Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sukūrė naują Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo planą. Ar realų?

„Mokytojų netrūksta, trūksta gerų mokytojų. Reikia, kad ne bet kas ateitų dirbti su vaikais, o turintis pašaukimą, jaučiantis džiaugsmą dirbdamas mokytoju. Tik laimingas žmogus gali įkvėpti mokinį dirbti, mokytis ir domėtis sritimi, kurią dėsto“, – neabejoja Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius Vygantas Kornejevas.

Jis pasakoja, kad, kai kokio mokytojo trūksta, randa. Ateiti į jų mokyklą motyvuoja ir savita kultūra, geras kolektyvas ir bendruomenė, o tai svarbu kūrybingiems žmonėms. Direktoriaus vertinimu, ŠMSM planas didina galimų kandidatų kiekį, bet viena ministerija nepakeis situacijos. Pats mokytojas turi norėti ateiti į mokyklą, o mokyklų vadovai, bendruomenės turi ieškoti būdų, kaip sukurti jiems tinkamiausių sąlygų mokyti vaikus, tobulėti.

Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos.

Bet, pripažįsta direktorius, situacija skirtinguose regionuose – nevienoda. Į Stakliškes mokytojai 50 km važiuoja ir iš Kauno, tačiau kuo toliau nuo didesnių miestų, tuo sudėtingiau mokykloms rasti mokytoją, o šiems sukaupti visą krūvį. Anksčiau Utenos rajono Leliūnų mokyklai vadovavęs V.Kornejevas prisimena, kad ten mokytojai dirbdavo per dvi tris mokyklas, tad šios derindavo tarpusavyje jų darbo tvarkaraščius, kad mokytojai spėtų iš vienos nuvažiuoti į kitą ir būtų kas vaikus moko.

ŠMSM naujame plane per dvejus metus planuoja papildomai parengti 800 mokytojų. Žiūrint vien į skaičius, problemos net ir neturėtų būti. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, spalio pabaigoje mokyklos ieškojo 55 pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, o ieškančiųjų tokio darbo buvo per 22 kartus daugiau – net 1 217. Pernai pedagogines studijas baigė 1 152 absolventai, ir nors tai penktadaliu mažiau nei prieš metus, tiek užtektų mokytojų korpusui atsinaujinti. Tačiau iš jų tik 40 proc. įsidarbino mokytojais, o iš tų 40 proc. vos penktadalis regionuose ir tik 1 proc. tarp visų įsidarbinusiųjų mokyklose yra labiausiai trūkstamų dalykų mokytojai regionuose.

Jaunų mokytojų pritraukimo akcentavimas nesąmoningai sukelia tam tikrą priešpriešą, ilgai dirbančių mokytojų diskriminaciją. Juk svarbus ne amžius, bet požiūris į šį darbą. (Manto Brtaševičiaus nuotr.)

Užkoduota, kad jų trūks ir toliau: šiemet į būsimų fizikos, informatikos mokytojų studijas priimti po du, chemijos – nė vieno. Oficiali prognozė: jau po kelerių metų tragiškai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų, o regionuose po 7–10 metų apskritai gali tapti neįmanoma jų rasti. Tarp šių dalykų mokytojų per 60 proc. vyresni nei 50 metų, o Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse tokių per 70 proc. tarp visų mokytojų.

„Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

ŠMSM tikisi pasiekti sisteminių pokyčių pasirinksiantiems trūkstamų sričių pedagogines studijas mokant stipendijas, finansuoti daugiau vietų jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją, plečiant galimybes į mokyklas ateiti motyvuotiems specialistams iš kitų sričių.

Kiek gali būti efektyvus ŠMSM parengtas planas, aiškinamės su šios srities ekspertais ir pedagogais.

300 eurų – ne visiems

„Dabartinė skatinamųjų stipendijų skyrimo sistema, kai stipendija skiriama visiems, įstojusiems į bet kurios srities valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, absoliučiai nesprendžia nei šiandienos, nei ateities problemų“, – pirmtakų nuo pernai įvestą tvarką kritikuoja J.Šiugždinienė.

Vien pirmakursių stipendijoms valstybė skiria apie 3,3 mln. eurų, tačiau jas moka ir būsimiems potencialiems bedarbiams. Štai fizinio ugdymo pirmakursių šiemet penkiolika, nors, UŽT pateiktais duomenimis, dabar tokio darbo ieško 175, vien Kaune – 35, o laisva vieta visoje Lietuvoje vos viena. Tad siūloma 300 eurų stipendijas nuo kitų metų skirti tik pasirinkusiems trūkstamų sričių studijas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos, Socialdemokratų frakcijos narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės nuomone, kai kas pedagogikos studijas dabar renkasi tik norėdami gauti stipendiją, o gretutinėse studijose – ir kaip atsarginį variantą. „Tai pavojinga, jei nesikoncentruoji į pedagogines studijas, jei tai nėra pirminis tikslinis orientyras, o į jas žiūri kaip į pagalbinį dalyką. Bet teigiamas aspektas, kad stipendija padėtų tapti mokytojais jaunuoliams iš tų šeimų, kurios neturi galimybių padėti savo vaikams išvykti į studijas mieste“, – vertina Seimo opozicijos atstovė.

Nors nauja stipendijų tvarka gal veiks geriau nei ligšiolinė, bet, pasak „Mokyklų tobulinimo centro“ ir programos „Renkuosi mokyti!“ steigėjos dr. Eglės Pranckūnienės, pedagogų ypač trūksta tam tikruose regionuose, ir čia ne tik stipendijų reikalas. Kai kurios savivaldybės traukiasi, jaunos šeimos apskritai nemato reikalo ten likti, nes trūksta darbo vietų. Ten visuomet bus sunku pritraukti mokytojų, nes mažėja ir vaikų, vadinasi, mažės ir krūviai mokytojams. „Tai labai kompleksinė problema, tad turėtų būti susitelkta į regionų plėtros visuminį požiūrį“, – neabejoja E.Pranckūnienė.

Pasak E.Pranckūnienės, visame pasaulyje stebima tendencija – mokytojo profesiją pasirenka daug karjeros keitėjų, supratusių savo pašaukimą. Kad būtum mokytoju, turi subręsti. (Manto Bartaševičiaus nuotr.)

Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys primena, kad Antano Smetonos laikais regionų mokytojams buvo mokamas didesnis atlyginimas. Bet, pripažįsta jis, reikėtų platesnės diskusijos, nes gimnazijų mokytojai sako, kad jiems dėl patikrų dešimtoje ir dvyliktoje klasėse tenka didesnė atsakomybė nei mažesnėse mokyklose regionuose.

Jam kelia abejonių siūlymas mokėti 500 eurų stipendiją ketvirto kurso ir profesinių pedagogikos studijų studentams, kurie sutartimi su mokykla ar savivaldybe įsipareigoja ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus. „Jei tai bus daroma per prievartą, žmogus ateis be motyvacijos ir kažin ar tai skatintų dirbti kokybiškai. Abejoju, ar tai motyvacinė priemonė, o gal kaip atgrasymas. Juk gyvename laisvoje visuomenėje. Kartais labai gerai, jei jaunas žmogus supranta, kad jis ne ten pataikė“, – mano V.Bacys.

Argumentuojama, kad, jei studijavai už mokesčių mokėtojų pinigus ir gavai stipendiją, turi atidirbti. Bet, pasako jo, juk daug ką iš valstybės gauname kaip skatinamąją stipendiją plačiąja prasme – mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, sveikatos apsaugą, daug kitų paslaugų.

V.Bacys klausia kitaip. Štai chemija – labai įdomus mokslas, tad kodėl vaikai nesirenka jos studijuoti? Arba istorija – 1990-aisiais jos studijos buvo labai populiarios, didžiausi konkursai, nes buvo rengiamos ekspedicijos, skelbiama daug įdomios informacijos. Tačiau mokyklos nesulaukė nė vieno istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojo iš pernai metų pedagogikos absolventų. „Pagarba treneriams, vaikų sporto mokykloms, kad jie išugdo vaikų norą tęsti karjerą šioje veikloje. Bet kur mūsų jaunieji gamtininkai? Arba kodėl tiek mažai renkasi lietuvių kalbą ir literatūrą? Nenorėčiau tikėti, kad nėra vaikų, kurie mėgsta literatūrą ir knygas, klausimas – kokią“, – V.Bacys šiuos klausimus adresuoja chemikams, istorikams, lituanistams.

Jei žmogus turi vidinės motyvacijos, dabar saviugdai yra plačių galimybių. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, mokymasis – taip pat.

Vyresni diskriminuojami?

Visi pritaria siūlymui finansuoti daugiau vietų esamiems mokytojams įgyti papildomo dalyko kompetencijų. „Mokytojų apmokėjimas – etatinis, vieno dalyko kontaktinių valandų trūksta, tad, įgijus gretutinę specialybę, bus lengviau sukaupti etatą. Bet reikėtų akcentuoti ir perkvalifikavimą: nemažai mokyklų užsidaro, gal dalis mokytojų norėtų persikvalifikuoti į švietimo pagalbos specialistus, kurių labai trūksta“, – siūlo V.Targamadzė.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos gamtos mokslų mokytojas Gediminas Čapkauskas atkreipia dėmesį į dar vieną įvairių strategijų trūkumą: akcentuojami jauni žmonės, ir tai labai svarbu, bet daug vyresnių mokytojų nori tobulėti, suspėti su vaikais, tačiau nesulaukia pagalbos.

„Vaikai dabar kitokie, nei buvo prieš penkerius ar dešimt metų, jau nekalbu prieš 20. Vyresni mokytojai puikūs savo dalyko specialistai, patyrę pedagogai, bet jiems suteikus pagalbos suprantant šiuolaikinio vaiko asmenybės, gal IT naudojimo, viešųjų ryšių, kad mokytojas mokėtų komunikuoti apie savo darbą, bendravimo su tėvais, ir sulaukę pensinio amžiaus jie galėtų dirbti ir rodyti pavyzdį tiek vaikams, tiek jauniems kolegoms“, – neabejoja G.Čapkauskas. Jo nuomone, jaunų mokytojų pritraukimo akcentavimas nesąmoningai sukelia net tam tikrą priešpriešą, ilgai dirbančių mokytojų diskriminaciją. Juk svarbus ne amžius, o požiūris, ar mokytojas ugdo vaiko asmenybę, padeda jam augti, ar tik teikia paslaugą mokydamas kažkokio dalyko.

Reikia brandos

ŠMSM planuoja dar labiau palengvinti ir kelią patekti į mokyklą baigusiesiems kitų sričių studijas. Nereikėtų atrasti amerikų – „Mokyklų tobulinimo centro“ inicijuota tarptautinio tinklo programa „Renkuosi mokyti!“ Lietuvoje šiemet renka jau tryliktąją kartą. Kiekvienais metais į mokyklas ateina apie 30 šios programos dalyvių, ir tai sudaro nemažą dalį naujų mokytojų.

Šios programos steigėja E.Pranckūnienė pabrėžia, kad, visų pirma, pretendentai labai kruopščiai atrenkami. Tada mėnesį vyksta intensyvūs mokymai vasaros mokykloje, paskui dvejus programos metus jos dalyviai toliau daug mokosi pagal programą ir dar studijuoja universitete, įgyja pedagogo kvalifikaciją.

„Renkuosi mokyti!“ programą renkasi vis brandesni žmonės, save išmėginę įvairiose srityse, net jau susikūrę karjerą kitur ir tada pajutę norą tapti mokytojais. „Visame pasaulyje stebima tendencija: šią profesiją renkasi daug karjeros keitėjų, supratusių savo pašaukimą. Kad būtum mokytoju, turi subręsti“, – sako E.Pranckūnienė.

Patekti į „Renkuosi mokyti!“ visuomet milžiniški konkursai, nors Lietuvoje mokytojo profesija viena mažiausiai geidžiamų. Tyrimai atskleidžia priežastį: mokiniai mato, kaip sunkiai dirba jų mokytojai, ir tie švieži įspūdžiai neskatina jos rinktis. Po kažkiek laiko, įgijus gyvenimiškos patirties, mokykla ir mokytojo darbas jiems jau atrodo kitaip.

„Renkuosi mokyti!“ patrauklumas, E.Pranckūnienės nuomone, kad yra susibūrusi didžiulė bendruomenė, sukurta profesinės pagalbos sistema. Kiekvienas mokytojas nelieka vienas, jiems skiriama labai daug individualaus dėmesio, jie turi savo mentorių – pedagoginį konsultantą, kiekvieną mėnesį vyksta mokymai.

G.Čapkauskas, prieš daugiau kaip devynerius metus po šios programos tapęs mokytoju, pasakoja, kad kai kurie jo pažįstami net po pedagogikos studijų rinkosi šią programą, nes universitete įgijo nemažai žinių apie mokysimą dalyką, bet nedaug praktikos ir pagalbos, kaip reikia būti mokytoju.

Beje, pasibaigus dvejų metų „Renkuosi mokyti!“ programai, apie tris ketvirtadalius jos dalyvių lieka švietimo sistemoje, o pavyzdžiui, šiemečiai alumnai liko visi. Verta priminti, kad po šios srities studijų pagal įgytą diplomą įsidarbina vos 40 proc. „Renkuosi mokyti!“ toliau stebi ir remia savo alumnų karjerą. Jie tampa ir mokyklų vadovais, dirba savivaldybių švietimo padaliniuose, studijuoja edukologijos doktorantūrą, o dabar vienas jų – Ramūnas Skaudžius yra švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Įvairiais keliais

E.Pranckūnienės įsitikinimu, ŠMSM siūlomos priemonės pritraukti kitų specialybių žmonių į mokyklas svarbios, bet tam reikia paskatų, kad būtų sumažinti juridiniai barjerai. Pavyzdžiui, dabar, baigus gamtos mokslų specialybes, negali dirbti biologijos ar chemijos mokytoju, reikia išlyginamųjų kursų.

Be to, pabrėžia ekspertė, svarbu, kad būtų išplėtota neformaliu būdu gautų kompetencijų pripažinimo sistema, kuri dabar veikia labai prastai ir daug kainuoja. Reikėtų pripažinti neturinčio pedagogo kvalifikacijos, bet jau dirbančio mokykloje mokytojo per praktiką įgytas kompetencijas.

Stakliškių gimnazijos direktorius V.Kornejevas, pagal diplomą žurnalistas ir viešųjų ryšių specialistas, į mokyklą atėjo su „Renkuosi mokyti!“. Pasibaigus programai jam pasiūlė pasilikti mokykloje. Mokė penkerius metus, pelnė prestižinę Meilės Lukšienės premiją. Tačiau keitėsi įstatymai, ir nors įgijo mokytojo kvalifikaciją, mokytoju dirbti nebegalėjo. Tada pasuko į švietimo vadybos sritį. Beje, direktorius dabar – studentas, o po Naujųjų taps diplomuotu pradinių klasių mokytoju.

Seimo narė V.Targamadzė nepritaria tiems, kas mano, kad turi dalykinių žinių ir gali dirbti mokytoju, nuvertina, kad pedagogika yra mokslas. Šiam darbui būtina pasirengti – iš pradžių turėtų būti bent kursai, paskui reikia paraleliai darbui mokykloje studijuoti ir gilintis į šią profesiją.

Seimo narė V.Targamadzė nepritaria tiems, kurie mano, kad turi dalykinių žinių ir gali dirbti mokytoju, nuvertina, jog pedagogika yra mokslas. Šiam darbui būtina pasirengti. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Siūloma praplėsti ratą programų, kurias baigus būtų galima mokytojauti. Pavyzdžiui, kritikuojama, kad, baigus chemijos inžineriją, negali mokyti chemijos ar su politologijos diplomu – istorijos. Bet, V.Targamadzės nuomone, reikėtų sulyginti politologijos programas su mokyklos istorijos, nes gali paaiškėti, kad tokiam mokytojui gali trūkti ir dalyko žinių, ne tik pedagoginio pasirengimo. „Geros idėjos įgyja neigiamą atspalvį, kai užmirštama, kad abėcėlėje daug raidžių, ne tik A ir B“, – primena Seimo narė.

Ji pabrėžia būtinybę modernizuoti didaktikos programas atliepiant XXI a. trečio dešimtmečio reikalavimus, nes pamirštamos kai kurios dabar ypač aktualios didaktikos, pavyzdžiui, socialinių tinklų naudojimo, multimedijų ir kitos. Dabar mokykloje jau Z ir alfa kartos, reikia pasirengti su jomis dirbti, nes jos kitokios. V.Targamadzė siūlo ir daugiau pedagoginių praktikų mokyklose, leisti studentams daugiau pasibandyti, ar iš tiesų jie galės dirbti mokytojais.

Pasak jos, vieni tikrai pašaukti šiam darbui, tad padėk jiems Dieve, o kiti – neduok Dieve. Nesinorėtų, kad tie neduok Dieve – neturintieji pašaukimo dirbti mokytojais patektų į šias programas. Seimo narės nuomone, būtų tik daugiau žalos.

Žinoma, pedagogikos žinių reikia, bet jų galima įgyti įvairiais būdais, mano V.Bacys: „Jei žmogus turi vidinės motyvacijos, dabar saviugdai yra plačių galimybių. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, mokymasis taip pat. Nenuvertinu patirties, bet visada sakau, kad įvairovė mokykloje, kitokia patirtis – žavesys. Nematau problemos, kad, kas penkerius metus padirba mokytoju, išeina į verslą, paskui vėl grįžta. Ne veltui kalbėjome apie kūrybines atostogas mokytojams. Nereikia mokyklai bijoti atsiverti tiems, kurie nedirbo švietimo srityje, ir ne tik jaunesniems.“ Pavyzdžiui, dabar stipriai optimizuojamam buhalterija. Jo manymu, buhalteriai galėtų būti geri matematikos mokytojai. Arba jo vadovaujamoje mokykloje nemažai žmonių iš verslo, kurie turėjo mokytojo diplomą, bet į mokyklą dirbti anksčiau nėjo. Direktoriaus įsitikinimu, jei yra vidinės motyvacijos, jei tuo domisi ir įrodo, kad gali dirbti mokykloje, tai skatintinas dalykas.

Kaip padaryti patrauklia

Žinoma, kur kas labiau už stipendiją norą tapti mokytoju stiprintų laukianti galimybė dirbti įdomų ir adekvačiai atlyginamą darbą. Nors algos kyla, jos vis dar nekonkurencingos. Bet, pabrėžia V.Bacys, vien atlyginimais šios profesijos patrauklumo nesukursime. Turi būti ir normalios darbo sąlygos, aprūpinimas – ne tik kompiuteriai, bet ir metodinės priemonės. Mokytojai turi sulaukti mokytojų padėjėjų, laborantų paramos.

V.Baciui kelia abejonių reikalavimas trejus metus atidirbti mokykloje. Jei tai bus daroma prievartos būdu, žmogus ateis be motyvacijos ir kažin ar tai skatintų dirbti kokybiškai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

V.Targamadzė primena, kad 2024 m. į mokyklas turėtų patekti visi specialiųjų poreikių turintys vaikai, išskyrus su dideliais sutrikimais, tad reikės dirbti komandomis, kuriose būtini švietimo pagalbos specialistai, o jų labai trūksta.

Seimo narė atkreipia dėmesį į dar vieną šios profesijos šiandienio nepatrauklumo dedamąją – visuomenė, žiniasklaida labai negatyviai atsiliepia apie mokytojus.

Ar naujas ŠMSM planas padės, kad būtų kas mokys vaikus? „Kaip ir partijų susitarime dėl švietimo, plane daug gerų punktų, bet viskas priklauso, kaip tai bus įgyvendinama. Reikia tai daryti pasirengus, nes pedagogika nėra toks paprastas dalykas. Daug atskirų veiksnių atrodo patrauklūs, bet reikia sisteminio požiūrio“, – pabrėžia V.Targamadzė.

Vis dėlto, pasak Seimo narės, net, jei pavyktų per dvejus metus papildomai parengti 800 mokytojų, tai išgelbės tik iš dalies: yra tyrimas, kad po ketverių metų iš mokyklos dėl pensinio amžiaus pasitrauks apie 5,6 tūkst. mokytojų.