Pasirodė juokinga

Nervingai laukę pokyčių ir netgi delsę skelbti viešai savo planus kandidatuoti į Seimą vienoje ar kitoje Kauno rinkimų apygardoje, politikai jau apsisprendė ir prisitaikė prie naujo žemėlapio. Daugiausia netikėtumų gali būti balsuoti atėjusiems Kauno gyventojams, kurie to žemėlapio įdėmiau nenagrinėjo ar visai nematė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui pasirodė juokingas noras rinkėjams priminti, kaip pasikeitė rinkimų apygardų ribos ir už kokios apygardos kandidatus jie dabar turės teisę balsuoti spalį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą.

"Vėl grįžtate prie apygardų ribų? Galiu pasakyti, kad tos apygardų ribos nustatytos dar pernai, prieš naujus metus paskelbtos ir daugiau klausimų nesame girdėję. Iš tikrųjų tai vieniems patiko, didelei daliai nepatiko, nes viena apygarda liko mažiau, todėl natūraliai ir kitos persiskirstė", – pareiškė Z.Vaigauskas. Jis į išsamesnius paaiškinimus nesileido, tik vis stebėjosi, kodėl dabar domimės tuo. Priminus VRK pirmininkui, kad spalį vyks rinkimai į Seimą ir tikrai ne visi rinkėjai žino apie tikslius apygardų ribų pasikeitimus, Z.Vaigauskas net pasipiktino.

"Mane stebina, kad žmonės dabar klausia apie tai. Mes neturime dabar galimybių keisti ribas", – rėžė pirmininkas, VRK vadovaujantis nuo 1994 m.

VRK interneto svetainėje, norint išsiaiškinti naująsias apygardų ribas, susigaudyti nelengva. Atsidarius čia pateiktą apygardų žemėlapio nuorodą per google maps, daug eilinį rinkėją galinčios suklaidinti informacijos: ties Petrašiūnais pažymėta, kad tai Aleksoto-Vilijampolės apygarda, Petrašiūnų apygardos nuoroda matyti net keliose vietose, ties Vilijampole rašoma, kad tai yra ir Panemunės rinkimų apygarda. Priartinus vaizdą matyti, kad tai maži tų apygardų lopinėliai, įsiterpę į kitas apygardas skirtingose miesto vietose. Kodėl taip yra, išsiaiškinti nepavyko.

Žmonės turėtų pasidomėti

Vienmandačių apygardų ribas imtasi keisti po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes, kintant ir mažėjant gyventojų skaičiui, ėmė ženkliai skirtis rinkėjų skaičius skirtingose apygardose, tad ir politikų galimybės laimėti tapo nebelygios.

Mažėjantis gyventojų skaičius nulėmė, kad šįkart kauniečiai į Seimą rinks vienu atstovu mažiau – po geografinės rinkimų apygardų korekcijos antrajame pagal dydį šalies mieste liko septynios vienmandatės apygardos.

"Daliai žmonių tai bus naujiena, ypač tiems, kurie labai nesidomi", – patvirtino Šilainių vienmandatės rinkimų apygardos pirmininko pavaduotoja Elena Skirmantienė.

Kaune neliko vienos apygardos – Centras sujungtas su Žaliakalniu į vieną Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardą. Pramonės apygarda pakeista į Petrašiūnų. Dalis buvusios Kalniečių apygardos pasistūmėjo į Žaliakalnio pusę ir dabar čia rinkėjai jau balsuos už Centro-Žaliakalnio apygardoje kandidatuojančius politikus. Dainavos apygarda iki šiol buvo viena iš didžiausių, o dabar dalis jos atiduota Kalniečiams.

Linkuvos apylinkė, priklausiusi Šilainių apygardai, dabar yra Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Didelė dalis Aleksoto seniūnijos gyventojų, anksčiau priklausiusių Aleksoto-Vilijampolės rinkimų apygardai, dabar priskirti Panemunės apygardai. "Toks apygardų išdėstymas – šiek tiek nelogiškas sprendimas", – pripažino E.Skirmantienė. Anot jos, balsavimo vietos nesikeičia, tačiau apygardos ir kandidatai gali būti kiti, tad žmonės turėtų pasidomėti, tai jų ar ne jų kandidatai.

"Rinkėjų skaičius apygardose dabar pasiskirstęs maždaug vienodai – po 35–38 tūkst. kiekvienoje apygardoje. Visi paskirti Kauno apygardų rinkimų komisijų pirmininkai yra nauji", – pridūrė E.Skirmantienė.

Pasigenda aktyvumo

Nuo 2000-ųjų įvairias pareigas per rinkimus ėjusi E.Skirmantienė užsiminė, kad šis darbas jos nebežavi. "Nebeįdomu dirbti. Ir viskas jau žinoma, ir patys rinkimai kažkokie vangūs", – remdamasi patirtimi pastebėjo pašnekovė.

Pasak jos, vienmandatėse apygardose šįkart į Seimą nori patekti mažiau kandidatų nei per ankstesnius rinkimus. "Būdavo 15–17, o dabar 10–12 daugiausia. Ir kandidatai labai jau ramūs", – įžvelgė E.Skirmantienė ir prisipažino, kad lyderių tikrai trūksta ir kandidatų aktyvumas labai mažas. To ji nelinkusi sieti su vasara ir atostogų laikotarpiu. "Baikit. Aš pamenu, kas darėsi 2008 ar 2012 m., kai vyko rinkimai į Seimą. Žinoma, dabar daug draudimų reklamai. Pasikeitusi rinkimų kampanijos ir kandidatų finansavimo tvarka", – svarstė apygardos rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja.

Kodėl reikėjo keisti?

Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformos projektus rengė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorius dr. Rolandas Tučas.

Naujasis apygardų žemėlapis, pasak R.Tučo, parengtas vadovaujantis Europos Tarybos Venecijos komisijos "Demokratija per teisę" (arba Gerosios rinkimų praktikos) kodekso rekomendacijomis, kurių svarbiausia – siekiant įtvirtinti lygios rinkimų teisės principą, apygardos rinkėjų skaičiaus nuokrypis neturi viršyti – 0,9–1,1 nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (1,0). Šiuo projektu suvienodintas visų Lietuvos rinkimų apygardų rinkėjų skaičius.

Atsižvelgiant į skirtingiems Lietuvos regionams būdingas nevienodas demografines tendencijas (migracija, natūralioji gyventojų kaita, gyventojų amžius ir kt.) tuose regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja lėčiau ar net auga (Vilniaus, Pajūrio regionai, Sūduva) suformuotos rinkėjų skaičiumi kiek mažesnės rinkimų apygardos, ir atvirkščiai – tuose regionuose, kur gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai (Šiaulių regionas, Šiaurės Rytų Lietuva, Pietų Lietuva), suformuotos rinkėjų skaičiumi kiek didesnės rinkimų apygardos.

Tokio pasirinkimo priežastis paremta prielaida, kad gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos trumpuoju laikotarpiu (maždaug dešimt metų) bus panašios, tad jau po kelerių metų visos apygardos rinkėjų skaičiumi susilygins, ilgiau nereikės keisti apygardų ribų – taip bus patogiau rinkėjams, kandidatams ir rinkimų organizatoriams.

Siekta, kad optimalaus dydžio savivaldybės (kurių rinkėjų skaičius artimas rinkėjų skaičiaus šalies apygardose vidurkiui) nebūtų dalijamos ir taptų naujomis rinkimų apygardomis. Ne visais atvejais tai buvo įmanoma įgyvendinti. Kai kurios mažesnės savivaldybės buvo sujungtos po dvi, jų neskaidant. Kai kurių savivaldybių teritorinio vientisumo išlaikyti nepavyko dėl per didelio ar per mažo jų dydžio bei geografinio kaimynystės veiksnio – tai miestus juosiančios žiedinės savivaldybės (Alytaus r., Kauno r., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus r.). Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus padalyta ir kiek integralesnė Klaipėdos r. savivaldybė. Vilniaus m. savivaldybėje sukurta trylika, Kauno m. – septynios, Klaipėdos m. (kartu su Neringos sav.) – keturios rinkimų apygardos. Visos naujosios Seimo vienmandatės rinkimų apygardos suformuotos tik šių miestų savivaldybių ribose (išimtis – Pajūrio apygarda, kuri būtų sudaryta iš dalies Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių).

Kauno miesto savivaldybės rinkimų apygardos, kaip ir iki šiol, liko Kauno m. sav. ribose, tačiau dėl mažo daugumos Kaune esančių Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičiaus ir spartaus šio miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo, vietoj aštuonių apygardų liko septynios. Klaipėdos m. ir Panevėžio m. rinkimų apygardų ribos keistųsi mažiausiai. Didesni pakeitimai Šiaulių regione. Dalis iš kelių savivaldybių rinkimų apylinkių sudarytų apygardų pavadintos senaisiais žemių vardais: Deltuvos, Kuršo, Nalšios, Sėlos, Sūduvos, Žemaitijos, Žiemgalos ir kt.

Šaltinis: ldg.lt