Panašus tik stogas
Malšinant piktavalės rankos sukeltas liepsnas pavyko išsaugoti tik apanglėjusį kryžių ir Mergelės Marijos skulptūrą. Ugnis nespėjo pasiekti netoliese stovėjusios medinės varpinės. Prie jos architektai ir derino naujosios bažnyčios vaizdą. Vienintelis buvusių ir dabartinių maldos namų panašumas – deimanto formos stogas. Trumpiausias ir tiksliausias šio projekto apibūdinimas: stiklo ir medžio dermė.
"Kai mane prieš trejus su puse metų perkėlė į Kulautuvą, pirmas dalykas, kurio manęs paprašė vyskupas Lionginas Virbalas, buvo sumažinti suplanuotą bažnyčią. Žinojau, kokio dydžio yra bendruomenė, maždaug tūkstantis parapijiečių, todėl sumažinome minimaliai. Tuomet architektas Darius Jakubauskas parengė projektą. Pagal jį maldos namus stačiusi bendrovė "Ekoilas" kreipėsi į ekspertus, ir jie patarė sustiprinti stogo konstrukcijas", – pasakojo Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčios klebonas – kunigas Antanas Gražulis.
Dermė: maldos namų vaizdas derintas prie gaisro nenuniokotos varpinės. / E. Mališausko nuotr.
Be šio, būta ir kitų pirminio projekto pakeitimų. "Norėjome, kad šventovė būtų šiuolaikiška ir praktiškesnė. Paprastai zakristija būna priekyje, šalia altoriaus, o mes padarėme gale, kad žmogui, dėl kokių nors reikalų atėjusiam pas kunigą, nereikėtų eiti per visą bažnyčią, neblaškytų kitų joje esančių tikinčiųjų. Į bažnyčios galą buvo perkeltas ir kambarėlis vaikams", – pasakojo A.Gražulis.
Norus pavyko suderinti
Pasak klebono, pagrindinis architekto noras buvo, kad bažnyčia būtų šviesi, dėl to panaudota daug stiklo. "O mes norėjome, kad šventovė būtų šiuolaikiška, žiemą – šilta, vasarą – vėsi, todėl įrengta šiuolaikiška šildymo ir vėsinimo sistema. Prie komfortiškumo galima priskirti ir tai, kad bažnyčioje minkšta sėdėti ir klūpėti. Dėjome pastangas, kad bažnyčia būtų informatyvi: tie, kurie nori giedoti ir kartu melstis, bet nežino žodžių, juos matys keturiuose ekranuose. Be to, galėsime naudotis visomis interneto galimybėmis, net šnekėtis su popiežiumi per teletiltą", – šypsojosi kunigas.
Esame miške, todėl labai norėjome, kad medis nepabėgtų iš bažnyčios.
Bažnyčios choras bus, kaip įprasta, ne tik viršuje, bet ir prie altoriaus, kad visi kartu galėtų šlovinti Viešpatį. Tai duoklė bendruomeniškumui stiprinti.
"Mes esame miške, todėl labai norėjome, kad medis nepabėgtų iš bažnyčios, – altorius, suolai ir kiti baldai būtų mediniai, jiems pasirinkome ąžuolą", – sakė A.Gražulis. Sienų apdailai taip pat pasirinkta natūrali mediena, o bažnyčios grindims – deginto ir šlifuoto akmens juostos.
Šventovę puošia įspūdingas, interjere derantis karūnos formos šviestuvas. "Jis primins, kad mūsų bažnyčia Švč.Mergelės Marijos Vardo, nes Švč.Mergelė Marija yra karalienė", – aiškino klebonas.
Puošmena: šventovę puošia įspūdingas, interjere derantis karūnos formos šviestuvas. / E. Mališausko nuotr.
Sudegusi bažnyčia buvo 115 kv. m, o atstatyta – 315 kv. m. Be to, dar yra palėpė ir vargonų erdvė. Pagal projektą, bažnyčioje telpa 100 žmonių. "Nepamiršome mažų vaikų, jiems skirtas kambarėlis, o kitas – vyresniems. Choristai turės kampelį išsivirti kavos ar arbatos", – vardijo pašnekovas.
Nors visi dėjo daug pastangų, visų darbų padaryti nespėjo. Per atidarymo šventę bažnyčioje dar trūko klausyklų, kėdžių prie altoriaus.
"Norėjome atnaujinti varpinę: ją perdažyti, skarda uždengti stogą. Tuomet jau būtų gražus kompleksas. Vėl prašysime Kauno rajono savivaldybės lėšų, gal ji dar išties pagalbos ranką, – neslėpė A.Gražulis ir pabrėžė: Jeigu ne Kauno rajono savivaldybė, mero Valerijaus Makūno geranoriškumas, bažnyčios šiandien dar neturėtume."
Klebonas patikino, kad kol kas dar netiksliai suskaičiuota, kiek kainavo pastatyti naująją bažnyčią. "Kauno dienos" duomenimis, bendra sąmata gali siekti 600–700 tūkst. eurų, didžiąją lėšų dalį skyrė Kauno rajono savivaldybė, vien šiemet biudžete numatyta 68 tūkst. eurų darbams užbaigti ir baldams įsigyti.
Abu turi patirties
Kulautuvos bažnyčios architektas D.Jakubauskas yra suprojektavęs ir daugiau kulto pastatų: Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bei Naujųjų apaštalų bažnyčią Šiauliuose, Palendrių Šv.Benedikto ordino vienuolyno viešbutį ir vienuolyną Kelmės rajone.
Ne vien ganytojiškos patirties turi ir A.Gražulis. "Į statybas esu įtrauktas gal jau 45 metus, dar prieš įstodamas į seminariją šį tą statybose darydavau. Vilniuje teko atkurti Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčią, kuri sovietmečiu buvo paversta ateizmo muziejumi, sostinės Jėzuitų gimnaziją, kurios buvo likę griuvėsiai, o atstatyti prireikė trylikos metų, taip pat gimnazijos sporto salę, o stovyklavietės komplekso užbaigti jau neteko, nes mane perkėlė kitur. Prie kunigiško darbo vis pasitaiko statybos darbų", – pasakojo klebonas.
Neslėpdamas džiaugsmo dėl naujo statinio, A.Gražulis pabrėžė, kad labai svarbu statyti bažnyčią savo širdyse ir bendruomenėje. Tačiau jis išliko realistu: "Nesitikiu, kad nauja šventovė pritrauks gausesnį būrį žmonių sekmadieniais. Pradžioje gal bus susidomėjimas, bet tik pradžioje. Kam jau neduota tikėjimo, jo ir neatsiras daugiau. Aš vis sakau, kad Kulautuvoje gyvena geri žmonės, bet sekmadieniais jie suserga miego liga."
Naujausi komentarai