Šiandien yra paskutinė Kauno mero Andriaus Kupčinsko darbo diena. Rytoj į pirmąjį naujos kadencijos posėdį jis ateis jau kaip eilinis miesto tarybos narys. Dvi kadencijos mero kėdėje. Kaip A.Kupčinsko darbus vertina politologai?

Priešingos nuomonės

"Iš esmės visą tą laiką galima pavadinti stagnaciniu – didelių projektų per pastaruosius 7–8 metus Kaune nebuvo, išskyrus tuos, kurie buvo tęsiami arba, galima sakyti, paveldėti", – taip A.Kupčinsko vadovavimo metus apibūdino politologas prof. Algis Krupavičius.

Kolegai oponavo politologas dr. Bernaras Ivanovas. "Kadenciją baigiantis meras, palyginti su įpėdiniais, pranoksta juos visus kartu paėmus daugeliu aspektų. Tik miestiečių lūkesčiai visada yra labai dideli – mes visada labai daug norime, bet turime suprasti, kad ne viskas nuo vieno mero priklauso", – įsitikinęs jis.

Pasigedo vizijos

A.Krupavičiaus nuomone, A.Kupčinskui vadovaujant Kaunas neatrado aiškios strateginės vizijos. "Trūksta naujų ir reikšmingų projektų. Žinoma, negalima sakyti, kad niekas nevyksta, yra ir teigiamų poslinkių, kaip atgimęs Senamiestis, bet ir čia valdžios nuopelnas yra tik iš dalies", – pastebėjo politologas.

Didžiausiu Kaune įgyvendintu projektu, vadovaujant A.Kupčinskui, politologas įvardijo "Žalgirio" areną, bet ir tai – pirmtakų pradėto proceso baigimas.

A.Krupavičius neneigia, kad šiokių tokių poslinkių mieste yra – turime "Girstučio" kultūros ir sporto centrą, kuriami logistikos centrai, tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, bet tai labiau kitų institucijų nuopelnas.

"Meras A.Kupčinskas ataskaitose skelbia, kad baigiamas rekonstruoti Panemunės tiltas, bet ir tas – su prastu prieskoniu", – vardijo profesorius.

Mažėja gyventojų

A.Krupavičius pripažįsta, kad laikas nuo 2007-ųjų, kai Kauno meru tapo A.Kupčinskas, buvo nelengvas dėl objektyvių priežasčių.

"Dar 2008 m. buvo gana neblogi, bet tada užklupo gili ekonominė finansinė krizė. Tik pastaruosius porą metų sugrįžtama į lygį prieš krizę. Šiomis aplinkybėmis vadovauti tokiam gan dideliam miestui kaip Kaunas buvo nelengva", – pripažino politologas.

Anot A.Krupavičiaus, nuo 2007 m. iki dabar mieste gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 40 tūkst. – tai gerokai didesnė netektis nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

"Valdžia neturi daug instrumentų ir galimybių priimti kokių nors radikalių sprendimų, kurie pakeistų socialinę ekonominę situaciją. Bet yra ir gerų pavyzdžių, kaip tokiais sunkiais laikais gerokai mažesni miestai, tarkim, Druskininkai, sugebėjo išgyventi, susitvarkyti ir nesmuko tiek, kokį nuosmukį patyrė Kaunas", – palygino A.Krupavičius.
"Iš tikrųjų dabartinio mero pasiekimai gana vidutiniški ar net žemiau vidutiniškų", – konstatavo profesorius.

Kritikavo pirmtakus

B.Ivanovo manymu, kadenciją baigiančio Kauno vadovo pirmtakai daug ką bandė daryti chaotiškai ir fragmentiškai, nenuosekliai, o A.Kupčinskas, išdirbęs beveik dvi kadencijas, sukūrė tam tikrą viziją.

Politologas atkreipė dėmesį, kad per 25 nepriklausomybės metus pabijota žengti ryžtingesnių žingsnių suteikiant savivaldybėms daugiau teisių, tad labai sunku įgyvendinti kokius nors svarbesnius projektus nesidairant į centrinę valdžią, kaip reikalauja veikiantys įstatymai.

"Planuota gal 30 metų ir pagaliau pastatyta arena, pradėti infrastuktūros pertvarkymai – tvarkomos gatvės, yra neprastų postūmių Kauno energetikos ūkyje, tvarkomos viešosios erdvės. Gal ir buvo galima padaryti daugiau, dar yra neišspręstų problemų ir nebaigtų tvarkyti objektų, bet miesto valdžioje dirba partijos, o meras yra tas žmogus, kuris labiausiai matomas. Jeigu reikėtų Kauno merą A.Kupčinską įvertinti apskritai, tai vertinčiau su dideliu pliuso ženklu", – svarstė B.Ivanovas.

Sugrįžimo galimybė

Paklaustas, ar A.Kupčinskas dar gali kada nors sugrįžti prie mūsų miesto vairo, A.Krupavičius tokios galimybės neatmetė.

"Galioja taisyklė, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, bet politikai tokią tezę ne kartą bando paneigti. Kaune konservatorių rėmėjų būrys yra nemažas, tad susiklosčius aplinkybėms A.Kupčinskas gali galvoti ir apie sugrįžimą. Esant demokratinei politikai, vadovai turi keistis. Net ir tie, kurie jau buvo užėmę vienas ar kitas vadovaujamas pareigas, neturėtų stengtis vėl į jas sugrįžti", – pastebėjo politologas.

A.Krupavičiaus manymu, išrinktasis meras Visvaldas Matijošaitis turi galimybę pasirodyti geriau, jeigu jam tik pavyks įgyvendinti bent kelis miestui svarbius darbus – tada kontrastas tarp šių dviejų miesto vadovų ir jų vadovavimo kadencijų itin išryškėtų.

Moka skaičiuoti pinigus

"Išrinktasis meras tikrai mokės skaičiuoti pinigus, o kadangi mero pareigos nemenkai susijusios su ūkiniais reikalais ir miesto plėtra, kas neįmanoma be finansų, tai nėra prasta aplinkybė", – šyptelėjo politologas. Kol kas jam kliūva tik tai, kad vis dar nėra aiškūs naujojo mero ir jo komandos prioritetai.

"Prasideda naujas etapas, kai į miesto valdžią ateina daugiau ne su partijomis susijusių politikų. Tai yra gerai. Miesto taryba – ne vieta partijų ideologijoms, o vieta kruopščiam darbui", – įsitikinęs B.Ivanovas.

Jo nuomone, svarbiausia, kad Kaunas sugebėtų įgyvendinti jau pradėtus projektus, o ne vaikytųsi utopinių idėjų.
"Jeigu kalbėsime apie drastiškus ir fantastiškus projektus, tokius kaip metro ar pasaulinio garso muziejus, tai gal ir skamba patraukliai, bet leidžia manyti, kad labiau skirta ne visai skaidriai pasidalyti lėšas", – pastebėjo B.Ivanovas.