Iniciatyvos sutvarkyti atokioje vietoje, miške, esančias kapines ėmėsi Vokietijos karių kapų priežiūros tautinė sąjunga, Rukloje įsikūrusi NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė ir Kauno rajono savivaldybė.

Kapinės, kuriose išlikę dvylika paminklų, yra įrašytos į Kultūros paveldo registrą, todėl tvarkymo darbus teko derinti su Kultūros paveldo departamentu.

Savivaldybės atstovai sutvarkė reikiamus dokumentus ir kelių sankirtoje pastatė informacinį ženklą, Alšėnų seniūnijos darbuotojai pašalino medžius, kėlusius grėsmę paminklams. NATO bataliono kariai atnaujino pagrindinį ir paminklinius kryžius, iš žvyro suformavo takus, juos atitvėrė dekoratyvine tvorele.

Vokietijos karių kapų priežiūros tautinės sąjungos įgaliotinis Lietuvoje Kazimieras Arlauskas pabrėžė, kad jų organizacijos tikslas – susitaikymas prie kapų ir darbas taikos labui. "Visi žuvusieji nusipelno pagarbos", – tvirtino atsargos majoras.

Raginimai atleisti, susitaikyti ir kartu siekti taikos skambėjo ir dviejų vokiečių dvasininkų maldose.

Renginyje dalyvavo ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, belgų kariai. Vietos ūkininkas Kęstutis Bružikas pasakojo, kad dirbdamas žemę vis dar randa surūdijusių artilerijos sviedinių.

Pasak savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, rajone yra 525 kultūros paveldo objektai, įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir apie 120 vietinės reikšmės istorijos bei kultūros paminklų. Tarp jų – vokiečių karių kapinės Juragiuose, Teleičiuose, Stanaičiuose, Armaniškėse, Ramučiuose, Girininkuose.

Pirmojo pasaulinio karo metus mena ir Kauno tvirtovės fortai, kuriais rūpinasi dviejų savivaldybių – Kauno miesto ir rajono – iniciatyva įsteigtas Kauno tvirtovės parkas.