Mielus "Kauno dienos" skaitytojus laikraščio 70-mečio proga kviečiame į kelionę jo puslapiais nuo ištakų iki šių dienų, į susitikimus su leidinio raidos dalyviais, įvykiais, kuriuose dalyvavote arba buvote liudininkai ir jūs.

Šį kartą – žvilgsnis į laikraščio ištakas, į jo puslapiuose pulsuojančius vargano ekonominio gyvenimo pirmaisiais pokario metais vaizdus, išlikusius kultūros židinius, dominuojančias tuometės ideologijos diktuotas temas.

"Kauna diena" prieš 70 metų vadinosi kitaip, o prie jos lopšio stovėjo bekompromisės tarybinės propagandos ruporai – Tarybų Lietuvos Aukščiausioji Taryba, jos Prezidiumas, Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komitetas. Šie sovietinės valdžios organai, nuo 1940 iki 1945 m. rudens buvę laikraščio "Tarybų Lietuva" šeimininkais, leidinio vadžias 1945 m. lapkričio 1-ąją perleido Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto ir apskrities bei miesto ir apskrities vykdomiesiems komitetams. Taip "Tarybų Lietuva" tapo "Kauno tiesos" ir "Kauno dienos" pirmtake, Kauno ir ir jo aplinkinių rajonų gyventojams – pagrindiniu laikraščiu, kurį kontroliavo partijos ir vykdomieji komitetai.

Kas anuomet, 1945 m. lapkričio 1-ąją, rūpėjo Kauno ir jo apskrities keturių puslapių laikraščiui? Žvilgtelėkime į pirmąjį jo numerį, kuris nedaug skyrėsi nuo tų, kurie "Tarybų Lietuvos" pavadinimu buvo leidžiami iki 1950 m. spalio 14-osios.

Šiandienės "Kauno dienos" pirmtakė "Tarybų Lietuva" savo pirmajame numeryje (1945 m. lapkričio 1-ąją), suprantama, net neužsimena apie Vėlines, tačiau rašo apie dar tebevykstantį  bulviakasį. Rašiniai iliustruoti tikrai vėlyvo bulviakasio nuotraukomis, kuriose talkininkai vilki žieminiais drabužiais. Pirmajame puslapyje pranešama ir apie apdovanotas ordinais ir medaliais 45 daugiavaikes motinas. Keturios iš jų buvo išauginusios net po devynis vaikus. Laikraštyje apstu anuomet aktualių partinio darbo temų. Kartu pranešama, kad Spalio švenčių išvakarėse 100 g padidinama duonos norma vaikams iki penkiolikos metų, o talonai šiai padidintai normai išduodami Kauno miesto kortelių biure.

Laikraštis informuoja, kad valstiečiai, pristatę valstybei linų pluošto daugiau kaip 100 kg, gauna premiją – 2 kg žibalo arba kitų prekių. Rašoma apie pirmaujantį drabužių siuvimo fabriką "Šatrija", kuriame ne tik viršijami kasdieniai planai, bet ir rūpinamasi darbininkų mityba – įmonė pati augina daržoves savo pagalbiniame ūkyje ir tiekia jas į fabriko valgyklą. Pietūs čia kainuoja 1 rublį.

Informuota ir apie kitus sėkmingai dirbančius, gamybos planus viršijančius fabrikus (pavyzdžiui, apie "Liteks"), apie kultūrinį miesto gyvenimą.

Miesto kultūrinis gyvenime karaliavo klasika: laikraščio gimtadienio vakarą Kauno valstybiniame teatre (dabar tai Muzikinis teatras) buvo rodoma G.Puccini opera "Toska", o Kauno jaunimo ir muzikinės komedijos teatre (nacionalizuotame "Metropolitain" kino teatre) – E.Kalmano "Marica". O štai švietimo sistemoje jau ryškėjo naujos ideologijos daigai – Vytauto Didžiojo universitete įsteigta Marksizmo-leninizmo katedra.

Artėjant Spalio revoliucijos 28-osioms metinėms, pranešama, kad Valstybinė grožinės literatūros leidykla išleido Petro Cvirkos "Ąžuolo šaknis", Kazio Borutos "Baltaragio malūną", Kristijono Donelaičio "Metus", Michailo Šolochovo "Tykųjį Doną", Nikolajaus Tichonovo "Tarybinio žmogaus bruožus".

Keturių puslapių "Tarybų Lietuva" ėjo šešis kartus per savaitę (pirmadienį nebuvo leidžiama) ir kainavo 20 kapeikų. Tiek pat anuomet kainavo pakilti ar nusileisti Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriais.

Laikraščio redakcija buvo įsikūrusi A.Puškino g. (dabar Miško g.) 11-ame name. Paskutinis "Tarybų Lietuvos" numeris pasirodė 1950 m. spalio 14-ąją, o kitą dieną jis išėjo daugeliui kauniečių gerai pažįstamu pavadinimu – "Kauno tiesa".