Per šešias dienas žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai pasiruošę įveikti 90 km atstumą. „Mūsų grupė – kintamo dydžio: vieną dieną kartu su mumis keliauja vieni, kitą dieną – kiti“, – pasakojo žygio iniciatorius „Kūrybos kampo 360°“ įkūrėjas ir pokyčių lyderis kaunietis Giedrius Bučas. Birželio 1–6 d. vykstančio žygio dalyviai šukuoja keturias zonas – gyvenvietes, pakeles, pamiškes, zonas prie vandens – ir renka čia besimėtančias šiukšles. O jų čia – kur kas daugiau nei sočiai. Iš pradžių žygyje dalyvaujantys entuziastai buvo pasiryžę rinkti ir nuorūkas, tačiau vėliau dėl jų gausos nuleido rankas. Mat įsitikino: jei jas rinks, gali nespėti nueiti suplanuotų kilometrų. „Lietuviai turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina, o juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens, – priminė G.Bučas, pastebėjęs pasikeitusį supratimą apie tai, kur dėti nuorūkas. – Anksčiau rūkančių žmonių automobiliuose buvo galima dažnai pamatyti pilną peleninę. Dabar jos – tuščios, švarios. Matyt, nuorūkas meta per automobilio langą.“

Lietuviai turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina, o juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens.

Nuorūkos – dažniausiai pasitaikanti, tačiau ne tokia atstumianti šiukšlė kaip kai kurios, rastos žygio dalyvių. „Žadėjome, kad rinksime viską, bet kai kuriuos radinius kelti nuo žemės itin šlykštu: panaudotus prezervatyvus, pilnas sauskelnes ar „dolneboiščiko“ (liet. – tolimųjų reisų vairuotojo) privarytą šlapimo penkialitrį plastiko butelį. Taip, vieša paslaptis, kad šios profesijos atstovai, taupydami laiką, tualetą turi tiesiog po vairu, bet kam jį palikti pakelėje?“ – stebėjosi G.Bučas.

Dieną žygiavę ir rinkę šiukšles, vakarais pasiekę stovyklos vietą žygeiviai nesėda klausytis dainų prie laužo ar kitaip poilsiauti. Jie rūšiuoja ir skaičiuoja, sveria surinktas šiukšles. Pagal tai vėliau bus sudaryta vartojimo dėlionė, kitaip tariant – vartotojo profilis. „Bandysim nustatyti, ką šiandien žmonės dažniausiai vartoja ir kodėl išmeta, skatinsim žmones susimąstyti, ar jie galėtų išsiversti be šių daiktų. Bandysim paskatinti diskusijas ir apie tai, kokią žalą mūsų sveikatai ir aplinkai tai daro, galų gale – kokį mūsų paliktą kultūrinį sluoksnį ras ateities archeologai“, – aiškino žygio iniciatorius.

Žygio dalyviai tikisi, kad būsimasis vartotojo profilis padės atsakyti į kai kuriuos klausimus apie klimato kaitą ir rasti sprendimus visuomenei, savivaldybėms, gamintojams, kaip turėtume gyventi, kad paliktume švaresnę planetą ateities kartoms.

Žygeivių patirtys ir surinktų šiukšlių statistika skelbiama feisbuko grupėje. Čia galima ir užsiregistruoti į paskutinę žygio dalį.

„Šiandien mūsų žygiavo 15. 10 suaugusiųjų ir 5 vaikai, nukeliavome 17 km, suaugusieji – apie 26 000 žingsnių, vaikai – gerokai daugiau. Tačiau ne visi, po pietų likome keturiese. Šiandien ėjome dviejose zonose – pakelėmis ir gyvenvietėmis. Ne, nuorūkų jau nerinkome, beviltiška. Sočiai užteko cigarečių pakelių, kavos puodelių ir dangtelių, skardinių, butelių, automobilių detalių. Nors pagal LR įstatymus mesti šiukšles pro automobilio langą draudžiama, už tai numatyta bauda, jų itin gausu būtent ties sankryžomis ir žiedais. Kalbėjomės, ką galvoja žmogus, mesdamas pro langą skardinę ar tuščią kavos puodelį? Nesugalvojome“, – dienos patirtis šioje grupėje apibendrino G.Bučas.

Vienos žygio dienos statistika: surinkta 8 maišai, 2234 vnt. šiukšlių bendrai, 711 vnt. įvairus plastiko, 162 vnt. įvairaus stiklo, 114 vnt. įvairaus metalo ir 1108 įvairios kitos kombinuotos pakuotės, tarp jų – 172 vnt. cigarečių pakeliai ir 64 vnt. kavos puodeliai.

Tiems, kurie negali dalyvauti žygyje, G.Bučas siūlo tiesiog pasivaikščiojimo metu surinkti šiukšles, jas surūšiuoti, nufotografuoti ir patalpinti feisbuko grupėje. Čia galima patalpinti ir rastų nelegalių šiukšlynų nuotraukas su GPS koordinatėmis. „Mes pasirūpinsime, kad informacija apie jas pasiektų reikalingas institucijas ir pasidalinsime žinia, kai jos bus sutvarkytos“, – skelbia žygio organizatoriai.