Įrengtas fontanas – ir džiaugsmas, ir baimė

Su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekusio Mindaugo (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) galvoje sukasi kontraversiškos mintys. Viena vertus, jis džiaugiasi, kad į rekonstruojamą Draugystės ir kitus miesto parkus investuojama nemažai pinigų, tačiau kritikos strėles leidžia į atnaujinimo projektų rengėjus.

„Pasivaikščioti į Draugystės parką su mama išeinu kone kasdien. Savaitės pradžioje darbininkai jau įjungė fontaną, tačiau neapgalvojo svarbiausio – nuo bėgančio vandens grindinys tampa slidus, o pagrindo kampai – pakankamai aštrūs. Savo akimis mačiau ten paslydusią ir ant nugaros, pakaušiu žemyn parkritusią mažą mergaitę. Laimei, viskas baigėsi gerai. Žinoma, smagu matyti fontane vandeniu žaidžiančius vaikus. Įmerkti kojas čia būtų gera ir vyresniems žmonėms. Tačiau norėtųsi apgalvoto užbaigtumo, nes, neduok Dieve, įvyktų nelaimingas atsitikimas. Kas tada?“, – svarstė Mindaugas.

Valdo Kasperavičiaus nuotr.

Nesupranta takelių paskirties

Tokių pavojumi tiksinčių vietų Draugystės parke – ne viena. Kaunietį stebina parko pakraščiuose vinguriuojantys, smulkia skalda užpilti takeliai, plytintys greta pagrindinių asfaltuotų pėsčiųjų takų.

Savo akimis mačiau ten paslydusią ir ant nugaros, pakaušiu žemyn parkritusią mažą mergaitę.

„Kokią funkciją jie atlieka? Nei jais eiti, nei važiuoti, nei bėgti, nei su riedučiais važinėtis… Daugiau žalos nei naudos. Parkrisi – žaizdos garantuotos, einant jais, smulkūs akmenukai patenka į batus. Mačiau, kai mažas vaikas, važiuodamas šiuo keliuku, nukrito. Nepasakyčiau, kad dėl to jis buvo laimingas. Tie smulkūs akmenukai mėtosi ir ant šaligatvio. Estetinio vaizdo jokio. Be to, akmenukai pilni smulkių šakelių, kurių iš ten niekaip neiškrapštysi – nei su siurbliu, nei su šluota, nei surinksi rankomis“, – trūkumus vardija pašnekovas.

Skaitytojo nuotr.

Po pabuvojimo pavėsinėse – „zebro“ įdegis?

Užbaigtumo kaunietis teigia pasigendąs ne tik pastaraisiais klausimais – nuostabą kelia ir kitas niuansas – Draugystės parke įrengtos pavėsinės atvirais stogais. „Užklupus lietui ten nėra kur pasislėpti. Pamenu užpraeitais metais liūtis irgi kone mus paskandino. Mamą dar spėjau paslėpti po medžiu, prastovėjome, bet...“, – pasakoja kaunietis.

Pasak jo, tokios pavėsinės neapsaugo ne tik nuo jau minėto lietaus ir vėjo, bet ir nuo kaitrių saulės spindulių – jokio pavėsio. „Parke turi būti pavėsinės ir jos yra skirtos vasaros laikotarpiui – tada, kai karšta. O dabar, ten pasėdėjus gali išeiti įdegęs kaip zebras. Kitiems gal ir linksma, bet tikrai ne tam žmogui, kuris ten sėdės“, – kritiką žeria Mindaugas.

Negana to, nors Draugystės parko plotas siekia 15 hektarų, daugelis suolelių čia stūkso saulėkaitoje. O pavėsyje, tiesa, arčiau gatvės, po medžiais, – tik nedidelis jų skaičius. Tačiau ir šie suoleliai esą dažniausiai būna nusėsti asocialių, girtuokliaujančių asmenų.

Nuskriausti senjorai?

„Neseniai iš šio parko greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė vieną senyvo amžiaus moterėlę. Žinoma, gal ji turėjo sveikatos problemų, tačiau vandens kranelis, ar koks nors mažas fontanėlis, mano nuomone, galėtų būti įrengtas tiek prie vaikų aikštelės, tiek prie statulos, tiek prie riedučių kalnelių, tiek prie krepšinio aikštelės“, – pastabas ir patarimus rekonstrukcijos vykdytojams žeria kaunietis.

Be anksčiau išvardytų pastebėjimų skaitytojas Mindaugas pabrėžia, jog įgyvendinant Draugystės parko teritorijos planus, veikiausiai pristigta idėjų – skurdus sūpynių kompleksas vaikams, riedučių kalneliai ir krepšinio lentos paaugliams. Vis dėlto, labiausiai veiklos pašykštėta senjorams.

Pasak skaitytojo, galima manyti, kad šiems čia dedikuoti tik šachmatų-šaškių staliukai ir lauko metalofonas. „Negi senjorai nenusipelnė daugiau? Mano nuomone, tai – atmestinis darbas. Draugystės parko renovaciją vertinu silpnu trejetu penkių balų sistemoje“, – verdiktą paskelbė skaitytojas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tėvams pataria prižiūrėti vaikus

Kaip portalą kauno.diena.lt patikino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Draugystės parko rekonstrukcija jau artėja link finišo tiesiosios, tačiau, nors bendras vaizdas – geras, keli defektai vis dėlto rasti. Juos ištaisyti patikėta už teritorijos įrengimą atsakingai bendrovei „Avona“.

Reaguodama į gyventojų kritiką dėl galimo pavojaus fontano lokacijoje, pašnekovė pridūrė, jog fontanų aukštis parke reguliuojamas atsižvelgiant į orą. Jeigu pučia didesnis vėjas – fontano vandens srovė – žemesnė ir atvirkščiai, jeigu diena rami – fontanas trykšta aukščiau. „Žinoma, danga sušlampa, tačiau greičiausiai vaikai išdykauja pačiame fontane. Todėl tėvelių prašome nepalikti mažamečių be priežiūros“, – įspėja miesto savivaldybės atstovė.

Kaip paaiškėjo, takeliai su akmenukų danga, atkreipę kauniečio Mindaugo dėmesį ir pakurstę mintis apie galinčią nutikti nelaimę, skirti bėgiojimui. Bet vietoje, kur jie susijungia su asfaltu, aptikta trūkumų. Jie esą taip pat bus ištaisyti artimiausiu metu.

„Pavėsinės“ kiaurais stogais – ne pavėsiui

Paklausta apie galimybę Draugystės parko lankytojams įrengti vandens kranelius, skirtus atsigaivinti karštomis dienomis, R. Savickienė užsiminė, jog, jei bus juntamas ryškus vandens kranelių poreikis teritorijoje, valdžios atstovai pasvarstys apie jų įrengimą.

Pasirūpinti pažadėta ir įvairesniu Kauno senjorų laisvalaikiu. Be jau įrengtų šachmatų-šaškių staliukų, miesto vyresnėliai gali išmėginti ir šiaurietiškam ėjimui skirtus takus, lauko treniruoklius, suoliukus. „Ateityje, jeigu atsiras poreikis, įrengsime ir kitų įrenginių“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau širstantiems dėl it rėtis kiaurų pavėsinių, teks nusivilti. Pasirodo, tikriausiai ne vieno kauniečio susidomėjimą paskatinusios pavėsinės iš tiesų nėra skirtos pavėsio pajautai. Tai – pergolės ažūriniais stogais. Pasak šių objektų projektuotojų, pergolės išskaido šviesą. Kitaip tariant, jų funkcija nėra suteikti šešėlį, paaiškino pašnekovė.