Nebe laikinoji
Profesorius Juozas Augutis – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eugenijus Valatka – Kauno technologijos universiteto, profesorius, habilituotas daktaras Remigijus Žaliūnas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius. Besibaigiant 2018-iesiems, vyriškas miesto aukštųjų mokyklų vadovų gretas papildė moteris. Nuo 2017 m. gruodžio laikinai vadovavusi Lietuvos sporto universitetui (LSU), po metų socialinių mokslų daktarė Diana Rėklaitienė išrinkta universiteto rektore.
Ji tapo ne tik pirmąja aukštosios mokyklos rektore mieste, bet ir visoje šalyje. Antroji moteris įsiliejusi į gausią Lietuvos universitetų rektorių konferenciją – šių metų kovą išrinktoji Mykolo Romerio universiteto vadovė prof. dr. Inga Žalėnienė.
„Kai vadovas yra išrinktas, tai yra demokratijos išraiška ir visiškai kitaip jaučiasi vadovas, atsakomybė kita, kai jis yra išrinktas, o ne paskirtas“, – sužinojusi Universiteto Tarybos sprendimą ją skirti LSU rektore, D. Rėklaitienė neslėpė jaudulio.
Te padeda Dievas
Rektorei, „Metų kaunietės“ rinkimuose užėmusiai antrąją vietą, keliai virpėjo ir penktadienio vidudienį, LSU aktų salėje vykusios inauguracijos ceremonijos metu.
Miesto, šalies, sporto ir akademinio pasaulio išrinktųjų akivaizdoje ji pasižadėjo visomis jėgomis siekti, kad LSU ugdytų tėvynei ir pasauliui, mokslui ir sportui atsidavusį jaunimą. Ginti aukštosios mokyklos akademinę laisvę taip, lyg ši būtų visų mūsų. Vadovaujant aukštajai mokyklai klausyti savo proto ir sąžinės, laikytis universiteto statuto ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams galiojančių šalies įstatymų.
„Te padeda man Dievas ir meilė tėvynei“, – baigusi priesaiką, D.Rėklaitienė pasipuošė LSU rektorės insignijomis.
Juoda toga, kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas ir grandine, menančia olimpiečio medalį, kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius. Pradedant studentais, baigiant profesūra.
Augo universitete
1995-aisiais tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje baigusi kineziterapijos bakalauro studijas, 1997 m. D.Rėklaitienė tapo kineziterapijos magistre.
Po šešių metų jungtinėje tuomečių Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.
Kai vadovas yra išrinktas, tai yra demokratijos išraiška ir visiškai kitaip jaučiasi vadovas, atsakomybė kita, kai jis yra išrinktas, o ne paskirtas.
Nuo 1997 m. universitete ji dirbo asistente ir lektore, nuo 2009-ųjų – Taikomosios fizinės veiklos katedros docente. 2009–2011 m. dirbo Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros vedėja, o nuo 2014 m. vadovavo LSU Treniravimo mokslo katedrai.
„Visiems sakau, kad aš čia gimiau. Čia augau ir pažįstu visus kampus“, – padėką už tai, kur ir kuo yra, D.Rėklaitienė pradėjo nuo savo tėčio ir mamos, kuri kadaise taip pat dirbo šiame universitete.
Šeimai, draugams, akademinei bendruomenei, kurios susitelkimas pradėjusi eiti atsakingas pareigas buvo stebėtinai stiprus ir įkvepiantis. Visiems tiems, kurie palaikė, nes tai suteikė pasitikėjimo savimi. Tiems, kurie kritikavo, nes tai leido matyti savo klaidas ir taisytis.
„Dėkoju tiems, kurie buvo man reiklūs, nes tai suteikė galimybę ugdyti valią, lengvai nepasiduoti. Apskritai nepasiduoti“, – produktyvius ateinančius penkerius metus žadėjo D.Rėklaitienė.
Naujausi komentarai