– Koks įspūdis apsilankius S.Dariaus ir S.Girėno stadione?

– Įspūdis labai geras, nes gali ateiti pažiūrėti, kad tikrai viskas vyksta. Keista matyti stadioną tokios būklės – nugriautą, tačiau peržiūrėjau projektą, pažiūrėjau grafikus. 2020-aisiais stadionas turi būti baigtas statyti. Net neabejoju, kad taip ir bus. Tai tikrai bus įspūdingas sporto kompleksas, kuris džiugins ir Lietuvą, ir Kauną.

– Tiek su ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi, tiek su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu esame kalbėję, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadioną būtų galima vadinti nacionaliniu stadionu, nes Vilniuje projektas stringa. Ar pritartumėte tokiai idėjai?

– Šiandien, ko gero, taip, nes, kalbant apie Vilnių ir Kauną, skirtumai yra akivaizdūs. Manau, kad tenka konstatuoti, jog S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vardas yra prasmingas ir esminis, o nacionalinis stadionas bus tas, kuriame žais nacionalinė rinktinė. Realu, kad Kauno stadioną būtų galima laikyti nacionaliniu, nes šiandien nėra kitos alternatyvos. Vilniaus projektas sunkiai juda į priekį, tad manau, kad nacionalinė rinktinė žais tik Kaune. Tai bus ketvirtos kategorijos stadionas, atitinkantis visus reikalavimus.

– Kauniečiams labai svarbus Centrinis paštas. Koks likimas jo laukia?

– Priėmėme sprendimą, kad šis pastatas liks valstybei. Mes jį sutvarkysime, nes tai paveldosaugos objektas. Tačiau  klausimas, kaip valstybė jį įveiklins, nes savivaldybei jis, ko gero, nebūtinas, nes ir taip ji turi daug savo turto. Teisingas žingsnis, kad turtas būtų optimizuojamas ir mažinamas. Apleisti Centrinio pašto mes negalime, nes tai yra Kauno simbolis, todėl alternatyva yra valstybinių institucijų įsikėlimas, jei institucijai nėra labai svarbi lokacija. Pastatu domisi ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Galbūt galėtų vykti ir visuomenei naudingos išplėstos veiklos. Svarbiausia, kad Kauno miesto simbolis tikrai išliks ir dalis paštui reikalingų funkcijų galės toliau vykti.

– Tačiau kas bus savininkas? Kuri nors ministerija ar kita valstybinė institucija?

– Šiame etape sprendimas greičiausiai bus susijęs su Turto banku. Jis pastatą perims iš "Lietuvos pašto". Mes laikysimės įstatymų ir perduosime pastatą reikiama forma. Tai mums kainuos, tačiau kol kas kitos alternatyvos negalime pasirinkti, nes "Lietuvos paštui" tokia infrastruktūra dabar nėra reikalinga, todėl turime įveiklinti, kad nebūtų naštos valstybės įmonei. Šiuo metu pašto finansinė situacija nėra tokia, kokios norėtųsi, nes įmonė turi daugybę pastatų visoje Lietuvoje. Galbūt žmonės net nežino, kad šiandien "Lietuvos pašte" net laiškų rūšiavimas vyksta rankomis, tad reikia investuoti modernesnes technologijas ir spręsti turto klausimą. O kadangi Kauno centrinis paštas yra miesto simbolis, turime tai saugoti.

– Galbūt būtų išeitis pastatą per Turto banką parduoti?

– Jei kažkada bus tokie svarstymai, bet kokiu atveju bus sudėti saugikliai, kad nebūtų keičiamas paveldo objektas ir būtų išlaikoma dalis pašto veiklos.

– Ar šiame etape nėra svarstymų, kad į paštą galėtų būti perkelta ministerija?

– Mes turėtume kalbėti apie ministeriją, kuri yra moderni, šiuolaikiška ir atitiktų XXI a. ministerijos reikalavimus. O paštas yra daugiau susijęs su paveldo išsaugojimu. Artimiausiu metu sprendimai bus priimti. Dar numatyta keletas pasitarimų pašto klausimu.

Saulius Skvernelis ir Visvaldas Matijošaitis

– Ar sutinkate, kad "Lietuvos paštas" galėjo netinkamai prižiūrėti Kauno centrinio pašto pastatą?

– Kiek mane informavo ir kiek vyko susitikimų su "Lietuvos pašto" vadove, tai nebuvo aplaidus aptarnavimas. Tiesiog įvyko avarija, susijusi su prasta technine vandentiekio ir kanalizacijos būkle. Tai nebuvo kažkoks neveiklumas ar pastato palikimas likimo valiai. Nuo avarijų niekas nėra apsaugotas.

– Pakalbėkime apie investicijas. Kokias investicijas Vyriausybė šiemet skirs Kaunui?

– Su meru aptarėme, kad seni projektai, kurie jau buvo aptarti anksčiau, bus vykdomi pagal planą. Tai ir stadionas, ir "Mokslo sala". Investicijų sulauks ir labai svarbus tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai objektas – A1 magistralės rekonstrukcija ties "Mega". Dar yra keletas projektų, kurie reikalauja valstybės finansavimo, taip pat yra susiję su infrastruktūra. Tai "Rail Baltica" vėžė ir su ja susijęs apvažiavimas. Kiek mačiau, viskas juda į priekį.

Kalbėjome ir apie Kauno oro uosto perspektyvas. Jo laukia pertvarkymai, kad jis taptų infrastruktūriškai patrauklus ir kaip krovinių uostas. Galbūt ateityje čia galėtų atsirasti keli skrydžiai, kurie siekia kelis tūkstančius kilometrų. Manau, kad turėsime galimybę ir tolimųjų skrydžių lėktuvus priimti, nes Vilniaus oro uosto takas nėra pritaikytas tokiems lėktuvams nutūpti.

– Kokia galėtų būti Kauno oro uosto plėtrai?

– Plėtra, be abejo, bus. Oro uosto vadovybė artimiausiu metu Strateginių projektų portfelio komisijai pateiks Susisiekimo ministerijos galutinius siūlymus. Tikrai bus investicijos ir į Kauno oro uostą. Terminus įvardyti dar sunku, nes atlikta tik studija, tačiau mes negalime laukti keliolikos metų – viską turime spręsti dabar.

Kauno oro uoste reikalingas ir naujas terminalas, ir sutvarkyti taką. Taip pat oro uostą reikia sujungti geležinkelio linija. Tai susijęs su "Rail Baltica" projektu. Kalba eina ir apie išvažiavimą į magistralinius kelius. Tai yra visas kompleksas priemonių. Pirmiausia, kas bus daroma, – statomi nauji angarai, kurie susiję su orlaivių priežiūra ir techniniu aptarnavimu. Žinoma, svarbu ir investicijų bei svarbių kompanijų pritraukimas, kurios Kaune galėtų tvarkyti savo orlaivius. Kaunas turi universitetus, tad gali pasiūlyti ir reikiamų specialistų.

– O kaip dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos? Ar yra minčių dėl tolesnės plėtros?

– Kauno LEZ gerai pildosi. Dar kiek anksčiau esame žiūrėję, kad yra tam tikrų problemų dėl atskirų žemės plotų ir gyventojų lūkesčių, tad viskas, kas buvo sutarta, ir atskirų žemės plotų prijungimas, net paėmimas iš gyventojų, bus įgyvendinta. Kai kur tiesiog LEZ teritorija įeina į žmonių kiemus, tad taip tikrai negali būti.

Kauno LEZ yra vienas sėkmingiausių iš kitų mūsų turimų LEZ, nes pildosi labai sparčiai ir jau reikia didesnių sklypų, vyksta gamybinės investicijos. Infrastruktūros sukūrimas prisidėjo prie milžiniškų investicijų pritraukimo, ypač per pastaruosius dvejus metus.

– Kaune savivaldybių tarybų rinkimai baigėsi. Visvaldas Matijošaitis išrinktas antrai kadencijai didžiule persvara. Jus tai nustebino?

– Nenustebino. Galbūt šiek tiek nustebino skaičius, galvojau, kad bus virš 70 proc. Tie pokyčiai, kurie vyksta Kaune, ko gero, geriausiai parodo, kas gali efektyviai spręsti miesto problemas, o gyventojai pasakė, ko jie nori, kad ir toliau rūpintųsi miestu dar ketverius metus. Tikrai net neabejojau, kad taip ir bus.

– Būtent šie rinkimai ir konkrečiai V.Matijošaičio laimėjimas visuomenę paskatino pakalbėti apie tai, kad reikėtų įvesti merų kadencijas. Ar jums tai atrodo reikalinga?

Kauniečiams noriu palinkėti, kad ta sėkmės istorija, kuri prasidėjo mieste, niekada nesustotų.

– Jei mes bandytume pačias savivaldybes grynai politizuoti, tada taip, galime įvesti kadencijas, bet tada būtų sprendžiami iš esmės vien politiniai klausimai. Praeis dvi kadencijos ir tada galės kitas politikas politikuoti. Tačiau jei mes norime realių gyventojų problemų sprendimo, tada palikime gyventojams teisę spręsti. Jei bendruomenė išsirenka savo lyderius ir sprendžia jų klausimus, ar verta dėl to riboti vien tam, kad kažkas kitas galėtų ateiti. Kalbant apie nacionalinę politiką, valstybines įstaigas rotacijos būtinos, tačiau savivaldoje, manau, kad ne.

– Kaip jūs pats vertinate Kauno mero išreišktą palaikymą jums artėjančiuose prezidento rinkimuose?

– Tai labai svarbu. Tai pirmas meras, išreiškęs palaikymą, tačiau tikiuosi, kad ne paskutinis, nes su daugeliu savivaldybių vadovų, nepriklausomai nuo jų partiškumo, mes bendraujame, kalbamės su tais žmonėmis, kurie gali spręsti bendruomenės klausimus, tai daro skaidriai, nekuria perteklinių projektų, neteikia nerealių sąmatų. Vyriausybė tikrai su tokiais žmonėmis glaudžiai bendradarbiavo ir aš tikiuosi, kad jie taip pat pareikš savo nuomonę mano atžvilgiu. O Kauno meras yra pirmas ir man tikrai smagu, kad yra toks vertinimas.

– Gal už išreikštą paramą kažką mainais galite pasiūlyti Kaunui?

– Jei meras būtų prašęs, galbūt būčiau pagalvojęs. Juokauju, žinoma. Tai nėra jokie mainai. Dar kartą pabrėšiu, kad, nepriklausomai nuo to, kaip yra, kaip viskas bus, aš būdamas Vyriausybės vadovu tikrai nevertinu partiškumo. Svarbiausia, kad būtų skaidrūs ir efektyvūs sprendimai, tada viskas daroma. Jei mes matome, kad sąmata yra dvigubai išpūsta, sakome, kad ne. Aišku, svarbu ir miesto iniciatyva, tada projektas tampa bendras.

– Pabaigoje – ko palinkėtumėte kauniečiams?

– Kauniečiams noriu palinkėti, kad ta sėkmės istorija, kuri prasidėjo mieste, niekada nesustotų, kad Kaunas visada būtų veržlus miestas, turintis viziją, svajonės pildytųsi, o žmonės, čia gyvendami, sprendimus priimtų vadovaudamiesi objektyviais kriterijais. Ir vertintų žmones ne pagal tai, ką jie pažadėjo, o pagal jų darbus.