Kauno gatvėse pasirodė socialinės reklamos su kiaule, apsimetančia telefoniniu sukčiumi. "Labas, tau skambina telefoninis sukčius. Atiduok pinigus!". Tokia šmaikščia žinute Kauno miesto savivaldybė kartu su policija dar kartą bando priminti, kad besąlygiškai pasikliauti nepažįstamaisiais – rizikinga.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius vylėsi, kad reklama padės žmonėms suvokti, kaip lengva prarasti savo sunkiai uždirbtus pinigus.

„Sukčiai nepaleidžia nuo ragelio – kol šnekasi, vadinamos kojytės, t.y. jų pagalbininkas, ateina“, – apie sukčių taktiką pasakojo K. Kasciukevičius.

Policija perspėja gyventojus sulaukus nepažįstamų asmenų skambučių neskubėti pildyti jų prašymų. Būtina žinoti, kad policijos bei kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekada neprašo perduoti grynųjų pinigų, pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti kitų bankinių operacijų. Nevalia atskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo ir pavardės, asmens kodo, konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų. Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, reikia nedelsiant skambinti į policiją bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Pernai pareigūnai buvo suskaičiavę, kad maždaug 50 sukčių, bausmę atliekančių įkalinimo įstaigose, šokdina visą Lietuvą. Tačiau nėra tikslių duomenų, kiek jų veikia dabar. Aišku viena – sukčių nemažėja.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje telefoniniai sukčiai pasisavino apie 500 tūkst. litų. Statistika rodo, kad išaiškinama apie 50 proc. sukčiavimo atvejų. 

Rekordinė šiemet sukčių iš vieno asmens išviliota suma – 311 tūkst. litų.