Dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė Laima Lavaste sako, kad žiniasklaidos atstovams ir policijos tyrėjams Mindaugo Žalimo suteikta informacija skyrėsi tuo, kad žurnalistams M.Žalimas pasakojo susitikęs su buvusiu policijos generalinio komisaro pavaduotoju Visvaldu Račkausku ir buvusiu Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotoju Tomu Ulpiu. Tuo tarpu tyrėjams pateiktoje informacijoje šių pavardžių nebuvo.

Žurnalistė antradienį buvo apklausta Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Byloje, kurią dabar nagrinėja teismas, kaltinamai pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V.Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui T.Ulpiui, Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui bei jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui.

Žurnalistė L.Lavaste buvo apklausta dėl 2011 metų lapkričio 12 dienos dienraštyje paskelbto straipsnio apie M.Žalimą.

Liudytoja pasakojo, kad su pačiu M.Žalimu tiesiogiai nebendravo.

„Spalio pabaigoje, vėlai vakare, man paskambino mano kolega Virginijus Gaivenis. Jis pranešė, kad turi “bombą„. Jis iš pradžių žinutę telefonu atsiuntė, trumpai pasakojo. Aš buvau ne Lietuvoje, kadangi aš negalėjau pati užduoti klausimų M.Žalimui, paruošiau 10-12 klausimų, jie bus įrašyti į diskelį“, - teismui pasakojo L.Lavaste.

Vėliau ji teigė gavusi diskelį su M.Žalimo pokalbio įrašais. Žurnalistė teigė labai norėjusi susitikti su M.Žalimu, skambino jam telefonu, tačiau jis neatsiliepė į skambučius.

Žurnalistė teisme pripažino, kad jai „baisu buvo išleisti straipsnį“. Tačiau netikėtai redakcijoje dirbantis budintysis jai atėjus į darbą perdavė voką. Jame buvo M.Žalimo apklausos protokolas.

„Aš pavarčiau apklausos protokolą. Pamačiau, kad viskas yra teisingai, išskyrus vieną dalyką - nebuvo T.Ulpio ir V.Račkausko pavardžių“, - sakė L.Lavaste.

Straipsnyje, kurį išspausdino „Lietuvos rytas“, M.Žalimas teigia, kad po Drąsiaus Kedžio laidotuvių buvo susitikęs su T.Ulpiu.

Kaltinamasis T.Ulpis tai pavadino visiška nesąmone, nes 2010 balandį iki gegužės pradžios jis buvo komandiruotėje Vokietijoje ir Austrijoje ir teigė galį tai įrodyti pateikdamas dokumentus. D.kedžio kūnas buvo rastas balandžio 17 dieną.

Teismas prie bylos prijungė L.Lavaste nežinomo asmens per budėtoją redakcijoje perduotą M.Žalimo apklausos protokolą ir dviejų raštelių kopijas. Šiuose rašteliuose yra vardai „Tomas“ , „Darius“, telefono numeriai. Vienu iš jų L.Lavaste teigė prisiskambinusi T.Ulpiui, šis tada pareiškė, kad „sapnų nekomentuos“. Kitas raštelyje minimas asmuo paskambinusiai žurnalistei pasakė, kad yra žemesnio rango pareigūnas ir nieko nekomentuos. Lapelių su vardais ir telefonais originalus turėjo žurnalistas Virginjus Gaivenis, kaip manoma, juos gavo iš M.Žalimo.

Antradienį paaiškėjo, kad poligrafu buvo tirtas esą apie planuojamas žudynes pranešęs M.Žalimas. Pastarasis, jį tyrusio specialisto nuomone, yra „patologinis melagis“.

Teismas posėdyje antradienį apklausė poligrafo specialistą Vitą Saldžiūną. Specialistas tyrė psichofiziologines reakcijas tiriamojo M.Žalimo.

„Nenuosekli buvo asmenybė M.Žalimas. Turėjo norą trukdyti mums, pareiškė, kad yra jogas. Nenuoseklus savo parodymuose - gal išsigandęs poligrafo ėmė ieškoti naujos versijos. Mano subjektyvi nuomonė, iš dalies jis - patologinis melagis. Tai yra melo rūšis - tauškėjimas, jis neatsakingai šneka, paskui neatsimena, ką sakė. Paskui painiojasi. Labai įdomi asmenybė, įdomus žmogus, įdomus egzempliorius, turbūt jūs suprantate, kad į policiją dirbti jo nepriimtumėte“, - sakė teismui V.Saldžiūnas.

M.Žalimas šiuo metu yra valstybės saugomas liudytojas. Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus esą buvo įspėta policijos vadovybė. Apie tai žiniasklaidai pranešė M.Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, apie planuojamus D.Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai neva nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.

Pirmadienį teisme apklaustas vienas iš žudynių Kaune, kurių metu nužudyti teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, tyrimo grupės narių Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas sakė, kad, iškilus į viešumą M.Žalimo pavardei, jis yra klausęs policijos pareigūnų, kodėl jie anksčiau nieko nepranešė apie šio asmens egzistavimą.

„Jau po M.Žalimo apklausos paklausiau, kodėl jie man ir kitiems nepranešė apie jo buvimą, D.Sinkevičius pasakė, kad jie - eiliniai pareigūnai ir viską sprendė valdžia“, - tokius prokuroro R.Savicko žodžius, pasakytus ikiteisminio tyrimo metu pirmadienį perskaitė teismas.

R.Savickas patvirtino davęs šiuos parodymus. Jis teismui teigė, kad dar kartą po televizijos laidos apklausęs M.Žalimą, šis pareiškė, kad V.Račkausko net nėra matęs.

Prokurorai sako nustatę, kad du žmones nužudė kaunietis D.Kedys, kurio buvusi sugyventinė L.Stankūnaitė yra V.Naruševičienės sesuo.

D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir A.Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.