„Šančinių“ šventė jau tapusi Šančių rajono vizitine kortele. Kasmet Šančių gyventojai susirenka pabūti kartu, pristatyti save ir savo organizacijas, susipažinti. Panašu, kad šiemet pasimėgauti bendruomenės renginiu skatino ir pati gamta. Visiškai pragiedrėjęs dangus ir užkaitinusi saulutė kvietė atpalaiduoti mintis.
„Mes išbandėm pirtį ant Nemuno kranto. Galėtų Šančių paplūdimyje ji nuolat veikti. Įšoktumėm į Nemuną, prasiblaškytumėme, o sugrįžę į pirtį – vėl įkaitintumėme kraują, bet išvalytumėme blogas mintis“, – nuotaika pasidalijo renginyje sutiktas Jonas.
Moterys rinkosi ir kitokią atgaivą. „Šančinėse“ palapinę turėjo vietos masažuotojai, minčių prablaškymui puikiai tiko ir viešosios bibliotekos siūlytos pramogos. Lietuvos šaulių sąjunga supažindino su pirmosios pagalbos reikmėmis bei pakvietė išbandyti akies taiklumą.
„Niekaip neišėjo pataikyti į vidurį bet kažkaip po to susikaupiau“, – čiauškėjo mažoji šančiškę, dar gulėdama ant kilimėlio ir taip taikydama į toliau pastatytą taikinį.
Šančių paplūdimyje buvo galima ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse bei patirti pačius Šančius, kurti šio rajono žemėlapį, kuriame pavaizduoti svarbūs bendruomenės įvykiai, vietos ar žmonės.
V. Šulinsko nuotr.
„Šančinėse“ savo vietą atrado ir keturkojų mylėtojai. Jiems veterinarai teikė naudingus patarimus. Be to, į šventę buvo pakviesti ir šunys-gydytojai, kaniterapijos seansuose padedantys ligoniams sveikti.
Šiųmetės „Šančinės“ turėjo ir ukrainietiškų prieskonių. Štai skambėjo ne tik ukrainietiškos dainos, tiek Šančiuose apsistoję karo pabėgėliai, tiek ir svečiai iš Kijivo, supažindino vietinius su sava kultūra. Pagrindiniu akcentu ukrainiečių pasirodyme tapo tradicinių barščių ragavimas.
„Tikrai labai skanūs barščiai. Lietuviški būna kiek kitokie, todėl buvo smagu paragauti tų tikrųjų“, – tikino ponia Aldona.
Naujausi komentarai