Žemė, ant kurios įminta ir popiežiaus pėda, dabar – ekspozicijų salėje, greta žemės kitų šalių, kuriose lankėsi popiežius. Šis Dievo maratono bėgikas per šimtą keturias misionieriškas keliones į užsienį nukeliavo apie 1,2 mln. km. Buvome tarp laimingųjų, kurių šalį aplankė šis šventas žmogus.

Ekspozicijoje Lietuvos nebuvo

Lygiai prieš metus grupelė piligrimų iš šv.Jono Pauliaus II parapijos Kaune išvyko į kelionę simboliniu pavadinimu "Šv.Jono Pauliaus II pėdomis". Viena tokių kelionės pėdų buvo minėtas šv.Jono Pauliaus II muziejus Vadovicuose.

Muziejuje, salėje, skirtoje popiežiaus kelionėms, po stiklu yra suformuotos šv.Jono Pauliaus II pėdos iš įvairių pasaulio kampelių atvežtos žemės, simbolizuojančios popiežiaus apsilankymą skirtingose šalyse.

"Mūsų nuostabai, tarp muziejuje esančių pėdų Lietuvos nebuvo. Pasiteiravus keliauninkus lydėjusios lenkaitės gidės Barbaros, kodėl pėdos, liudijančios popiežiaus apsilankymą Lietuvoje, nėra, ši patikino, kad pėda tikrai atsiras, jei muziejus gaus žemės iš Lietuvos", – pasakojo šv.Jono Pauliaus II pastoracinės tarybos atstovai.

Žemė pasiekė Vadovicus

Vos grįžę į Lietuvą, parapijos tikintieji ėmėsi iniciatyvos. Gavus tuomečio arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus palaiminimą, buvo pradėta žemės perdavimo muziejui procedūra.

Žemė, kuri iškeliavo į ekspoziciją, buvo paimta iš Santakos kalnelio, kur Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 6 d. aukojo šv.Mišias, ir iš Kauno šv.Jono Pauliaus II parapijos, kur ateityje iškils bažnyčia.

Žemę parapijos koplyčioje palaimino Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kunigas Kęstutis Rugevičius ir Šv.Jono Pauliaus II parapijos klebonas Andrius Alminas.

Šį pavasarį piligriminės kelionės į Lenkiją metu su Petrašiūnų šv.Vincento Pauliečio parapijos maldininkais keliavęs brolis Andrzejus Biniekas perdavė žemę Vadovicų muziejui.

Tapo milžinišku traukos centru

Vadovicai – mažas miestelis Lenkijoje, vieta, kur prasidėjo didinga istorija. Čia 1920 m. gegužės 18 d. gimė mylimiausias Vadovicų, o ir visų pasaulio tikinčiųjų sūnus. Jis sutraukdavo didesnes auditorijas nei tokie popdievaičiai kaip Michaelas Jacksonas ar Madona.

Nevardijant nesuskaitomų šio popiežiaus nuopelnų, įtakos tiek pasaulio galingiesiems, tiek paprastiems mirtingiesiems, kaip didžiausias paradoksas ir vertybė iškyla jo žmogiškumas. Jis rasdavo kelią į visų širdis. Ir, manau, tik todėl, kad buvo tiesiog labai žmogiškas. Štai paskutiniojo vizito Vadovicuose metu su minia žmonių šv.Tėvas dalijosi anekdotais apie tai, kaip jis mėgavosi kreminiais pyragėliais, kuriuos taip mėgo. Sykį sukimšo jų trylika, bandydamas laimėti lažybas. Greičiausiai  viena jo populiarumo priežasčių ir yra ta, kad pakilęs į hierarchines aukštumas niekada nepakilo aukščiau kitų, o taip ir liko Lioleku iš Vadovicų.

Ir dabar, po jo mirties, šimtai tūkstančių piligrimų ir turistų kasmet aplanko Vadovicus. Mažutis, vos 20 tūkst. gyventojų  miestelis tapo milžinišku turistų ir piligrimų traukos centru. "Žinoma, pagrindinė priežastis – šv.Jonas Paulis II", – sakė Stanislawas Kotarba, Vadovicų savivaldos atstovas.

Tebegyvena šeimos dvasia

Koscielna gatvės 7-uoju numeriu pažymėtame name, kuriame gimė ir gyveno Karolis Jozefas Wojtyla, įrengtas jo vardu pavadintas muziejus. Negalima nepastebėti nepriekaištingai įrengtos muziejaus ekspozicijos, kuri lankytojams leidžia pakeliauti skirtingais Jono Pauliaus II gyvenimo etapais – nuo ankstyvos vaikystės iki jo, kaip Šventojo Tėvo gyvenimo, taip pat atspindinčio ir prieškario nuotaikas bei dvasią Vadovicuose.

Čia išlikę tiek šeimos daiktai – stalo įrankiai, skalbinių krepšys, lovatiesės, šventųjų paveikslai, tiek asmeniniai K.J.Wojtylos daiktai – slidės, kuprinė, kepurė, maldaknygė ir net ginklas, iš kurio buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Kambario kampe tebestovi tėvo klauptas, ant kurio pabudęs naktimis Karolis matydavo besimeldžiantį tėvą. "Tai buvo mano pirmoji seminarija", – vėliau sakė Jonas Paulius II. Čia pat už lango, ant Bazilikos sienos, matyti užrašas "Laikas bėga, o amžinybė laukia", į kurį kas rytą žvelgė mažasis Karolis.

Forma, neužgožianti turinio

2014 m. iki tol buvusią ekspoziciją papildė multimedijos sprendimai. Pusiausvyra tarp interaktyvumo ir dvasios, meniniai sprendimai ir išradingumas, neprasilenkiantis bei neužgožiantis šios asmenybės. Iki šiol jokiame muziejuje nepatyriau galimybės taip priartėti prie žmogaus. O juk pirmiausia šv.Jonas Paulius II ir buvo žmogus.

Į multimedijos ekspoziciją investuota net 6,2 mln. eurų. "Tikiu, kad tokia šiuolaikiška forma pristatytas šio švento žmogaus gyvenimas pasieks kiekvieną, net ir naujosios kartos žmogų", – sakė muziejaus direktorius Dariuszas Rasas.

Išties po apsilankymo muziejuje jautiesi taip, tarsi būtum pusdienį pasivaikščiojęs su šventojo batais. Paskutinėje, laidotuvių dienai skirtoje, ekspozijos salėje sukabinti popiežiaus laidotuvių dienos vyskupų drabužiai, suklostuoti taip, tarsi tos dienos vėjas ir dabar būtų įsisukęs jų klostėse. Vėjas buvo nuolatinis šv.Tėvo palydovas, Dievo ženklas jam. Kas žino, gal šįryt, švęsdamas savo gimtadienį, šv.Jonas Paulius II atsiųs vėjo gūsį į Kauno Santakos kalnelį, primindamas mums, kad laikas bėga, o amžinybė laukia.