Iš kartos į kartą

Dviem mažiems vaikiukams – trejų metų Rugilei, pusmečio Lukui bei jų tėvams – Neringai ir Jonui teko garbė įsikurti tikrame šeimos židinyje. Viena pastoge kartu dalijasi Jono brolis Vidas bei seneliai Aušrelė ir Vytautas. Šeimos židinys – ne tik dėl to, kad supa mylintys artimieji, bet ir todėl, kad visi įsikūrė iš kartos į kartą perduodamuose namuose.

"Šį namą prieš 56 metus pastatė mano tėvelis, o prieš 55 metus šiame kambaryje, kuriame gyvena Jono ir Neringos šeima, buvo mano krikštynos. Namas labai senas ir jame niekas nekeista, net langai tie patys. Padarytas tik kosmetinis remontas", – kalbėjo močiutė Aušra. Ji pridūrė, kad šimto kvadratų name telpa visi. "Nors gyvena trys kartos, nejaučiu, kad trūktų vietos", – sakė moteris.

Nors visą Žilinskų šeimyną jungia tas pats namo stogas, kiekvienas turi ir savo atskirą kertelę – seneliai įsitaisė antrame aukšte, o pirmame, tačiau skirtinguose kambariuose, gyvena brolis bei Jono šeima su dviem mažomis atžalomis. Jonas ir Neringa turi atskirą išėjimą, tad gali nevaržomi keliauti.

"Bendras stogas mūsų šeimai yra tikrai į naudą. Be to, nesame pririšti ir netrukdydami kitų, galime laisvai išeiti per savo išėjimą. Turime bendrą virtuvę, tad kartais tik ten ir susitinkame, kartais vaikus paliekame tėvų kambaryje", – apie kasdienybę pasakojo tėvelis.

Gyvenimas su anyta

Ko gero, dažnam lietuviui gyvenimas su anyta atrodo kaip visiška kančia, juk ne veltui yra kuriami anekdotai apie žiežulas anytas ir jų nesutarimus su marčia, tačiau Neringa išgirdusi tokius pasakymus gali tik nusijuokti – jų santykiai su vyro tėvais tiesiog puikūs.

"Man labai pasisekė, kad turiu tokią anytą, sutariame puikiai, ji man kaip mama. Žinoma, ji gali pasakyti savo nuomonę, bet mes laisvai galime pasirinkti, kaip ir ką daryti", – gerų žodžių negailėjo Neringa. Žmonai pritarė ir vyras Jonas, sakydamas, kad jo mama į jų gyvenimą nesikiša ir savo nuomonės neperša.

Jaunieji tėvai pastebi, kad močiutė kaip tik jiems labai padeda. Vyresnioji dukrelė Rugilė labai myli močiutę, tad noriai leidžia laiką su ja, kartu žaidžia. Neringa juokavo: kai šalia būna močiutė, dukrelei nereikia nei mamos, nei tėčio. Žinoma, būna, kad pasiilgsta ir savo tėvelių, tad jei jų nėra namuose, ji paskambina ir pasikalba. Su seneliu vaikai taip pat gerai sutaria. "Jis Rugilei reikalingas, kad sočiai kartu lašinukų pavalgytų", – šmaikštavo mama.

Žilinskai pasakojo, kad visas šeimos šventes sutinka kartu. Tai tradicijos, kurios ugdomos nuo mažiausių dienų. "Šventės yra dažniausiai pačių artimiausių žmonių būrelyje, o tik po to su draugais. Mūsų šventės labai smagios, su įvairiausiais žaidimais. Nemėgstame tiesiog sėdėti prie stalo", – apie kuriamas tradicijas užsiminė Jonas.

Kelionės suburia

Kartu su seneliais Jonas ir Neringa mėgsta keliauti. Kelionės prasideda nuo mažų išvykų į Vievio rajone esantį kaimą, pasivažinėjimo dviračiais, iki kelionės į Lenkiją. Kol kas šią šalį Žilinskai kartu su vaikais yra pasiekę toliausiai. Tiesa, keliavo  praėjusiais metais, tad mažiausias šeimos narys Lukas dar buvo mamytės pilvelyje, tačiau tuomet dvejų metų sulaukusiai Rugilei kelionė paliko didelį įspūdį.

"Keltuvu visi kėlėmės į viršų, o po to pėsčiomis leidomės žemyn. Žmonės stebėjosi, kad toks mažas vaikas buvo užkopęs į kalną, tačiau Rugilytei labai patiko. Po to visiems pasakojo, kad su rožiniais bateliais tada vaikščiojo", – kelionės akimirkomis pasidalijo Jonas.

Žilinskai laužė stereotipus, neva su vaikais keliauti yra sudėtinga. Tėtis tikino, kad dėl vaikų tik padaugėja daiktų ryšulių, tačiau geros emocijos išlieka visai šeimai. Jis sakė, kad yra vietų, kur vaikai dar negali keliauti, tačiau tada mielai į pagalbą ateina seneliai.

"Neseniai šokome su parašiutu, tai, žinoma, vaikai kartu nešoks. Tačiau su seneliais vykome į vietą, kur vyko mokymai, kartu fotografavomės. Rugilei patiko lėktuvas ir mums pamojavo bei laukė sugrįžtant. Tai buvo smagi visos šeimos diena, praleista gamtoje", – prisiminė tėtis.

Gamtos mylėtojai

Lenkija buvo tik viena iš vietų, kur Žilinskų šeima mėgavosi gamta. Šeima dažnai iškylauja, patys sodinasi daržoves, jas prižiūri, todėl nuolat prisiliečia prie žemės. Šeimos vyrai labai mėgsta žvejoti, tačiau kol vaikai dar labai maži, pomėgiai – jau   antrame plane.

"Labai laukiu, kai Rugilė ir Lukas galės su manimi pažvejoti. Senelis taip pat jau užsisakė, kad Lukas bus jo žvejybos partneris", – apie planus prasitarė Jonas.

Prie pokalbio prisijungusi močiutė Aušra tikino, kad buvimas gamtoje jau tapo Žilinskų šeimos gyvenimo būdu ir kitokio laisvalaikio jie neįsivaizduoja. "Ko gero, dar iš mano tėvelio atėjo meilė gamtai", – svarstė anyta.

Visur su daina

Išvykas pamėgusios šeimos atstovai pasakojo, kad visur keliauja su dainomis. Močiutė yra balsinga, moka daug dainų, tad ir mažąją Rugilytę išmoko. Tai praeiviams visada sukelia nuostabą.

"Visada su dainomis. Kaime net kaimynai stebisi, kad vaikas dainuoja tas dainas, kurios jau seniai pamirštos. Rugilė tikrai aplinkinius palinksmina, kai užtraukia su močiute. Neseniai abi dainavo "Tu jaunas dienas praleidai vėjais", tai buvo labai netikėta", – prisipažino tėtis Jonas.

Mergaitės muzikiniu išsilavinimu rūpinosi ne tik močiutė. Praėjusiais metais Rugilę tėvai vedė į muzikos mokyklą, tačiau šiais metais mažoji judruolė ėmė lankyti darželį, todėl dainuoti ir groti mokosi ten.

Šeima – vienybė

Jonas ir Neringa prisipažįsta, kad šeima jiems yra pati didžiausia vertybė. Vaikai jiems suteikia begalinį džiaugsmą, tad stengiasi kuo daugiau laiko su jais praleisti. Jonas tikino, kad gyventi nesusituokus jiems būtų tiesiog nepriimtina.

"Dabar labai madinga susimetus gyventi, tačiau susituokę mes geriau patys jaučiamės. Daug maloniau kitiems pristatyti žmoną, o ne sugyventinę", – kalbėjo Jonas.

Tėvai tikino, kad darni šeima suteikia ir saugumo jausmą. Tačiau norint, kad viskas klotųsi gerai, reikia investuoti nemažai laiko ir pastangų. Štai Neringa sakė, kad tėtis yra tikras Rugilės žaidimų draugas. Šeima visada stengiasi žaisti su vaikais, nesvarbu, kur būtų.

Visuose namuose yra tvarkingai išdėliotų žaisliukų, o kelionėje tėvai vaikus stengiasi sudominti ugdomąja veikla. Štai ir bekalbant apie Žilinskų šeimos gyvenimą, Jonas visą laiką su dukrele statė kaladėlių bokštą. "Jei nori, visada atrandi laiko vaikams", – pridūrė tėtis.

Vis dėlto tėvai negalėjo apsispręsti, kuris yra šeimos galva. Neringa sakė, kad paskutinis žodis būna Jono, o jis nepasidavė ir tikino, kad viską kartu tariasi, todėl abiejų nuomonė yra vienodai svarbi.

Vaikų auklėjimas

Patys tėvai labai daug tarpusavyje kalbasi bei pasakoja, jei yra kas nors ne taip. Kalbėtis moko ir vaikus, tad taip kuria šeimos darną. Pašnekovai juokauja, kad Žilinskų namo stogas nuo barnių niekada nesikilnoja. Tiesa, tėvai prisipažįsta, kad Rugilė šiek tiek išlepusi, tačiau vis tiek apgaubta didele meile.

"Kai pirmas vaikas, tai gal leidome per daug, nebuvome griežti, tad kartais ji parodo ožiukus, bet jie ateina ir praeina. Tačiau vaikai vis tiek jaučia meilę ir patys ją rodo. Jei Rugilė būna geros nuotaikos, o broliukas pradeda verkti, jį pasaugo, pagloboja, o jei tuo momentu pikta, tai subara, kad tik ji verkti gali", – sakė Neringa.

Abu tėveliai vienu balsu tvirtina, kad antrajam vaikui taip pat skiriamas didelis dėmesys, tačiau kai ūgtels, reikės šiek tiek sudrausminti. Vis dėlto žodžio "ne" Jonas ir Neringa stengiasi nevartoti, jie su vaiku stengiasi pasikalbėti ir susitarti kitais būdais.

"Rūpinamės, stengiamės, kad būtų geriau. Kas nieko nedaro, tas neklysta, tad mes geriau klysime ir kažką darysime, gal kartais šiek tiek kitaip, bet vietoje tikrai nesėdėsime", – garantavo Jonas.