Centralizuoto maitinimo paslaugą taikančios švietimo įstaigos džiaugiasi maisto kokybe ir modernia virtuvių įranga, o savivaldybės – nukritusia našta ir galimybe naudingai investuoti sutaupytus pinigus.

Prie senojo būdo negrįžtų

Kauno darželinukų tėvai sunerimo išgirdę savivaldybės užmojus taupyti ir laikinosios sostinės darželiuose įdiegti centralizuoto maisto produktų pirkimo sistemą. Gal ir ne be pagrindo. Juk iš esmės toks sistemos modelis situacijos nekeičia – centralizuotai nuperkami tik produktai, o visa kita – darbuotojai, komunalinės paslaugos, įranga, jos remontas lieka savivaldybės ir mokyklų reikalu. Šioms trūkstant lėšų vaikų maitinimo situacija negerės.

Norint pokyčių, kokybės, centralizuotai pirkti reikia ne produktus, o pačią maitinimo paslaugą. Taikant centralizuoto maitinimo paslaugą, visi su tuo susiję rūpesčiai, žaliavos, maisto gamybos ir atvežimo vaikams klausimai atiduodami į konkursą laimėjusio tiekėjo rankas. Nukrenta našta ir nuo švietimo įstaigų, ir nuo savivaldybės pečių. Tiekėjas prisiima atsakomybę už produktus, valgiaraštį, investicijas, darbuotojus, rūpinasi įranga, jos remontu, komunalinėmis paslaugomis, vykdo stiprią kokybės kontrolę – įstaigas tikrina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), ir maitinimo paslaugą teikiantys specialistai, vyksta auditai.

„Šiandien, mano manymu, kiek tenka bendrauti, nė viena įstaiga, taikanti centralizuoto maitinimo paslaugą, nenorėtų grįžti prie senojo maitinimo būdo“, – teigė Kėdainių rajono, kur centralizuoto maitinimo paslauga mokyklose taikoma jau apie aštuonerius metus, vicemerė Nijolė Naujokienė.

Pasak jos, žinoma, viskas priklauso nuo paslaugos teikėjo, todėl skelbiant konkursą jį rinktis reikia labai atsakingai, gerai apgalvoti konkurso sąlygas, kurių teikėjas privalo laikytis.

Kokybiškas ir karštas maistas

Alytaus rajono ugdymo įstaigos centralizuoto maitinimo paslaugą taiko jau keletą metų ir kaip sakė vienos jų vadovas, „esu patenkintas, kad man rūpintis reikia tik tuo, kad vaikai gautų kokybišką ir karštą maistą“. O jie tokį jį ir gauna.

„Centralizuotas maitinimas pas mus taikomas jau antrus metus. Maistas geras, šiltas, sąlygos jam gaminti geros, viskas atitinka reikalavimus, atnaujinta ir virtuvės įranga“, – sakė Alytaus rajono Alovės pagrindinės mokyklos ir jai priklausančio Venciūnų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus direktorius Juozas Navickas.

Direktoriaus teigimu, maisto kokybe nesiskundžia nei vaikai, nei darbuotojai, nei tėvai. „Kokybė tikrai yra gera. Jei gaminami vištienos kotletai, atvežami produktai ir čia vietoje viskas daroma. Malamas faršas, tai matai ir žinai, iš ko jis daromas, tada žinai, ir ką valgai. O anksčiau būdavo – atveža faršą ir jis kažkoks ne toks, nežinai, kas ten. Šiuo atveju yra neabejotinai geriau“, – patirtimi dalijosi J. Navickas.

Patenkintas sakė esąs ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius Vidmantas Buzaitis. Pasak jo, maisto kokybe tikrai nesiskundžia, tik pridūrė, kad ir kaip būtų, nuo virėjų taip pat daug priklauso.

„Technologinės kortelės mokyklose yra tos pačios. Mūsų mokykla nedidelė, mokytojai dirba keliose mokyklose, tai žinau, kad viena mokytoja fotografuodavo mūsų valgyklos patiekalus ir veždavo parodyti kolegoms į kitas mokyklas. Tikrai šeimininkėmis ir paruoštu maistu esu patenkintas“, – sakė progimnazijos direktorius.

Nukrito atsakomybės našta

Atidavus centralizuoto maitinimo paslaugą tiekėjui, jo pareiga yra rūpintis, kad nenukentėtų paslaugos gavėjai. Todėl privaloma skirti didelį dėmesį kokybei. Švietimo įstaigose lankosi ne tik VMVT darbuotojai, bet dažnai atvyksta ir įmonių kokybės tikrinimo atstovai.

„Buvo ir prieš keletą dienų atvykęs mums maistą tiekiančios bendrovės vadovas. Jie tikrai dažnai atvyksta pažiūrėti, kaip čia tvarkomasi“, – patvirtino Alovės pagrindinės mokyklos direktorius J. Navickas.

Kėdainių rajono vicemerės įsitikinimu, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Pasak jos, gerai, kad nuo mokyklos vadovų pečių nuimta ši atsakomybė.

„Vadovaujuosi nuostata, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jeigu tai yra švietimo įstaigos vadovas – jis dirba ugdymo srityje, o visais kitais dalykais turi rūpintis už tai atsakingi asmenys, įmonės. Aplinkai valyti konkurso būdu turi būti paskirtos įmonės, rūpintis maitinimu – taip pat konkurso būdu turi būti paskirta įmonė“, – teigė Kėdainių rajono vicemerė.

Tuo džiaugėsi ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius. Pasak jo, anksčiau, kai maitinimas buvo mokyklos reikalas, teko imtis įvairiausių būdų, sukti galvą, kaip vaikus geriau ir pigiau maitinti, rūpintis virtuve ir panašiai.

„Mūsų paslaugos teikėjas daug prisidėjo: padėjo valgyklą padaryti panašią į valgyklą, atitinkančią visus sanitarinius reikalavimus, supirko virtuvės įrenginius, stalus. Žinokit, tikrai nesiskundžiu, esu patenkintas“, – centralizuoto maitinio paslaugos pranašumus vardijo V. Buzaitis.

Panaudojo sutaupytas lėšas

N. Naujokienė neneigė, kad aktualus ir lėšų taupymo klausimas. Anot pašnekovės, virtuvės įranga reikalauja didelių investicijų, o savivaldybė tokių pinigų neturi. Taikant centralizuoto maitinimo paslaugą įranga rūpinasi paslaugos teikėjas, o savivaldybė sutaupytus pinigus gali panaudoti kitoms su švietimo įstaigomis susijusioms reikmėms.

„Dabar virtuvės atnaujintos, įranga moderni. Mums tai pasiekti būtų sunkiau, nes atliekamų pinigų neturime. Tada tektų atimti iš kitų dalykų, pavyzdžiui, investavimo į mokyklų vidaus, išorės aplinką, apšiltinimą ir pan. Sutaupę daug lėšų galėjome nukreipti į švietimo įstaigas“, – aiškino vicemerė.

Tiesa, tėvai baiminasi, kad centralizuotas maitinimas taps brangesnis. Bet juk dalį lėšų, be to, ką sumoka patys tėvai, dengia savivaldybė. Ant jos pečių gula ir gamybos sąnaudos. Įvedus centralizuotą maitinimą, visomis gamybos sąnaudomis rūpintis pradeda paslaugos teikėjas.

„Tikrai džiaugiuosi, kad daugeliu dalykų mums nebereikia rūpintis. O kalbant apie kainas, nereikia tikėtis, kad ta kaina bus nė kiek nepakitusi. Kaip žmonės dažnai mėgsta dabartinę kainą lyginti su buvusia prieš aštuonerius ar dešimt metų – juk laikui bėgant viskas brango. Taip nėra ir taip negali būti“, – sakė N. Naujokienė.