Po R. Kalantos žūties nesankcionuoti protestai dar labiau paaštrėjo, sovietų valdžiai mėginus paankstinti 19-mečio jaunuolio  laidotuves. Į Kauno gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Jiems malšinti pasitelkta daugiau kaip dukart tiek milicininkų ir kariškių. Per dvi protestų dienas suimta apie pusė tūkstančio demonstrantų.

Šiandien sutinkama, kad 1972-ųjų pavasaris – neeilinis Lietuvos istorijos puslapis, nes Kauno įvykiai turėjo reikšmingos įtakos burtis Sąjūdžiui ir siekti Lietuvos nepriklausomybės.

R. Kalantos susideginimas tuomet sukėlė atgarsį ne tik Lietuvoje ar Sovietų Sąjungoje, bet atkreipė dėmesį į okupuotos šalies padėtį ir tarptautiniu mastu.

Gegužės 14-oji Lietuvoje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.