Nerado lankytojų

Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Astos Keruckės,  neformaliojo ugdymo įstaigų stebėsena vykdoma nuolat. Spalio–gruodžio mėnesiais Švietimo skyrius patikrino daugelį įstaigų, tarp jų ir M.Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centrą.

Spalio 1 d. Mokinių registro duomenimis, M.Dobužinskio centre buvo deklaruoti 204 lankantys vaikai, iš jų 30 gaunantys neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas. Lapkričio 28 d. centrą lankė 162 vaikai, iš jų 29 gavo krepšelio lėšas (po dešimt eurų mėnesiui).

Kauno miesto savivaldybė šiemet centrui skyrė daugiau kaip 153 tūkst. eurų.

Stebėsenos metu siekta pasižiūrėti, kaip vyksta vaikų neformaliojo ugdymo pamokos, tačiau patikrinimai šokiravo specialistus.

"Centre apsilankyta skirtingomis dienomis. Čia turėjo veikti Tautinių mažumų būrelių studijos įvairiose grupėse. Iš keturių turėjusių vykti užsiėmimų dviejuose būreliuose rasta po du vaikus. Kitą dieną apsilankius centre, Tautinių mažumų šokių studijos užsiėmimas nevyko, nebuvo nė vieno vaiko. Vadovų teigimu, sirgo mokytoja. Kito patikrinimo metu Dailės ir dizaino studijos metu būrelyje buvo penki iš dvylikos vaikų, o Tautinių mažumų šokių studijos užsiėmimas nevyko, vaikų nebuvo", – stebėsenos rezultatus dėstė A.Keruckė.

Pasak specialistės, centro vadovai teisinosi, kad tai – neformaliojo švietimo veiklos, jos nėra privalomos, vaikai ateina pagal poreikį.

Fiktyvūs sąrašai?

Tai, kad patikrinimų metu neformaliojo švietimo būreliuose buvo vos po kelis vaikus, patvirtino ir į M.Dobužinskio rusų kultūros centrą vykusi mero patarėja Orinta Leiputė. Anot jos, buvo keista matyti sėdinčius vos kelis vaikus, kai pagal sąrašus jų turėtų būti gerokai daugiau.

"Buvau ne kartą apsilankiusi. Tikrinamos visos neformaliojo ugdymo įstaigos. Faktą, kad nebuvo vaikų, vertinu blogai. Norėjosi pabendrauti su mokiniais ir pedagogais, tačiau buvo vos kelios mergaitės ir beišeinantys keli berniukai. Būrelio vadovė aiškino, kad jau tamsu, todėl vaikai anksčiau išeina, kad oras prastas ir pan. Tačiau tokie argumentai neįtikina, nes turėtų būti dvylika penkiolika vaikų, o radome vos kelis.

Pavasarį taip pat buvau apsilankiusi M.Dobužinskio centre, neradau nė vieno vaiko, bet buvo argumentuojama, kad per anksti atėjau. Gruodžio pradžioje jau tikrai apsilankiau pagal būrelio grafiką ir turėjo vykti veikla. Tai rodo, kad gal paslauga netinkamai teikiama ir reikia žiūrėti, kaip ją gerinti", – teigė O.Leiputė.

Kadangi apsilankymų metu būreliuose buvo vos keli vaikai, kyla įtarimų, kad į sąrašus dalis mokinių įrašoma fiktyviai. Taip sudaromas įspūdis, kad būrelis yra populiarus ir reikia skirti papildomą finansavimą, nors iš tikrųjų vaizdas graudus.

Savivaldybė aiškinasi, kodėl rusų kultūros centre rasta tiek nedaug vaikų.

"Neturiu duomenų, kad vaikai būtų fiktyviai įtraukti. Sąrašai yra, tačiau matyti, kad lankomumas nežiba. Žinoma, nesakau, kad visi 160 vaikų turi vieną dieną būti įstaigoje, jie pasiskirsto per visas savaitės dienas, tačiau vis tiek, kai randi vos keturis vaikus, kyla abejonių dėl neformaliojo ugdymo", – sakė mero patarėja.

Kad kartais nebūna vaikų, kaltas oras, dabar ir greitai sutemsta, nemažai serga.

Rado pasiteisinimų

M.Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centro direktorius Valerijus Berežokas vėl tikino, kad savivaldybės atstovai atėjo tuo metu, kai pagal tvarkaraštį nebuvo būrelių. Kitais atvejais vaikų esą galėjo nebūti, nes užsiėmimai nėra privalomi.

"Pas mus juk neformalusis ugdymas, jis nėra vaikams privalomas. Jie padaro užduotį ir išeina. Būna, kad vieną dieną neateina, kitą – visa grupė sėdi. Gruodžio pradžioje tikrintojai tvarkaraščio nepasižiūrėjo, nes pas mus keitėsi užsiėmimų laikas. Kai atėjo, turėjo vykti trečia pamoka, bet jos jau nebuvo. Pas mus tikrai nėra fiktyvių sąrašų. Kad kartais nebūna vaikų, kaltas oras. Dabar greitai sutemsta, nemažai vaikų serga. Būna, kad tėvai ateina ir prašo vaikus anksčiau išleisti", – bandė teisintis centro vadovas.

Keista etatų mozaika

O.Leiputė užsiminė, kad patikrinimo rezultatai tik dar labiau sustiprino svarstymus apie centro reorganizaciją, kad būtų tikslingai panaudojamas savivaldybės finansavimas.

"Man centras kelia ir kitų klausimų. Įstaigoje yra beveik dešimt etatų, iš jų tik vienas pedagogas, visi kiti – ūkinis personalas. Taip išeina, kad su 160 vaikų dirba vos vienas pedagogas. Kaip jis suspėja per visus būrelius. Netikslinga centrui turėti kelis pavaduotojus, kitus ne su ugdymu susijusius darbuotojus. Administravimui tiek žmonių tikrai nereikia. Geriau turėti daugiau pedagogų ir investuoti į įvairesnes veiklas vaikams", – "Kauno dienai" teigė O.Leiputė.

"Norime peržiūrėti, ar neformalus ugdymas yra tikrai kokybiškas. Galbūt galėtume panaudoti ir kitas savivaldybės erdves ugdant vaikų meninius gebėjimus. Yra diskusijos, ar reikia turėti atskirą įstaigą, ar pakanka padalinio. Tačiau visada kyla neigiamų bendruomenės reakcijų", – pridūrė Kauno mero patarėja.

Daugiau galimybių

Švietimo skyriaus atstovė A.Keruckė pastebėjo, kad centro pagrindinės vykdomų programų kryptys yra dailė. Prijungus šią įstaigą prie Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos, atsirastų galimybė pasinaudoti šios dailės mokyklos patalpomis, dirbtuvėmis ir įranga, žmogiškaisiais ištekliais.

"M.Dobužinskio centrą lankantys vaikai taip pat turėtų daugiau galimybių dalyvauti konkursuose, projektuose ir parodose, kurias rengia ar dalyvauja A.Martinaičio dailės mokykla. Centrą lankantys vaikai po reorganizacijos galės gauti ne tik neformalųjį švietimą, tai turės didelės teigiamos įtakos gerinant vaikų pasiekimus. Centrą lankantiems vaikams teikiamų paslaugų spektras ir užsiėmimų vieta (V.Krėvės pr. 54, Kaune), nesikeistų.

Būtų vykdomas neformalusis ugdymas, orientuotas į tikslinį segmentą – gabių vaikų ugdymas plėtojant ne tik neformalųjį, bet ir formalųjį švietimą papildančias programas", – centro ir dailės mokyklos sujungimo planus dėstė specialistė.

Pasak A.Keruckės, reorganizacija galėtų būti baigta rugpjūčio 1 d. Tai sudarytų galimybę šiuo metu M.Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centrą lankantiems vaikams baigti patvirtintą ugdymo programą, kuri tęsis iki 2018 m. birželio 30 d. Kartu Kauno A.Martinaičio dailės mokykla spėtų parengti ugdymo planus ir programas 2018–2019 mokslo metams ir galėtų sudaryti naujas mokymo sutartis su naujai jas pageidaujančiais sudaryti asmenimis jau nuo kitų metų rugsėjo 1 d.

"Centro užmegzti ryšiai su įvairiomis Lietuvos ir tarptautinėmis organizacijomis turi būti išlaikomi, o plėtojant ryšius turinio prasme būsiantys gilesni, sujungus abiejų įstaigų intelektinį potencialą. Tai leistų dar geriau ir efektyviau užtikrinti tautinių mažumų kultūros išsaugojimą ir plėtojimą", – sakė A.Keruckė.

Nori sunaikinti?

M.Dobužinskio rusų kultūros centro vadovas V.Berežokas visus priekaištus linkęs atmesti ir net įžvelgia savotišką kerštą. "Rodomas perdėtas dėmesys ir siekiama sunaikinti patį rusų kultūros centrą", – rėžė vadovas.

Centro bendruomenė kol kas planuojamų reformų idėjas taip pat priėmė neigiamai. Jie laikėsi tos pačios nuomonės, kad siekiama centrą sunaikinti, nes, jį prijungus prie A.Martinaičio dailės mokyklos, esą bus prarastas identitetas ir taip užkirstas kelias tautinėms mažumoms ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir toliau puoselėti rusų kultūrą.

Vis dėlto vienas pedagogo etatas ir būris ūkinių-administracinių veikėjų kalbas apie prarastą identitetą verčia vertinti skeptiškai.

"Neįžvelgiame teigiamų pokyčių mokiniams po įstaigų sujungimo, nes niekas iš esmės nepasikeistų. Neatsiranda jokių pranašumų, kurių neturėtume dabar. Įžvelgiame tik ketinimą pašalinti administraciją be akivaizdžių taupymo, veiklos efektyvumo, infrastruktūros, švietimo kokybės ir tautinių mažumų kultūros puoselėjimo tikslų, tai šiuo atveju yra labai svarbu mokinių tėvams. Centro savarankiškumo palaikymas yra paremtas, mūsų įsitikinimu, jo ugdomosios ir kultūrinės veiklos būtinybe ir teisėtumu. Sujungus jį su kita organizacija, centras taps jam pavaldus, o nesutapus tikslams ir uždaviniams, įvyks susiskaldymas, irimas ir tolesnis centro sunaikinimas", – dėstoma Švietimo skyriui administruotame ir tėvų pasirašytame M.Dobužinskio centro bendruomenės rašte.