Pokyčių nepalaimino

A.Juozapavičiaus prospekte vis dar stūkso keli apleisti pastatai, kuriuose kadaise buvo kareivinės. Pagrindinėje Šančių gatvėje atsiveria byrančių raudonų plytų pastatų vaizdas. Vystytojai ketina šiuos pastatus prikelti antram gyvenimui, bet tokiems pokyčiams priekaištų turi paveldo sergėtojai.

KPD paskelbė, kad nepritaria A.Juozapavičiaus pr. 19 sklype naujoms statyboms šalia jau esančio, bet dabar apleisto, paveldo objekto – kareivinių. Paveldosaugininkai informavo, kad skelbimų portale žmonės klaidinami, neva galima įsigyti minėtą pastatą ir pradėti naujas statybas.

KPD nepritaria, kad už kareivinių būtų statomas naujas pastatas, kuris atrodytų tarsi saugomas paveldo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Paveldo specialistai KPD savo interneto puslapyje perspėjo, kad nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose esą klaidingai žadama, jog Kaune, Šančiuose, šalia pastato, esančio A.Juozapavičiaus pr. 19, bus statomas dar vienas pastatas. Taip pat KPD puslapyje buvo įdėta ir nuoroda į skelbimą, kuriame esą skelbiami būsimi pastato planai, brėžiniai, siūloma pirkti patalpas jame.

„Žadama, kad pastatas bus trijų aukštų su mansarda, su požeminiu parkingu, kad atitiks kultūros paveldo reikalavimus, savo išvaizda bus panašus į šalia esantį kultūros paveldo objektą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą“, – informaciją apie A.Juozapavičiaus pr. 19 projektą skelbimų portale apibūdino KPD.

Iš paveldosaugininkų pateiktos informacijos matyti, kad jie nesužavėti skelbiamomis projekto detalėmis ir tvirtino, jog KPD tokiam projektui nebuvo pritarusi.

„KPD Kauno teritorinis skyrius 2021 06 18 raštu pareiškė: „Nepritariame Gyvenamosios paskirties pastato su požeminiu parkingu, A.Juozapavičiaus pr. 19, Kaunas, naujos statybos projektiniams pasiūlymams, kadangi projekto sprendiniai, kuriais numatomas naujo pastato, imituojančio saugomą, statyba sklypo vietoje, kurioje niekada nebuvo istorinio užstatymo, pažeistų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vad. Žemųjų Šančių kareivinėmis, vertingąsias savybes: užstatymo pobūdį, tūrinę ir erdvinę kompoziciją, bei pažeistų teisės aktų nuostatas.

Rengiamu projektu prašome nenumatyti naujos antžeminės statybos sklype, atsižvelgti į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės – ekspertės Nijolės Steponaitytės pateiktas pastabas“, – apie tai, kad dalies Šančių kareivinių sutvarkymo projektas neatitinka reikalavimų ir antras pastatas negalėtų būti statomas, dėstė KPD.

Leidimas galioja

Skelbimų portale aruodas.lt nurodoma, kad A.Juozapavičiaus pr. 19 objekte numatoma esamo statinio rekonstrukcija ir naujo gyvenamosios paskirties pastato statybos. Taip pat pridėta, kad yra išduotas rekonstrukcijai reikalingas statybų leidimas.

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ taip pat patvirtino, kad adresu A.Juozapavičiaus pr. 19 leidimas pastato rekonstrukcijai išduotas dar 2007 m.

„Kadangi leidimas yra neterminuotas, jis galioja ir šiomis dienomis“, – lakoniškai atsakė specialistas.

Tačiau liko neaišku, ar miestas planuoja išduoti statybų leidimą naujam pastatui, kuris stilistiškai atkartotų senųjų kareivinių vaizdą. Miesto atstovai nesiryžo komentuoti, ar atsižvelgs į KPD pastabas dėl naujų statybų šalia paveldo objekto ir kaip bendrai vertina idėją ties A.Juozapavičiaus prospekto kareivinėmis statyti naują objektą.

Kokį objektą parduoda?

Skelbime apie parduodamą A.Juozapavičiaus pr. 19 objektą pridėta informacija, kaip erdvė pasikeistų, jei būtų įgyvendintas šis projektas. Nurodoma, kad jau esamas pastatas įtrauktas į kultūros paveldo registrą ir yra saugojamas valstybės. Jo bendras plotas sudaro 4,5 tūkst. kv. m. Sklypas užima beveik 7 tūkst. kv. m plotą.

Pagal projektą, naujas pastatas būtų už jau esamų kareivinių ir nuo A.Juozapavičiaus prospekto pusės būtų mažiau matomas. Jis būtų gyvenamosios paskirties, trijų aukštų pastatas su mansarda, atitinkantis kultūros paveldo reikalavimus, analogiškos išvaizdos, kaip ir jau esančios kareivinės. Kartu nurodoma, kad galima įrengti vieno aukšto požeminę automobilių aikštelę.

Naujo pastato statyba pažeistų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Požeminėje automobilių aikštelėje būtų įrengta 79, o antžeminėje aikštelėje – 62 automobilių statymo vietos. Tarp pastatų taip pat numatoma žalia veja ir vaikų žaidimo aikštelės.

Nekilnojamojo turto portalo skelbime nurodoma, kad statybos leidimas gautas rekonstruoti esamą pastatą, o naujoms statyboms esą leidimas dar neišduotas, tačiau jį planuojama gauti.

A.Juozapavičiaus pr. 19 sklypą, senas kareivines ir naujo pastato projektą siūloma įsigyti už daugiau nei 1,6 mln. eurų. Įgyvendinus tokį projektą, nauji vystytojai galėtų parduoti butus ir kitas patalpas bei taip užsidirbti.

„Kauno diena“ objektą pardavinėjančios nekilnojamojo turto brokerės ir šiuo metu objektą valdančios bendrovės „Estero“ prašė pakomentuoti, kaip buvo derinamas projektas su paveldosaugininkais, kad šie nepritarė naujoms statyboms, bet objektas būtent su naujo pastato idėja jau pardavinėjamas.

Taip pat domėjomės, kodėl esamas savininkas pats nevysto šio projekto. Buvo smalsu ir daugiau detalių, kaip galėtų atrodyti sutvarkytas kareivinių kvartalas, kiek ten galėtų būti butų, komercinių patalpų ir kitų infrastruktūros objektų. Tačiau nei brokerė, nei „Estero“ atstovai į pateiktus klausimus neatsakė.

Kareivinių konversijos

Visai šalia vis dar stūksančių kareivinių jau yra pavyzdys, kaip senieji objektai gali būti prikelti antram gyvenimui. A.Juozapavičiaus pr. 13 kompleksiškai atgaivintas kareivinių kvartalas, rekonstrukcija apėmė ne vieną pastatą, tad dabar planuojamų statybų kaimynystėje galima rasti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties pastatų ar net vaikų darželį.

A.Juozapavčiaus prospekte jau yra antram gyvenimui prikeltų istorinių kareivinių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

XIX a. 7 deš. Šančiuose buvo įkurtas kareivinių miestelis. Daugiau nei 5 ha teritorijoje išsidėsčiusiuose raudonų plytų pastatuose seniau buvo dislokuota carinės artilerijos kariai – stovėjo arklidės, sandėliai. Jie buvo svarbi Kauno tvirtovės dalis.

Tačiau paskui ilgą laiką kvartalas buvo apleistas, į paveldo saugomas raudonų plytų sienas investuotojai nesiryžo dėti pinigų. Prireikė nemažai laiko, kol atsirado drąsos imtis kultūros paveldo objekto ir jam suteikti antrą šansą.

Restauravus senuosius pastatus, pastačius naujų namų, kurie stilistiškai nesiskiria nuo senųjų kareivinių, kvartalas kaip mat užsipildė gyventojais. Čia įsikūrė ir prekybininkai, ir švietimo įstaigos. Vietos atrado ir biurai. Rekonstrukcijos metu išsaugotas raudonas pastatų mūras, arkos, aukštos lubos, langų išdėstymas ir pan. Tačiau panaudojus architektūrinius sprendimus, pastatai buvo pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.