„Kaune irgi įvyko panašus dalykas, tik taikus variantas, nepriešinantis žmonių. Tai puikus pavyzdys lyginant su Vilniaus įvykiais, kaip galima gyventi be pykčio“, – į portalo kauno.diena.lt redakciją atskriejo laiškas apie piešinius ant Kalniečių parke esančios legalios grafičių sienos.

Portalo žurnalistai susisiekė su laiške minimų piešinių autoriais gatvės menininkais Ramūnu ir Ieva.

Norime parodyti, kad visokioms nuomonėms yra vietos, kad jos gali papildyti viena kitą.

Į parką praėjusį savaitgalį jie ėjo su gamtosaugine tema piešiniui. Tačiau ant sienos pamatę kitų menininkų kūrinius nusprendė keisti savo planus.

„Mums nesinorėjo būti naikintojais. Nusprendėme rastą įvairiaspalvį užrašą „Tu nesi vienas“, siejamą su LGBT bendruomene, įkomponuoti į mūsų piešinį. Nesinorėjo užimti kurią nors pusę šitame kare. Norime parodyti, kad visokioms nuomonėms yra vietos, kad jos gali papildyti viena kitą“, – teigė menininkai.

Vieną, jų manymu, silpniausią darbą užpiešė, tačiau pavyko suderinti naują ir net kelis anksčiau toje vietoje atsiradusius kūrinius. Pavyzdžiui, granatos piešinys įgavo naują potekstę. „Tai tarsi klausimas, kaip baigsis konfliktas tarp visuomenės grupių: tarsi granata sprogs, viską ištaškys, pridarys daug žalos ar, galų gale, bus rasta bendrų sąlyčio taškų, atsiras dialogas, bus imta kalbėtis, o ne toliau tik rėkti vieniems ant kitų. Vis tik visi gyvename toje pačioje planetoje, toje pačioje mažytėje Lietuvoje“, – dėstė Ieva. 

Pirminę idėją sudarė Žemės rutulys, medžio kaip gyvybės simbolio motyvai. „Atėjus susišvietė, kad turėtų atsirasti daugiau planetų“, – sakė Ieva. „Besipykstantys ar nesuprantami žmonės atrodo kaip iš skirtingų planetų, tačiau visgi gyvename tame pačiame Žemės rutulyje, visi kartu, mažoje valstybėje, todėl būtų nuostabu, jeigu pavyktų pasiekti bendrą sutarimą, neprimetant vienai ar kitai pusei „kitos planetos“ taisyklių“, – dėstė pašnekovai.

„Buvome Vilniuje, teko savom akim matyti, kokie dalykai vyksta toje požeminėje perėjoje. Buvo labai nefaina“, – kalbėjo Ramūnas. „Susipriešinimo emocija“, – jį papildė Ieva.

Ramūno manymu, įvykiai Vilniuje tik vaizdžiai iliustruoja mūsų visuomenės susiskaldymą, kuris juntamas daugelyje sričių.

Ramūnas su Ieva akcentavo, kad uždažomi piešiniai iš esmės yra grafičių sienų kasdienybė. „Legalios sienos tam ir skirtos, kad ant jų būtų piešiama. Ten net ir geriausias piešinys neišbūna ilgai. Ir nė vienas autorius to nesitiki. Nerašyta taisyklė, kad piešiniai gali būti užpiešiami, bet tai nedaroma piktybiškai“, – aiškino kaunietis.