Akylesni kauniečiai pastebėjo kiek neįprastą kontrastą - rečiau lankomos požeminės perėjos netikėtai sutviskėjo švara, o viena judriausiųjų tapo neįveikiama dėl patvinusio lietaus vandens.

Nustebino šampūno kvapas

Paprašytas įvardyti baugiausius miesto užkampius, dažnas kaunietis iš įpročio ar karčios patirties veikiausiai paminėtų tamsias, niūrias, dažnai savo kvapais nosį riečiančias požemines perėjas.

Neseniai viena jų, ties Savanorių prospekto ir Aukštaičių gatvės sankryža, dar tapo ir neįveikiama dėl ten susikaupusio vandens - retas pėstysis ryždavosi bristi per gilią balą, susidariusią po smarkios liūties. Tuo tarpu kai kurios kitos mažiau praeivių lankomos perėjos gerokai pasikeitė - šlykštulį keliantį tvaiką ten pakeitė kur kas malonesnis šampūno aromatas.

„Iš kur čia toks kvapas? Gal jūs čia kokio oro gaiviklio pripurškėte?“ - žengusi vos kelis žingsnius ties Karaliaus Mindaugo prospekto ir Nemuno gatvės sankirta esančioje požeminėje perėjoje iškart sukluso su dukra ėjusi kaunietė, garsiai pagalvojusi, kad iki šiol čia dažniau galėdavai užuosti chlorkalkes ar asocialių asmenų atliktus gamtinius reikalus.

Gan švarus grindinys, nė vienos šiukšlelės, viename požeminio tunelio gale pastatytas kol kas nenuniokotas ir nenugvelbtas kibiras šiukšlėms - tokį vaizdą išvydome minėtoje perėjoje. Panaši situacija ir kitur. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys tokių pasikeitimų pernelyg nesureikšmino, sakydamas, kad taip tvarkytis bandoma nuolat, tik ne visuomet ta švara išlieka vienodai ilgai.

„Šampūnai? Taip, prieš kokias nors išskirtines progas, kai mieste tikimasi sulaukti žmonių antplūdžio ar kokių išskirtinių svečių, atliekami valymo darbai ir su geresnėmis priemonėmis, šiek tiek ir pakvėpinama. Juk rugsėjis jau čia pat, pasipils į mokyklas žingsniuojantys vaikai. Norisi, kad jie gatvę požemine perėja kirstų ne tik saugiai, bet ir tvarkingai“, - kalbėjo Z.Girčys.

Geriausiai Kauno mieste prižiūrima požeminė perėja ties Geležinkelio stotimi, po Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvių sankryža. Z.Girčys ją simboliškai pavadino vienais iš miesto vartų, kurie pirmiausiai atsiveria daugeliui atvykėlių.

Valdininkai tvarkosi patys

Deja, pavyzdinga tvarka vyrauja ne visur. Kaune praūžusios smarkios liūtys dar sykį atskleidė silpnąsias lietaus nuotekų surinkimo sistemų vietas. Viena tokių išryškėjo Savanorių prospekte esančioje požeminėje perėjoje. Ten kelias dienas telkšojo bala, vietomis siekusi iki sprindžio gylio ir daugiau.

„Buvo atvažiavusi „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba, bet pakilnojo šulinių dangčius ir dingo, o ežeras taip ir liko telkšoti. Matyt, reikia laukti, kol savaime išsigaruos“, - ironizavo į „Kauno dienos“ redakciją kreipusis kaunietė.

Anot Z.Girčio, didžiulės balos požeminėje perėjoje - itin retas atvejis, kurio nevertėtų pernelyg sureikšminti, mat taip nutinka tik po ypač smarkių liūčių. Anksčiau požeminių perėjų priežiūra buvo patikėta vienai įmonei, kuri privalėjo užtikrinti tvarką. Šiuo metu tokio šeimininko nėra ir viską prižiūrėti bei spręsti iškilusias problemas priversti patys valdininkai.

„Pavyzdžiui, pavogė groteles, tai skelbėme konkursą, ieškojome, kas jas suvirintų ir įstatytų. Tas pats nutiko ir su sugedusiu vandens siurbliu. Nėra vienos atsakingos bendrovės, tad ieškojome, kas galėtų likviduoti gedimą, kad išnyktų perėjoje atsiradusi bala. Laikinai sutvarkėme, bet iki kito tokio kritulių pliūpsnio. Visa tai ne iš gero gyvenimo, trūksta lėšų. Mėginsime kalbėtis su „Kauno vandenimis“, kad prisiimtų šias funkcijas, bet tokiu sunkmečiu papildomo darbo juk niekas nenori užsikrauti, - galimus problemos sprendimo būdus ateičiai dėstė Z.Girčys. - Visa tai yra jau įprastos mūsų „ligos“, kurių rimtoje visuomenėje neturėtų būti. Pagrindinė jų priežastis - finansiniai nepritekliai.“

Kitas rūpestis - vandalai

Pašnekovas neslėpė, kad ne vien švara yra komunalininkų rūpestis. Už prišnerkštų pakampių išvalymą daug sudėtingiau tvarkyti apdaužytas sienas ar lubas: „Turime bėdų su Vilniaus gatvės požemine perėja. Ją niokoja, kas tik netingi, kad nebespėjame tvarkyti ir nebežinome, kokias dar medžiagas naudoti, ar kokias priemones pasitelkti, kad viso to išvengtume. Vieni daužo, laužo, kiti apklijuoja, kuo tik panorėję“, - vandalų įpročius vardijo Z.Girčys.

Anot jo, prieš kelerius metus buvo padarytas kapitalinis remontas, sumontuotos naujos lubos, bet kažkam vis tiek pakilo rankos jose palikti skyles. Patvaresnių statybinių apdailos medžiagų, galinčių atlaikyti tokius vandalų išpuolius, miesto tvarkdariai sako jau nebežinantys.

„Medžiagos sudėtos geros ir nepigios. Kiekvieną kartą juk skylių neužtaisinėsi, visų įbrėžimų neuždažysi. Kai statė tokias perėjas, tikriausiai niekas negalvojo, kad jos bus taip niokojamos. Antraip būtų padarę dukart aukštesnes lubas ir rūpesčių kaip nebūta“, - svarstė už tvarką mieste atsakingas Z.Girčys.