prasiveržia žiauriausiu tarpusavio santykių aiškinimusi.

"Kartais paprasti žmonės gūžiasi ir ieško, kur pasislėpti nuo ten vienas su kitu besivaidijančių girtuoklių. Mamos dengia vaikams akis, kad mažieji nematytų, kas darosi", – pasakojo vietinė gyventoja.

Kita stoties rajono gyventoja kuždėjo neseniai mačiusi, kaip viena moteris, iš stotelėje susibūrusios kompanijos, užsipuolė senuką. Dailiosios lyties atstovė darbavosi su vyriška energija, senolį stipriai spardydama ir mušdama. "Jau krapščiau telefoną iš rankinės kviesti policiją, tačiau senoliui kažkaip pasisekė išsisukti ir pabėgti", – pasakojo kaunietė.

Prie susibūrusios neaiškios kompanijos dažnai šliejasi ir paaugliai. "Matau, kaip paaugliai girtuokliauja kartu su tais vyresniais. Jie nusiperka alkoholio po daugiaaukščiu įsikūrusiame mažame bare arba šalia esančiame prekybos centre. Neįsivaizduoju, iš kur jie gauna pinigų, juk niekur nedirba", – pastebėjimais dalijosi moteris.

Vagiliauja ir geria

Su žurnalistais nekalbūs buvo ir turgaus prekiautojai. Jie neneigė žinantys apie transporto stotelės gaują. Pasakojo, kad rytais dalis jų ateina į turgų ir talkina prekiautojams atsivežti krepšius prekių, kiti kalbėjo, kad vagiliauja. Tačiau didelių pinigų stotelės gaujos nariai neieško. Jų tikslas – svaigalai vienai dienai.

Stoties apylinkių prekiautojai mena ir atvejį, kai požeminėje perėjoje moteriai nuo kaklo buvo nutraukta auksinė grandinėlė, kita praeivė susirėmė su jai rankinę norėjusiu išplėšti vagimi. Nuo ilgapirščių nukentėjo ir požeminėje perėjoje įsikūrusi kavinė. Vagių grobis – alkoholis, tabakas ir kasoje buvęs pinigų likutis.

Skirtingai nei čia gyvenantys ar migruojantys kauniečiai, vietos plėšikai nebijo nieko – nei dienos šviesos, nei daugybės galimų liudytojų.

Vienas "Kauno dienos" kalbintas kaunietis prisiminė incidentą, kai prie jo, vidury dienos stovinčio prie perėjos ties viešojo transporto stotele "Geležinkelio stotis" ir laukiančio žalio šviesoforo signalo, prisvirduliavęs gerokai žemesnio ūgio asmuo atkištais kumščiais nedviprasmiškai paklausė: "Gal nori į snukį?"

Vartai į Europą

Požeminė perėja į Geležinkelio stotį taip pat garsėja ne tik jai įrengti skirtais milijonais, bet ir kaip nejaukumą kelianti vieta. Anksčiau perėja buvo gana gerai apšviesta. Dėl dabar tvyrančios prieblandos ten įsikūrę verslininkai kaltina perėją prižiūrinčią įmonę. "Tiesia naujas vėžes, vadindami vartais į Europą, o kaip atrodome?" – atsiduso verslininkė.

"Automatiškai turinčios užsidaryti ir atsidaryti durys dažniau būna sugedusios nei veikia. Šiame rajone siautėjantys chuliganėliai duris nuolat daužo. Tik įrengta ši perėja buvo kelis kartus per savaitę plaunama, čia kvepėjo, o kaip dabar atrodo marmuras?"– nepriežiūra piktinosi kita verslininkė.

Visi kalbinti žmonės vieningai dėstė, kad prieblanda – pati geriausia terpė vagims ir plėšikams. Tiesa, visi pripažino, kad vaizdo stebėjimo kameras perėjoje pakeitus naujomis, smulkūs niekšeliai aprimo. Pastaruoju metu mažiau girdėti apiplėštų ar apvogtų žmonių skundų.

Bėda – turgus

Stoties teritoriją prižiūri Centro nuovada. Jos viršininkas Povilas Mazur patvirtino, kad požeminėje pėsčiųjų perėjoje ties Geležinkelio stotimi įrengtos vaizdo stebėjimo kameros apima visas vietas iki pat išeigų iš jos. Per šiuos metus ten neužregistruotas nė vienas nusikaltimas viešoje vietoje.

"Viena didžiausių stoties rajono bėdų yra turgus – dėl nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis ir romų tautybės asmenų būrimo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų stoties rajonas neišsiskiria iš kitų Kauno mikrorajonų", – akcentus iš teisėsaugos pusės išdėstė P.Mazur.

Pareigūnas svarstė, kad žmonės gali bijo apie patirtus incidentus pranešti policijai. "Man svarbu, kas vyksta mano nuovados prižiūrimoje teritorijoje, tačiau nė vienas asmuo prie manę nepriėjo ir nepasakė, kad juos trikdo tie asmenys stotelėje", – stebėjosi pašnekovas.

Pastangos ne bevaisės

P.Mazur neabejojo vaizdo kamerų įrengimo tikslingumu ne tik požeminėje perėjoje, o ir ties 17-uoju namu Vytauto pr. Pastarosios kameros matymo laukas – visos turgaus prieigos iš Vytauto pr., kurias buvo pamėgusios kontrabandines cigaretes pardavinėjančios romų tautybės moterys. Po kameros įrengimo jų gerokai sumažėjo.

Anksčiau kova su šiomis moterimis buvo lygi kovai su vėjo malūnais. Nuovados viršininkas prisiminė atvejį, kai jo pavaldiniai, surašę vienai čigonei protokolą, jau leidosi iš turgaus, o ši apsisukusi išsitraukė užslėptą pakelį ir toliau prekiavo.

Panašiai ir su tais, kuriems galvas apsuka ateitį žadančios išpranašauti romės. "Mėginame įspėti žmones, tačiau gauname barti nuo būsimų aukų už tai, kad kišamės ne į savo reikalus", – pasitaikiusius atvejus vardijo viršininkas.

Trūksta visuomeniškumo

P.Mazur stebėjosi žmonių nenoru pareigūnams pranešti apie pastebėtas blogybes, juolab kad policijos priemonės esą veiksmingos. Jis prisiminė, kaip Ramybės parke įsisukusią globos namų kompaniją pareigūnai demaskavo ir padarė tvarką.

Žmonės tada kalbėjo, kad vaikai prašydavo praeivių centų bandelei nusipirkti. O kai sugraudintas praeivis jau iš piniginės krapštydavo centus, ką tik alkanomis akimis žvelgęs nuskriaustas vaikelis čiupdavo už piniginės ir sprukdavo.

P.Mazur priėmė kritiką ir dėl požeminėse perėjose karštomis vasaros dienomis arba šaltomis žiemos naktimis apsigyvenančių benamių. "Mes juos išprašome, informuojame apie nakvynės namus, tačiau mums pasišalinus, jie greičiausiai grįžta", – Centro nuovados kasdienybe dalijosi viršininkas.