Kratosi atsakomybės

Į „Kauno dieną“ kreipėsi A. Juozapavičiaus pr. 48A namo gyventojai dėl prieš metus nugriuvusio ventiliacijos kamino. Problema, kad namas tik ką renovuotas, o dėl nugriuvusio kamino kaltės niekas neprisiima.

Gyventojai rodė nuotraukas, kaip kaminai atrodė prieš renovaciją ir kaip po jos. Matyti, kad seniau plytiniai kaminai buvo skirtingo aukščio, o po renovacijos vienas kaminas buvo paaukštintas. Be to, visi trys ant namo stogo esantys ventiliacijos kaminai buvo apskardinti.

Atidavus objektą vertinti ir oficialiai užbaigus renovacijos darbus, vienos laiptinės gyventojai pradėjo skųstis dėl dingusios ventiliacijos, todėl jie kreipėsi į daugiabutį administruojančios bendrovės „Civinity namai“ vadybininką. Kaip pasakojo Šančių gyventojai, buvo atsiųsti meistrai, kurie atliko kažkokius darbus ant stogo. Kokius darbus – gyventojams liko neaišku.

Praėjo trys dienos ir kaminas, kuris renovacijos metu buvo paaukštintas ir dėl kurio buvo kviesti meistrai, nugarmėjo žemyn. Virsdamas jis apgadino ir stogo konstrukcijas. Laimei, bent nieko nesužalojo ir neapgadino gyventojų nuosavybės.

Netvarkoma: kaminas jau metus nugriuvęs, bet netvarkomas, nes gyventojai nesutinka už darbus mokėti iš savo kišenės. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Abejonės dėl ekspertizės

Daugiabučio namo gyventojai įsitikinę, kad kaminas nugriuvo dėl nekokybiškai atliktų renovacijos darbų. Be to, būsto administratorius nepaaiškino, kokie darbai buvo atlikti siekiant kaminą išvalyti.

Kauniečiai kreipėsi į „Civinity namai“ vadybininką, išsakė abejones dėl darbų kokybės, tačiau atsimušė tarsi į sieną. Galiausiai būsto administratoriaus iniciatyva buvo atlikta ekspertizė. Bendrovės „Įrąža“ ekspertų verdiktas – kaminas esą nuvirto dėl vėtros.

Praėjo trys dienos ir kaminas, kuris renovacijos metu buvo paaukštintas ir dėl kurio buvo kviesti meistrai, nugarmėjo žemyn.

„Dūmtraukio griūties metu Kaune ir Kauno rajone siautė vėtra. Vėjo greitis, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 02 15 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, sausio 14 d. vėjo greitis siekė 27,1 m/s ir pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Kaune ir Kauno apylinkėse buvo išversti medžiai, nuplėšti namų stogai“, – tokie aiškinimai pateikiami ekspertizės akte.

„Mūrinio dūmtraukio griūtis įvyko dėl siautusio viesulo, kai vėjo greitis viršijo numatytą statybos techniniame reglamente „Poveikiai ir apkrovos“ 24 m/s reikšmę. Įvykusios griūties nėra pagrindo sieti su rangovo atliktais stogo dangos keitimo ir dūmtraukių apskardinimo darbais“, – konstatuota „Įrąžos“ atliktoje ekspertizėje.

Gyventojų tokia išvada netenkina, nes iki renovacijos dar ne tokių vėjų būta ir nė viena plyta nenukrito, o bėdos prasidėjo, kai ant stogo pasikrapštė darbininkai.

„60 metų kaminai stovėjo, o po remonto nugriuvo. Dar yra du kaminai,  nejaugi turime laukti, kol ir jie nugrius? Kažkas blogai suprojektavo, o dabar niekas neprisiima atsakomybės“, – pyko gyventojai.

Jie bandė įrodyti, kad kaminas nugriuvo dėl nekokybiškai atlikto remonto, o ne dėl vėjo, tačiau teisybės rasti dar nepavyko. Žmonės  kreipėsi į meteorologus, gavo paaiškinimą, kad dieną, kai nuvirto kaminas, pūtė stiprus vėjas, bet jis toli gražu nebuvo stichinis. „Civinity“ atstovai gyventojas pasiūlė už savo pinigus padaryti ekspertizę, tačiau kauniečiams nepavyko rasti specialistų.

„Kai tik pasakome, kad mums kamino ekspertizę atliko „Įrąža“ ir „Civinity“, niekas nenori veltis, sako, vis tiek nieko nepešime. Ekspertų ieškojome ir Kaune, ir Vilniuje, bet neradome. Susidarė įspūdis, kad šitos dvi kompanijos daro įtaką visai rinkai ir niekas neapsiima teisybės ieškoti“, – skundėsi A. Juozapavičiaus pr. 48A daugiabučio atstovai.

Nesiseka: ne pirmą kartą kyla problemų dėl A. Juozapavičiaus pr. 48A namo renovacijos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Reikalauja susimokėti

Kaminas jau metus netvarkomas, nes gyventojai nesutinka už darbus mokėti iš savo kišenės, o „Civinity“ neįžvelgia nei darbų broko, nei sieja įvykį su renovacija, todėl esą negalioja ir darbams suteikta garantija.

Šančiškiai rodė ir dokumentus, kad po renovacijos darbų turi būti taikoma garantija. Jų įsitikinimu, kaminą remontuoti turi rangovai, kurie juos apskardino, arba „Civinity“, nes neaišku, kas buvo padaryta iškvietus meistrus dėl ventiliacijos problemų.

Be to, gyventojai iš tarnybų gavo patikinimą, kad „Civinity“ renovacijos metu buvo pasirašęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, kuriuo priimama atsakomybė pasirūpinti garantiniais darbais, jei rangovai bankrutuotų ar dėl kitų priežasčių negalėtų atlikti garantinių įsipareigojimų.

„Būsto administratorius vis aiškina, kad renovacijos metu kaminai nebuvo tvarkyti, bet juk akivaizdžiai matyti, kad jie kitokie, nei buvo prieš renovaciją. Tikrai prie jų buvo lįsta, bet dabar niekas nenori prisiimti atsakomybės. Nenori nei draudimas, nei rangovai, nei „Civinity“ savo lėšomis tvarkyti nugriuvusio kamino. Sako, mokėkite patys, ir tiek“, – dėstė gyventojai.

Jie pasakojo, kad iš pradžių už kamino remontą buvo apskaičiuota daugiau nei 20 tūkst. eurų sąmata, tačiau, nesutikus tokių pinigų mokėti, „Civinity namai“ perskaičiavo ir dabar nurodo, kad kamino atstatymo darbai esą kainuos 15 tūkst. eurų.

„Vadybininkas sako, kad galime panaudoti kaupiamas lėšas, bet tai esmės nekeičia – juk tai vis tiek gyventojų pinigai. Be to, jei renovacijos darbams negalioja garantija, jei dar kas nors atsitiks, gyventojai vėl turės susimokėti? Dabar nugriuvo vienas kaminas, yra dar du.

Žmonės ir taip moka nemažus pinigus už renovacijos darbus, bet dabar reikalaujama sumokėti ir už nekokybiškai atliktus darbus, savo lėšomis turime taisyti rangovų broką“, – pykčio neslėpė daugiabučio gyventojai.

Administratoriaus pozicija

Namą administruojančios bendrovės „Civinity namai“ atstovai kartojo, kad renovacijos metu nebuvo atliktas kaminų remontas, todėl dėl griūties esą kaltas tik vėjas. Būsto administratorius mato vieną išeitį – kaminas bus sutvarkytas, jei gyventojai sutiks sumokėti už remontą.

„Renovacijos metu kaminai buvo apskardinti, bet nebuvo permūryti, renovacijos investiciniame projekte nebuvo numatyti kaminų permūrijimo darbai“, – pažymėjo „Civinity namai“ atstovai ir pridūrė, kad dėl to esą negalioja renovacijos darbams taikoma garantija ir nuostolių negali padengti draudimas.

Tačiau juk po renovacijos dalies gyventojų butuose dingo ventiliacija ir teko kviesti „Civinity namų“ darbuotojus, kurie atliko darbus ant stogo ir prie kaminų. Būtent po būsto administratoriaus meistrų vizito vienas kaminas nugriuvo.

„Buvo papildomai valytos ventiliacinės angos ir papildomai padarytos šešios ertmės kamino skardos viršuje“, – toliau ryšio tarp tvarkytų kaminų ir vieno jų griūties neįžvelgė „Civinity namų“ atstovai.

Jie nurodė, kad nugriuvusio kamino žala su stogo atstatymu kainuos 15 tūkst. eurų, nes griūties metu pažeistos medinės stogo gegnės, skardinė stogo danga.

Lieka tik teismas?

Kauno miesto savivaldybės valdininkai dienraščiui patvirtino, kad jiems žinoma apie nuvirtusio Šančių daugiabučio namo kamino situaciją.

„Savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius gyventojų prašymo sulaukė dar 2022-ųjų rugsėjį. Prašyme pateikti klausimai išnagrinėti ir gyventojams pateikta visa informacija, atsakymai apie jų galimybes ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka“, – nurodė Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Specialistė patvirtino, kad žinoma ir apie bendrovės „Įrąža“ atliktą ekspertizę, kurios išvados dėl kamino griūties esą dėl stipraus vėjo buvo pristatytos gyventojams.

Susidarė įspūdis, kad šios dvi kompanijos daro įtaką visai rinkai ir niekas neapsiima ieškoti teisybės.

„Dėl patirtos žalos ar pažeidžiamų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių galima kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas“, – patarė K. Sakalauskienė.

„Kauno diena“ paprašė patikslinti, ar minėto daugiabučio namo renovacijos projekte buvo numatyta tvarkyti ir kaminus. Galbūt tvarkant juos buvo paliktas brokas, kuris ir lėmė kamino griūtį?

„A. Juozapavičiaus prospekte esančio namo modernizavimo projektas derintas su savivaldybe. 2018 m. lapkričio 8 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jame nebuvo numatyta esamų kaminų konstrukcijas keisti ar stiprinti, tik esamų kaminų paviršių mūrijimo ir apskardinimo darbai.

Skundas: Šančių gyventojai bando įvairiais keliais ieškoti teisybės, tačiau jų prašymai arba ignoruojami, arba siūloma kreiptis į teismą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Minimą namą modernizuoti užbaigta 2020 m. gruodžio 18 d. Tai patvirtino ir Statybos užbaigimo aktą išdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Gyventojams paaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis į namo administratorių dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliktų darbų ir garantinio aptarnavimo“, – į kitų institucijų atsakomybę sprendžiant problemą apeliavo miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

Inspekcijos (ne)atsakomybė

Situaciją dėl nuvirtusio A. Juozapavičiaus pr. 48A daugiabučio kamino paprašėme pakomentuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistų.

Jie patvirtino, kad, patikrinus Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis, nustatyta, jog namo darbams 2020 12 18 išduotas statybos užbaigimo aktas. Tai reiškia, kad namo renovacija oficialiai baigta.

Vis dėlto inspektoriai pažymėjo, kad VTPSI prižiūri, ar darbai atliekami pagal projektą, kol jie oficialiai nebaigti. Kai pasirašomas darbų užbaigimo aktas, priežiūra perleidžiama savivaldybės administracijai. Tad šiuo atveju inspektoriai nebesirūpina, dėl kokių priežasčių žemyn nugarmėjo kaminas.

„Statybos inspekcija informuoja, kad iki statinio statybos užbaigimo ir statybos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Statybos inspekcija taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, užbaigtų ir registruotų statinių naudojimo priežiūrą pagal LR statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas atlieka savivaldybių administracijos“, – dėstoma tarnybos atsiųstame komentare.

VTPSI pridūrė, kad statinio priežiūra turi rūpintis būsto administratorius. Šiuo atveju – „Civinity namai“.

Priežastis: ekspertizės išvadoje nurodyta, esą kaminas nuvirto nuo vėjo, bet gyventojai įsitikinę, kad tai įvyko dėl rangovų broko. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Kauno diena“ inspekcijos paprašė patikslinti, ar renovacijos metu buvo tvarkyti kaminai, mat „Civinity namai“ gyventojams aiškino, esą kaminai nebuvo liesti, o gyventojai rodė priešingus faktus liudijančias nuotraukas.

„Patikrinus projekto sprendinius nustatyta, kad sandūroje tarp dūminio kamino / vėdinimo kanalo ir stogo dangos numatyta sumontuoti skardos lankstinį, įrengti papildomą hidroizoliacijos sluoksnį ir tarpinę. Projektuojamas mūrinių ventiliacijos kaminų mūrijimas iki reikiamo aukščio. Dūminiai kaminai ir ventiliacijos kaminai iš išorės skardinami profiliuota skarda. Pažymime, kad minėti statybos darbai buvo atlikti“, – pažymėjo VTPSI.

Komentare specialistai dėstė, kad garantiniu metu išryškėję defektai su jų pašalinimo terminais VTPSI nebuvo pateikti.

„Vadovaudamiesi anksčiau nurodytu reglamentavimu ir gavę statytojo informaciją apie tai, kad rangovas akte nustatytu laiku vengė pašalinti garantiniu laiku atsiradusius defektus, teiktume VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo.

Atkreipiame dėmesį, kad priežastis, dėl kurių atsirado statybos defektų, nustatyti galėtų ekspertizės įmonės, turinčios Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio ekspertizę“, – kokiais atvejais inspektoriai tikrintų, kodėl nuvirto daugiabučio namo kaminas, aiškinama dienraščiui atsiųstame komentare.

Gauta parama

Kadangi minėtas daugiabutis buvo gavęs paramą renovacijos darbams atlikti, „Kauno diena“ Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paprašė pakomentuoti situaciją dėl nuvirtusio kamino, darbų metu pasirašyto sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo.

APVA specialistai aiškino, kad paprastai renovacijos metu dėl šiltinamo stogo būtina ant stogo esančius kaminus atitinkamai paaukštinti. Darbai privalo būti atlikti pagal projektą.

„Žinoma, prieš darbų pradžią būtina įvertinti fizinę kaminų būklę ir, esant reikalui, juos sustiprinti. Atlikti darbai turėtų būti aprašyti statybos darbų žurnale. Vis dėlto konkrečiai atsakyti apie šio namo kaminų remontą šiandien negalime, nes su šio daugiabučio atnaujinimu susiję dokumentai jau yra archyve“, –  užsiminė APVA atstovai.

Pasak jų, atsakomybę už darbų kokybę turi prisiimti rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, atskirais atvejais, jeigu projektas parengtas nekokybiškai – projektuotojas. Rangovas, užbaigęs statybą, privalo pateikti užsakovui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas.

„Užtikrinimo suma statinio garantiniu trejų metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos. Rangovui bankrutavus ar jam atsisakius taisyti broką, užsakovas defektams taisyti gali panaudoti šią sumą“, – kas taiso padarytą broką garantiniu laikotarpiu, aiškino APVA.

Kaip aiškino specialistai, atsiradus defektų, pirmiausia reikėtų pateikti draudimo bendrovei dokumentus, įrodančius, kad kaminas sugriuvo būtent dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų. „Tai būtų projektas ir statybos darbų žurnalas, o gal net statinio ekspertų išvados“, – kaip gauti draudimo išmoką dėl nekokybiškų darbų, nurodoma APVA komentare.

Nekokybiškos renovacijos šmėkla

Tai ne pirmas atvejis, kai A. Juozapavičiaus pr. 48A daugiabutis susiduria su renovacijos broko šmėkla. „Kauno diena“ apie šį namą  rašė dar 2019 m.

Tuomet gyventojai susidūrė su kosminėmis sąskaitomis už šildymą. Renovacijos metu buvo pakeista visa šildymo sistema, taip siekiant sutaupyti. Tačiau sulaukę sąskaitos už šildymą gyventojai pakraupo, mat už dvi savaites buvo apskaičiuota ir 200 eurų siekianti suma. Tokia sąskaita buvo gerokai didesnė nei šalčiausiais žiemos mėnesiais, o tąkart šildymo sezonas buvo tik prasidėjęs.

„Radiatoriai tikrai nebuvo degantys. Neaišku, kur ta šiluma išgaravo. Kai kurių kaimynų viename kambaryje buvo netgi kiek vėsesnis radiatorius“, – kodėl reikia mokėti tokias dideles sumas, tuomet nesuprato vietos gyventojai.

„Mums buvo pasakę, kad, išjungus seną sistemą, kažkur išgaravo 1 t vandens, bet už jį turėsime sumokėti. Kai įjungė naują, pasakė, kad sugedo skaitiklis, tada, vos pradėjus šildyti, esą, sugedo siurblys“, – tokius pasiteisinimus A. Juozapavičiaus pr. 48A namo gyventojai girdėjo dėl didelės sąskaitos už šilumą.

Tuomet „Civinity“ (buvusi „Būsto valda“) aiškino, esą „Kauno energija" netinkamai apskaičiavo suvartotą šilumos kiekį ir kosminės sąskaitos nesusijusios su šildymo sistemos atnaujinimo darbais. Pastaroji aiškino, kad yra atsakinga tik už tą sistemą, kuri ateina iki namo, todėl pirštu bedė į šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojus, kurių pareiga ir prievolė – tinkamai prižiūrėti, reguliuoti ir, esant reikalui, remontuoti šilumos punkto įrenginius.