Priešprieša išliko

Tikriausiai ne tik Radikių kaimo gyventojai prisimena 2010 m. pavasarį daug nerimo ir nuostolių atnešusį potvynį. Šioje vietoje Neris daro vingį, iš sąnašų yra susidariusios salos, todėl ledai užstrigo, susiformavo sangrūdos, ir upė ištvino. Vanduo užliejo namų pirmuosius aukštus, sugadino čia esančius baldus ir kitą turtą, skendo kiemuose palikti automobiliai. Stichijos metu nukentėjo apie 80 sodybų, patirta beveik 600 tūkst. eurų nuostolių. Nukentėję šio kaimo gyventojai jau buvo praradę viltį, kad kada nors bus pastatytas pylimas, galintis nuo stichijos apsaugoti ateityje.

Per beveik dešimt metų buvo nueitas nelengvas kelias. Žinia apie apsauginio pylimo statybą kaimą suskaldė į dvi dalis: vieni buvo už statybas, kiti prieštaravo, kad pylimas atsirastų jiems priklausančioje žemėje ar užstotų vaizdą į upę ir jos pakrantes. Ta priešprieša, pasak Aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės tebėra išlikusi iki šiol: vieniems svarbiau saugumas, kitiems – graži panorama.

Nepamiršo: gyventojai puikiai prisimena, kai gatvės 2010 m. pavasarį virto upėmis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ne kartą su Radikių gyventojais susitikę Kauno rajono savivaldybės vadovai išgirdo įvairių pasiūlymų. Vienas jų: nukasti Neries upėje susidariusias dvi smėlio salas. Tačiau pagal Potvynių rizikos valdymo planą Vyriausybės skirtos lėšos yra tikslinės – apsauginio pylimo statybai, ir projekto vykdytoja – Kauno rajono savivaldybė – jas naudoti privalo pagal paskirtį.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis neslėpė: projekto derinimas su gyventojais tęsėsi labai ilgai. "Reikėjo praeiti tas teritorijas ir rasti kompromisą. Diskusijos užtruko ilgiau ne metus. Džiaugiuosi, kad su kai kuriais gyventojais buvo rastas bendras sutarimas, manome, kad projektas bus sėkmingai įgyvendintas. Buvo ir kitas projektas – apsauginį pylimą įrengti Kulautuvoje, tačiau paaiškėjo, kad jis nebūtų ekonomiškai naudingas, nes investicijos būtų gerokai didesnės, nei galima potvynio žala", – sakė A.Nesteckis.

Antanas Nesteckis: buvo ir kitas projektas – apsauginį pylimą įrengti Kulautuvoje, tačiau paaiškėjo, kad jis nebūtų ekonomiškai naudingas.

Statys valstybinėje žemėje

Planuojamas pylimas nelįs į privačias teritorijas. "Dalis gyventojų sutiko su servitutais, du sklypai buvo suformuoti visuomenės poreikiams. Teisinė pusė buvo sutvarkyta iki paraiškos pateikimo. Priešingu atveju, jei neturėtume žemės panaudos ar kitaip teisiškai valdomo turto, negalėtume pretenduoti į finansavimą", – patikino Aplinkos skyriaus vedėja.

Šiuo metu, pasak savivaldybės atstovės, yra perkamos apsauginio pylimo projektavimo paslaugos. Suprojektavus pylimą, pirksime rangos darbus ir labai tikiuosi, kad 2021 m. pradėsime statyti", – teigė J.Rakauskaitė.

Parametrai gali keistis

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis sakė, kad pagal atliktą preliminarią studiją, hidrotechninis statinys, priklausomai nuo reljefo, bus maždaug 3 m pločio ir 3 m aukščio, o vietomis jo aukštis gali siekti net 5 m. "Koks tiksliai bus pylimo ilgis, plotis, aukštis ir konfigūracija, paaiškės parengus projektą", – pabrėžė M.Kruopis.

Įrengiant hidrotechninius statinius bus paruoštas pylimo pagrindas, nuimant augalinį sluoksnį. Pagal atliktus geologinius tyrimus, atsižvelgiant į gruntų filtracines savybes, techninio projekto metu bus patikslinta apsauginio pylimo pado konstrukcija ir antifiltracinių priemonių reikalingumas.

Apsauginis pylimas gali būti statomas vienu metu iš abiejų galų. Reikalingas gruntas bus atvežamas autotransportu arba baržomis Neries upe, jei tai leis laivybos kelio būklė Neries upėje. Grunto ir kitų statybinių medžiagų atvežimas baržomis darytų minimalų poveikį Radikių gyvenvietės esamų kelių būklei ir gyventojų aplinkai.

Pastačius pylimą, per kitą etapą ketinama ieškoti kraštovaizdžio dizaino sprendinių.

Pavyko tik Kauno rajonui

2018 m. vasarą aplinkos ministras Kauno rajono savivaldybės administracijos projektą "Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje" įtraukė į valstybės projektų sąrašą, o šiemet lapkričio 24 d. jam skirtas finansavimas. Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln., savivaldybės tam skirs 93 tūkst. eurų, o likusią dalį sudarys ES lėšos.

Atstumas: vieni namai yra arčiau, kiti toliau nuo upės. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Projektas "Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje" apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė, nes čia yra nemažai kolektyvinių sodų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, jog pasikartos 2010 m. scenarijus.

Panašius projektus rengė ir kitos savivaldybės, per kurių teritorijas teka didžiosios šalies upės ir kyla potvynių grėsmė. Tačiau sulaukus bendruomenių pasipriešinimo, planų apsaugoti nuo potvynių teko atsisakyti. Pavyko tik toms, kuriose pylimai jau buvo suformuoti anksčiau, ir kurios prašė lėšų šiems hidrotechniniams statiniams rekonstruoti. Anksčiau Radikiuose taip pat buvo pylimas, tačiau gyventojai jį nukasė.