Žalingiau už ligą?

„Paprastai medicinoje laikomės principo, kad gydymas neturi būti žalingesnis už ligą. Lietuvoje kasmet miršta 41 tūkst. žmonių, tai yra 110 žmonių per parą. Nuo karantino Lietuvoje pradžios iki šiol dėl COVID-19 mirė per 40 žmonių – maždaug vienas per parą. Valstybė ėmėsi priemonių išvengti mirčių nuo COVID-19 ir šios priemonės buvo veiksmingos. Kadangi situacija tikrai stabilizavosi, manau, šiuo metu turime iš naujo persvarstyti taktiką, pažiūrėti plačiau ir atsižvelgti į visas sveikatos problemas, kurias patiria žmonės ir kurios nulemia mirtis. Turėtume siekti išvengti ir jų. Karantino laikotarpiu siekiant išvengti infekcijos plitimo buvo sustabdyta visa planinė medicinos pagalba. Kiek man žinoma, ministerija svarsto galimybę palaipsniui grąžinti planinę pagalbą. Taip pat svarbios yra ir profilaktinės vėžio programos – jos turi tapti vėl prieinamos“, – sakė Kauno klinikų Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadovė docentė Rasa Jančiauskienė.

Rasa Jančiauskienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Nors operacijos onkologiniams ligoniams, chemoterapija ir spindulinė terapija Kauno klinikose atliekama visą karantino laikotarpį, gydytoja sako, kad atėjo metas peržiūrėti ir laipsniškai leisti atnaujinti kitas planines procedūras. Gydytoja pabrėžė, kad kai kurias procedūras galima atidėti, tačiau viskas priklauso nuo to, kuriam laikui jas atidedame. „Jei saugiai atidedame mėnesiui ar pusantro, tai dar nereiškia, kad tas procedūras galima vis atidėti ir atidėti. Žmonėms, kurie ateina stebėsenai, pasitikrinti, ar onkologinė liga jiems neatsinaujino, turi būti atliekami tam tikri tyrimai kas tris ar šešis mėnesius. Šie ligoniai karantino metu neturi galimybės pas mus patekti. Tai yra planinė pagalba ir iki šiol buvo racionalu atidėti šias paslaugas. Tačiau dabar atėjo metas peržiūrėti susiklosčiusią situaciją ir poreikius. Reikia galvoti, kaip laipsniškai atnaujinti ir šią pagalbą“, – sakė R.Jančiauskienė.

Jei saugiai atidedame mėnesiui ar pusantro, tai dar nereiškia, kad tas procedūras galima vis atidėti ir atidėti.

Gydytojai nerimą kelia ir tai, kad sustabdytos onkologinių ligų profilaktinės programos. Jos Lietuvoje vykdomos keturios: prostatos vėžio, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio. „Jose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Tai svarbios programos: anksti nustačius ligą ar ikivėžinę būklę galima nesunkiai jas pagydyti ir taip išvengti mirčių ateityje“, – teigė gydytoja.

Pašnekovė priminė, kad nuo vėžio Lietuvoje kasmet miršta apie 8 tūkst. žmonių, arba maždaug po 22 kasdien.

Laukia atidėtų operacijų

Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika taip pat ragina greičiau atkurti planines medicinos paslaugas, tarp jų – planines operacijas. Savo feisbuko paskyroje žinomas medikas paviešino klausimus SAM. „Leidus kirpyklų, manikiūrų ir pedikiūrų, gėlių pardavimo ir panašias paslaugas reikėtų neužmiršti ir pacientų, kurie laukia atidėtų planinių operacijų. Dažnas pacientas mėnesį, du ar tris laukė, kol jam buvo padaryti tyrimai, nustatyta diagnozė, po to kantriai laukė paskirtos operacijos datos. Karantinas šią datą nukėlė neapibrėžtam laikotarpiui, leido daryti tik tas, „kurių nesuteikus pacientui, atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė“. Dar balandžio viduryje, ruošiant karantino švelninimo II etapą informavau, kad reikėtų leisti ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas – tas, dėl kurių pacientai neužsibūna ligoninėje. Neišgirdo arba išgirdo, bet nesureagavo ir paliko šias paslaugas III švelninimo etapui – kai bus atšauktas karantinas. Galbūt tam yra savi ir svarūs argumentai, tačiau tokiu atveju būtina ministerijos komunikacija ir diskusija su specialistais. Gerbiami ponai iš Sveikatos apsaugos ministerijos, prašom paaiškinti visuomenei priežastis – kodėl negalima atlikti planinių nesudėtingos apimties operacijų ambulatorijoje ir dienos chirurgijos stacionare? Ir ką sakyti pacientams, kurie kenčia skausmus, kuriems yra įvairių funkcijų sutrikimų, kurių liga progresuoja? Galbūt visgi galima jas daryti, tegul po nedaug, tegul sugriežtintomis sąlygomis, tegul po papildomo COVID ištyrimo, bet vis tiek daryti, taip neilginant eilių, neužtęsiant kančių ir nelaukiant, kol liga taps kritine?“ – rašo chirurgas.

Rytis Rimdeika/Evaldo Virkečio nuotr.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė teigia, kad būtina sugrąžinti kai kurias dėl karantino sustabdytas paslaugas pacientams, nes dalies jų būklė blogėja. „Tos lėtinės ligos, kurių gydymas gali būti šiek tiek atidėtas, tai negali būti padaryta amžinai, – BNS cituoja J.Sejonienę. – Yra tokių ligų, kurios jau turi būti suvaldytos. Girdime signalų iš kolegų, kad dalies pacientų būklė, lėtinių pacientų būklė, jau yra pablogėjusi dėl atidėtų tyrimų, gydymo procedūrų.“

Komentuoja labai abstrakčiai

Girdime signalų iš kolegų, kad dalies pacientų būklė, lėtinių pacientų būklė, jau yra pablogėjusi dėl atidėtų tyrimų, gydymo procedūrų.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad pirmiausia bus atnaujinamos tos planinių procedūrų grupės, kurias rekomenduos ekspertai. Tačiau kada ir kaip bus atnaujintas paslaugų teikimas, kol kas nėra aišku. SAM Spaudos tarnyba su planinių paslaugų atnaujinimu susijusius klausimus komentuoja labai abstrakčiai. Į klausimus, kada ir kokias pirmiausia planuojama atnaujinti planines medicinos paslaugas, įvairias profilaktines programas, SAM Spaudos tarnybos patarėjas Vytautas Beniušis atsakė: „Vyriausybei švelninant karantino sąlygas, šiuo metu yra planuojami etapai, kaip bus atnaujintos poliklinikose ir ligoninėse teikiamos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Vertinant COVID iššūkius, planinės pagalbos teikimas bus atnaujinamas palaipsniui – kokios planinės paslaugos bus atnaujinamos prioritetine tvarka, šiuo metu yra derinama su medikų draugijomis ir ekspertų grupėmis.“

Tas pats atsakymas atėjo ir SAM Spaudos tarnybai persiuntus R.Rimdeikos viešai keliamus klausimus.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė interviu LRT radijui pirmadienį įvardijo, kad sprendimai dėl planinių paslaugų atnaujinimo gydymo įstaigose turėtų būti priimti trečiadienį. Teigiama, kad odontologai dar turės palaukti.