Pereiti į pagrindinį turinį

R. Rabačius – apie daugiabučių renovaciją (interviu)

2016-02-29 10:08
R. Rabačius – apie daugiabučių renovaciją (interviu)
R. Rabačius – apie daugiabučių renovaciją (interviu) / Tomo Raginos nuotr.

Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius. Jis atsakė į skaitytojų klausimus apie daugiabučių renovaciją.

- Prašau plačiau pakomentuoti, kokiomis sąlygomis vykdoma tarpukarinės statybos namų, esančių paveldo zonoje, renovacija? Ar galima tokių namų etapinė renovacija?

- Tokia renovacija Kaune vyksta. 2015 m. mes finansavome dalį darbų keturiems objektams. Du iš jų - Žaliakalnio gyvenamieji namai. Savivaldybė yra ypač suinteresuota tokių namų renovavimu. Šiais metais numatyta 400 tūkst. eurų miesto biudžete paveldinių pastatų renovavimui. Gyventojų palengvinimui yra atlikti tokių pastatų polichrominiai tyrimai, nustatyta autentiška fasado spalva ir kiti parametrai. Tokie darbai etapais galimi. Galima atskirai renovuoti stogą, langus, duris. Sąlygos yra apibrėžtos aiškiais dokumentais. Pirmiausia reikia padaryti projektą ir jį suderinti su atitinkamomis tarnybomis.

- Renovacija tikrai daugeliui aktualus, tačiau ir kažkiek bauginantis klausimas vien dėl informacijos trūkumo. Bendrijų gyventojai supranta renovacijos naudą, bet dauguma  gyvena stereotipais, jog renovacija - tai noras pasipelnyti. Manau, būtų šaunu, kad į pašto dėžutes reguliariai būtų mėtomi lankstinukai su jau renovuotų namų nuotraukomis, aprašytais privalumais ir tiksliomis renovacijos sąmatomis. Juk senos kartos žmonės nesinaudoja internetu, tad jiems sunku suvokti renovacijos naudą. Būtent konkretūs renovacijos kaštai atskiriems butams turėtų būti akcentuojami!

Beje, dėl daugiabučio renovacijos kompensuojamos dalies lėšų trūkumo šiuo metu renovacijos darbai visoje šalyje yra pristabdyti. Kada bus atnaujinama kompensuojamų lėšų sistema?

- Įdomi mintis, galbūt ir pasinaudosime šiuo pasiūlymu, į šį darbą pajungiant ir seniūnijas. Iš tiesu, finansavimas yra pristabdytas. Tikimės, kad, Aplinkos ministerijos viceministrės Daivos Matonienės žodžiais, finansavimas bus atnaujintas jau balandžio mėnesį.

- Kodėl nėra įrenginėjami individualūs bute šilumos apskaitos prietaisai nerenovuotuose namuose?

- Iš tiesu tokia galimybė yra. Tarkime, ypač šis variantas paplitęs Palangos mieste. Tam tereikia visų namo gyventojų pritarimo.

- Kas atsakys už darbų broką renovacijos metu, jei dirbusi įmonė bankrutavo?

- Šis klausimas - aktualus, tiesa, gerai, jog tai nėra dažnas reiškinys. Paprastai įmonė visiškai neišnyksta. Paskiriamas jos bankroto administratorius, kuris perima įsipareigojimus. Taip pat yra ir kitų teisinių būdų ginti savo interesus.

- Po kiek metų naujai renovuotus namus vėl reiks renovuoti iš naujo susidėvėjus medžiagoms, kuriomis buvo renovuotas namas?

- Toks klausimas taps aktualus, manyčiau, po maždaug 25 - 30 metų.

- Kaip ir kokiomis baudomis bus nubaustas asmuo, kuris blogai prižiūri, kaip yra atliekama namo renovacija? Kaip sužinoti, ar asmuo, prižiūrintis namo renovaciją, turi pakankamai kompetencijos?

 

- Toks asmuo turi turėti atitinkamą kvalifikacijos atestatą. Kaip ir gydytojai ar kitų sričių specialistai. Jam tenka tiesioginė finansinė ir kitokia atsakomybė už savo darbą. Jei asmens kvalifikacija jums kelia abejonių, galite kreiptis į namo administratorių su prašymu pakeisti techninį prižiūrėtoją. Arba galima kreiptis į Statybos inspekciją su prašymu atlikti vykdomos renovacijos darbų kokybės įvertinimą.

- Jei renovuojamo namo gyventojai nieko nesupranta apie renovacijos darbus ir medžiagas, kuriomis bus renovuojamas namas, kur galima kreiptis norint gauti informacijos apie šiuos dalykus?

- Tai turi išaiškinti renovacijos organizatorius, dažniausiai - namo administratorius.

- Jei pasibaigus renovacijai, praėjus keliems metams sumažėjus mano gaunamoms pajamoms kiekvienam šeimos nariui tiek, kad toliau nebeišgaliu mokėti bankui už banko duotus pinigus namo renovacijai, kas toliau privalės mokėti pinigus bankui: aš ar valstybė turės mane paremti?

- Nelygu, kaip numatyta jūsų sutartyje su banku ir namo administratoriumi.

- Jei sudaryta sutartis dėl namo renovacijos tam tikrai pinigu sumai, o pasibaigus renovacijai pinigų suma išauga, ar aš privalau mokėti daugiau, nežiūrint į tai, kad konkursą renovuoti namą laimėjusi įmonė siūlėsi pati padaryti renovaciją sutarta pirmine kaina?

- Jei darbų eigoje namo gyventojai pritarė sumos padidinimui, tarkime, papildomų ar nenumatytų darbų atlikimui, tuomet suma keistis gali. Jei tokio pritarimo nėra, suma neturėtų keistis.

- Ar turiu teisę pareikalauti iš namą renovuojančių darbuotojų ar vadovybės pažymų, ar jie turi pakankamai žinių ir stažo dirbti tam tikrus darbus, susijusius su renovacija?

- Turite kreiptis į renovacijos organizatorių, dažniausiai tai - namo administratorius. O šis jau turi sudaryti galimybę susipažinti su pageidaujamais kvalifikacijos įrodymais. Rangovas atskirai kiekvienam gyventojui tokios informacijos neprivalo teikti.

- Jei konkursą renovuoti namą laimėjusi įmonė samdo kitą įmonę atlikti renovacijos darbus, kas atsako už darbų kokybę?

- Prieš gyventojus atsako įmonė, kuri laimėjo konkursą. Sudarant sutartį atkreipkite dėmesį, jog rangovas privalo nurodyti subrangovus, kuriuos samdys darbams atlikti.

- Kas atsako už renovacijos metu sugadintą kelio dangą kieme ir pan.?

- Iš esmės atsako rangovas. Jis turi atstatyti kelio dangą, žaidimų aikšteles, želdinius taip, kaip kad buvo prieš pradedant darbus.

- Per kiek laiko privalo pašalinti broką, padarytą renovuojant namą, kokios numatytos baudos už delsimą pašalinti broką?

- Šie aspektai numatyti renovacijos sutartyje.

- Kaip galiu patikrinti, ar namo renovacija atlikta teisingai?

- Galima užsakyti atliktų darbų ekspertizę. Tai gali atlikti, pavyzdžiui, Architektūros institutas. Svarbu, kad juridinis ar fizinis asmuo turėtų galimybę naudoti termovizorių.

- Kodėl renkat gyventojų parašus užtenka 51 proc., o ne visų 100 proc. pritarimo?

- Taip numato įstatymai. Supraskite, jog gyvenate daugiabutyje. Tarkime, 60 butų name būtų vien fiziškai nepaprastai sudėtinga surinkti visus 100 proc. parašų, net tuo atveju, jei absoliučiai visi namo gyventojai pritaria renovacijai. Pavyzdžiui, nemažai butų savininkų išvykę į užsienį ar gyvena kitu adresu. Matyt, atsižvelgiant į visa tai ir priimtas toks įstatymas.

- Apie daugiabučių namų liftų renovaciją. Nuo 2000 m. rinkti pinigai (surinkta apie 21300 Lt) namo renovacijai. Savivaldybė lėšas nusavino ir negrąžina. Buvo susirašinėjama su savivaldybe, tačiau pinigų grąžinti nežadama. Namas yra 12 aukštų. Kur naudojami surinkti gyventojų pinigai ir kas turėtų suremontuoti liftus?

- Iš tiesu, savivaldybė savo metu tuos pinigus kaupė ir juos naudojo liftų keitimui pagal grafiką. Tačiau pasikeitus situacijai tie namai, kuriuose liftai jau pakeisti, nebenori iki galo atsiskaityti už atliktus darbus ir įrangą. Tokių namų Kaune yra 89. Šiuo metu yra šnekama su tų probleminių namų administratoriais, kad būtų atsiskaityta ir pinigai būtų nukreipti tiems namams, kuriems liftų keitimas yra būtinas.

- Kaip atrodome bendrame šalies kontekste dėl daugiabučių renovacijos?

- Neseniai aplinkos ministras įvertino mūsų pastangas diplomu kaip miestą, 2015 metais renovavusį daugiausia namų visoje šalyje. Vien 2016 metais numatyta užbaigti 125 daugiabučius. Tačiau laukia dar dideli iššūkiai, nes Kaune yra daugiau nei 5000 daugiabučių.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų