Ieškos sprendimų

Projektas apima tris pažeidžiamiausias grupes: tai iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, žmonės, turintys negalią, ir globos įstaigas paliekantys jaunuoliai. Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybėje vyko seminaras, skirtas iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų tematikai.

Renginyje dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) ekspertai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kalėjimų departamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai, socialiniai darbuotojai.

„Antra savaitė iš eilės, kai mūsų savivaldybėje lankosi EPBO ekspertai. Džiugu, kad galime dalyvauti ne viename europiniame projekte, pasisemti kitų šalių žinių, patirties. Be to, tokie projektai leidžia mums išsigryninti mūsų krašto problemas ir ieškoti sprendimų. Visuomenės požiūris į pažeidžiamus asmenis nepalankus – tai mes labai jaučiame. Dažnai gyventojai tiesiog nežino ar neįsigilina į tam tikrus klausimus, kyla nereikalingų baimių. Mūsų darbas – rasti būdų, kaip žmonėms paaiškinti, padėti suprasti ir priimti visus, esančius šalia mūsų, nesvarbu, kad jie kitokie“, – sveikindamas seminaro dalyvius kalbėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Trūksta lankstesnio požiūrio

Seminaro dalyviai pasidalijo į atskiras grupes (iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, NVO atstovai, socialiniai darbuotojai, ministerijos ir savivaldybių darbuotojai), kuriose iš pradžių diskutavo, išsakė savo asmenines patirtis, išsigrynino pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria.

Buvusių kalinių nuomone, didžiausias jiems tenkantis iššūkis – probacijos laikotarpis. Visi išėję iš įkalinimo įstaigų kartą per savaitę turi atvykti į probacijos tarnybą ir pasirašyti. Neatsižvelgiama, ar asmuo gydosi reabilitacijos klinikoje, ar grįžo gyventi į šeimą, ar gyvena nakvynės namuose. Ši procedūra trukdo ir darbą susiradusiems buvusiems kaliniams, nes jie kiekvieną savaitę turi atsiprašyti iš darbo.

Specialistai pritarė, kad procedūros neadekvačios, trūksta lankstesnio požiūrio, nes kartais probacijos laikotarpis nepadeda integruotis į visuomenę, priešingai – trukdo, tampa kontrolės mechanizmu.

Visuomenės atstūmimas

Visi seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad mūsų šalyje ši tema – didelė stigma, visuomenė bijo, todėl atlikusius bausmę atstumia, nepriima. Daugiau kaip per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų ši sritis taip ir liko nė kiek nepasikeitusi. Visuomenės požiūris į neįgalius asmenis ar jaunimą iš globos įstaigų pakito kardinaliai, o į kalinius – ne.

Seminare dalyvavęs buvęs kalinys, įkalinimo įstaigoje praleidęs keturiolika metų, dešimt metų vartojo narkotines medžiagas, prisiminė, kaip pats jautėsi vos išėjęs į laisvę. „Ėjau prašyti pagalbos, o susidūriau su tokiu požiūriu lyg būčiau raupsuotasis. Norėjau pakeisti savo gyvenimą, man labai padėjo reabilitacijos centras. Išmokė  bendruomeninio gyvenimo, suteikė reikalingų įgūdžių. Jau aštuoneri metai gyvenu laisvėje, turiu šeimą, darbą“, – savo istoriją pasakojo vyras.

Įgūdžių stoka

Dar viena opi problema – pasiruošimas gyventi visuomenėje išėjus iš įkalinimo įstaigos. Jeigu asmuo kalėjime praleido dešimt ar daugiau metų, grįžęs į laisvę jis nebežino, kaip elgtis elementariose situacijose.

Įvairių pavyzdžių pateikė ne vienas buvęs kalinys. „Jei asmuo už įvykdytus nusikaltimus į kalėjimą pateko prieš penkiolika metų, dabar, iš jo išėjęs, jis net nežino, kaip internetu užsisakyti tam tikrų paslaugų, kaip naudotis išmaniuoju telefonu. Kalėjime yra kompiuterių, tačiau juose nėra jokių programų, galima tik žaisti įvairius kompiuterinius žaidimus. Visi, prieš patenkant į kalėjimą, turėti įgūdžiai dingsta, o ir asmuo grįžta į visiškai pasikeitusį pasaulį“, – dalijosi patirtimis iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės.

Yra nemažai atvejų, kai įkalinimo įstaigose asmenys įgyja profesiją ir ten ūkio padaliniuose dirba netgi dešimtmečius. Tačiau jų darbo stažas neskaičiuojamas, tad išėję į laisvę neturi jokio sukaupto stažo.

Be to, buvę kaliniai dažniausiai neturi kur gyventi. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje nėra tokios vietos, kurioje galėtų apsistoti iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys. Specialistai pabrėžė, kad trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų ir sektorių, kvalifikuotų specialistų, kurie mokėtų teikti pagalbą išėjusiems į laisvę asmenims, netgi darbuotojų, kurie teikia pagalbą buvusiems kaliniams, empatijos. Tokių asmenų stumdymas iš vienos įstaigos į kitą užkerta kelią iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims integruotis į visuomenę.