Tai sukėlė įtarimų gyventojams. Jie kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, nuogąstaudami, jog pastatas galėjo turėti paveldo statusą. Tokias prielaidas pakurstė ir griuvėsiuose palikta iš pažiūros meniškai atrodanti freska.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas informavo, kad griaunamo pastato teritorijoje yra išduotas leidimas naujoms statyboms ir įgyvendintos visos numatytos būtinos procedūros.
„Parengtiems projektiniams pasiūlymams taip pat buvo atlikta viešinimo procedūra, visi norintys visuomenės atstovai su jais galėjo susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Kauno miesto savivaldybės administracija, koreguoti atsižvelgiant į Kultūros paveldo skyriaus pateiktas pastabas“, – paaiškino specialistas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jis atkreipė dėmesį, kad nugriautas namas pastatytas pokario laikotarpiu.
Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių.
„Esamas pastatas Vaižganto g. 18 pastatytas 1958 metais. Jis nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, o Žaliakalnio 1-osios kultūros paveldo vietovės specialiajame paveldosaugos plane, patvirtintame 2013 liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, pastatas priskirtas antrajai kultūrinės vertės kategorijai – pastatams, neturintiems kultūrinės vertės požymių.
Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių; privaloma naudoti kokybiškas statybines medžiagas, charakteringas Žaliakalniui. Manome, kad pastatas po rekonstrukcijos įgis gana drąsią architektūrinę išraišką, tačiau nei savo tūriu, nei išvaizda nekonkuruos su aplinka“, – svarstė specialistas.
Pasak S. Rimo, griuvėsiuose likusi freska išliekamosios vertės neturi.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Vizualiai vertinant piešinys nėra aukštos meninės vertės. Jo, kaip ir kitų pastato elementų, išsaugoti nebuvo reikalauta“, – konstatavo specialistas.
Naujausi komentarai