"Žinia, žinoma, džiugi. Tačiau išaugus medžiagų kainoms, savivaldybės indėlis bus panašus kaip ir valstybės. Jei projekto kofinansavimas sudaro 300 tūkst. eurų, tokio pat dydžio sumą iš biudžeto privalėsime skirti papildomai dėl pabrangusių medžiagų", – sakė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Didina grunto taršą

Raudondvario aglomeracija – Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta teritorija, esanti Raudondvario kaime. Ji apima ne tik pasagos formą primenančią Žalgirio gatvę, bet ir į ją įsiliejančias mažesnes gatveles.

Pasak Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės, dalis Raudondvario gyventojų, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais, išgriebimo duobėmis. "Dažnai išgriebimo duobės nesandarios ir nuotekos patenka į gruntą. Tai didina gruntinio vandens taršą, o tose teritorijose gyventojai būtent ir naudoja gruntinį vandenį buičiai. Tai yra probleminė situacija, kurią reikia spręsti", – pabrėžė J.Rakauskaitė.

Be to, projektas "Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Raudondvario aglomeracijoje yra svarbus siekiant vykdyti Europos Tarybos direktyvos 91/271/EEB reikalavimus, mat aglomeracijose, didesnėse kaip 2 tūkst. gyventojų ekvivalentų, ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti surenkama centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

Jurgita Rakauskaitė: tai yra probleminė situacija, kurią reikia spręsti. / Kauno raj. sav. nuotr.

Pasak UAB "Giraitės vandenys" direktoriaus Andriaus Dzevyžio, įgyvendinus šį projektą Raudondvario kaime bus papildomai įrengta apie 7,11 km naujų nuotekų surinkimo tinklų. Galimybę naudotis centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis turės 294 šios aglomeracijos gyventojai.

"Šiuo metu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros nuotekų tinklų statybos darbams atlikiti. Projekto įgyvendinimo pabaiga planuojama 2023 m. sausio 1 d.", – sakė A.Dzevyžis.

Atlikta nemažai darbų

Kauno rajono savivaldybės vicemeras sakė, kad Raudondvario aglomeracijoje per pastaruosius penkerius metus savivaldybės biudžeto lėšomis jau nuveikta nemažai infrastruktūros gerinimo darbų.

2016 m. įrengtas artezinis gręžinys, kainavęs daugiau kaip 15 tūkst. eurų, po metų už 55 tūkst. eurų atnaujinta vandens II pakėlimo stoties siurblinė. 2021 m. papildomai įrengtas artezinis gręžinys Raudondvaryje už 13,5 tūkst. eurų.

2018 m. įrengta 0,32 km nuotekų tinklų Lazdynėlių ir Lazdynų gatvėse, tai kainavo 58,5 tūkst. eurų. 2019 m. už 39 tūkst. eurų Dainavos gatvėje rekonstruota 0,35 km vandentiekio ir 0,02 km nuotekų tinklų.

Reikalavimas: prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų privalės prisijungti ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijos gyventojų. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pernai už 52,7 tūkst. eurų nutiesta 0,56 km nuotekų tinklų ir už 21 tūkst. eurų – 0,36 km vandentiekio tinklų Taikos ir Ievų gatvėse. Šiais metais investuota per 164,4 tūkst. eurų ir nutiesta 0,97 km nuotekų tinklų Dobilų gatvėje.

Kas nuveikta šiemet

Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje UAB "Giraitės vandenys" eksploatuoja 338,6 km vandentiekio ir 286,7 km nuotekų tinklų. Raudondvario kaime papildomai įrengti apie 7,11 km nuotekų tinklų statistikos žymiai nepakeis, tačiau žala aplinkai ir grėsmė žmonių sveikatai sumažės gerokai.

Plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus pakaunėje yra viena svarbesnių strateginių Kauno rajono savivaldybės krypčių. Šių metų biudžete tam skirta 1,7 mln. eurų, pagrindiniai šios srities darbai, atlikti šiemet: įrengti nuotekų tinklai Raudondvario k. Dobilų gatvėje ir Valeravos k., baigiami remontuoti nuotekų valymo įrenginiai Babtuose ir Pagynės k., Valeravos k. pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai, vykdoma Babtų vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija bei Karmėlavos vandens gerinimo įrenginių automatizavimas, Naujatriobių k. įrengta nauja vandenvietė su naujais vandens gerinimo įrenginiais, įrengti nauji vandentiekio tinklai Valeravos k. ir Dievogalos k., įrengti nuotekų išvadai ir vandentiekio įvadai iki gyventojų sklypo ribos Ramučių k.

Andrius Dzevyžis: projekto įgyvendinimo pabaiga planuojama 2023 m. sausio 1 d. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dešimtmečio planai

2020 m. duomenimis, centralizuota vandens tiekimo sistema naudojosi apie 64 tūkst. gyventojų, t.y. apie 66 proc. rajono gyventojų. Centralizuota nuotekų tvarkymo sistema naudojosi apie 57 tūkst. gyventojų, t.y. apie 60 proc. rajono gyventojų.

Prognozuojama, kad po dešimties metų centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema naudosis apie 70 proc. rajono gyventojų, likusieji turės galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, o centralizuota nuotekų tvarkymo sistema po dešimties metų naudosis apie 66 proc. rajono gyventojų, likusi dalis turės galimybę individualiai tvarkyti nuotekas.