Kauno miesto savivaldybės politikai greitai turėtų patvirtinti specialų planą, kuriame numatytos eismo saugumo gerinimo priemonės. Šiemet tokiems poreikiams miesto biudžete numatyta tris kartus didesnė suma nei praėjusiais metais – daugiau kaip 330 tūkst. eurų.

Pinigai perėjoms

Praėjusių metų gruodį Kelių ir transporto instituto specialistai baigė tirti Kauno gatves ir nustatė 66 avaringiausias vietas. Iškart po to vyko konsultacijos su specialistais, kurių metu spręsta, kaip avaringiausias vietas paversti saugesnėmis. Vieno Kauno juodąsias dėmes tyrusių specialistų, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininko Mindaugo Katkaus teigimu, pasiūlytos priemonės daugiausia susijusios su pėsčiųjų saugumu – greičio mažinimo kalnelių, pėsčiųjų perėjų apšvietimo, ženklinimo įrengimu.

Siūlyta intensyvesnėse gatvėse įrengti ir reguliuojamas pėsčiųjų perėjas.

"Reikia padaryti taip, kad pėsčiasis, kirsdamas gatvę, važiuojamojoje jos dalyje praleistų kuo mažiau laiko", – sakė M.Katkus.

Daug sudėtingiau išspręsti eismo saugumo problemas, kylančias miesto sankryžose. Specialisto teigimu, didėjant automobilių srautui, tačiau nesikeičiant sankryžų pralaidumui, didėja konfliktinių taškų, vietų, kuriose gali įvykti eismo įvykiai, skaičius.

"Yra vos keletas būdų, kaip galima mažinti avaringumą sankryžose, – turi būti aiškus, abejonių nekeliantis ženklinimas, padeda įrangos atnaujinimas. Tenka svarstyti ir eismo pakeitimo sprendimus. Pavyzdžiui, tam tikrose sankryžose reikia atsisakyti posūkių į kairę arba tam reikalinga papildoma šviesoforo sekcija", – sakė "Kauno dienos" pašnekovas.

Apie išskirtinį dėmesį pėsčiųjų saugumui kalbėjo ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis. "Dėl kiekvienos perėjos buvo sprendžiama atskirai. Svarstoma, kokias priemones taikyti. Teks keletą dabar esančių perėjų panaikinti, tačiau gretimose perėjose bus gerokai padidintas saugumas", – teigė politikas.

Jo tvirtinimu, daugiau kaip 330 tūkst. eurų bus išleisti įrengiant kryptinį apšvietimą perėjose, taip pat lėšos bus panaudotos iškilioms perėjoms įrengti, saugumo salelėms statyti. Biudžete numatytos ir atskiros eilutės naujiems šviesoforams įrengti miesto centre, keliams ženklinti ir kt.

Reaguojama iškart

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas tikino, kad kai kurios vadinamosios juodosios dėmės jau yra išnykusios, nes, net ir neturėdami specialistų vertinimo, Kauno policininkai ėmėsi veiksmų eismo situacijai avaringiausiose miesto gatvėse gerinti.

"Saugumo situacija mieste stebima nuolat. Mes nelaukiame, kol bus pateiktos metų suvestinės apie avaringiausias vietas", – tvirtino D.Česnauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu policijos pareigūnus kauniečiai rytais ir vakarais gali dažnai išvysti šalia vieno Jonavos gatvės bendrabučių. Greta namo esančioje perėjoje prieš keletą mėnesių vakare buvo partrenkta pėsčioji. Tuomet vairuotojas dievagojosi, kad merginos, einančios į kitoje gatvės pusėje esančią autobusų stotelę, paprasčiausiai nepamatė.

"Šioje vietoje privalu reorganizuoti perėją, nes Jonavos gatvėje intensyvus ir pėsčiųjų, ir automobilių eismas. Pėstiesiems reikia kirsti itin platų kelio ruožą, todėl tokioje vietoje geriausia būtų požeminė perėja arba pėsčiųjų viadukas. Žinoma, tai pareikalautų didelių savivaldybės biudžeto lėšų, todėl pigiausia alternatyva yra įrengti iškilią perėją, kad vairuotojai būtų priversti mažinti greitį", – sakė pareigūnas.

Panaikino perėjas

D.Česnauskas teigė, kad avarinė situacija pagerėja ir įrengus šviesoforu reguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Neseniai tokia buvo įrengta Taikos prospekto atkarpoje tarp Birželio 23-iosios ir Kovo 11-osios gatvių. Anksčiau šiame neilgame ruože buvo trys pėsčiųjų perėjos, o žmonėms tekdavo kirsti net šešias eismo juostas.

"Tokios gatvės itin pavojingos pėstiesiems, nes, net ir sustojus vienam automobiliui, išlieka pavojus, kad kita juosta važiuojančio automobilio vairuotojas gali laiku nesureaguoti", – pavojus, kylančius nereguliuojamose perėjose, įrengtose plačiose gatvėse, vardijo pašnekovas.

Buvo priimtas sprendimas panaikinti perėją šalia "Statoil" degalinės ir įrengti netoliese šviesoforu reguliuojamą. Kelių policijos tarnybos viršininkas pasakojo, kad išsyk pėstieji vis dar bandydavo gatvę kirsti ir senoje vietoje, todėl buvo nurinktos ir trinkelės, vedusios iki perėjos, kiek vėliau pastatyta ir tvorelė.

Panašus sprendimas buvo pritaikytas ir K.Baršausko gatvėje. Joje panaikintos kelios pėsčiųjų perėjos. "Kelias čia pakankamai smagus važiuoti. Jeigu vairuotojas pataiko į žaliąjį šviesoforų ciklą, nesustodamas gali nuo Tunelio gatvės nuvažiuoti iki VI forto, o buvusios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apsunkindavo tokį judėjimą, be to, ir patiems pėstiesiems kildavo pavojus", – apie jau įvykdytus pasikeitimus pasakojo pareigūnas.

Dėmesys greičiui

D.Česnauskas sakė besitikintis, kad miesto taryba patvirtins parengtą juodųjų dėmių likvidavimo planą ir mieste atsiras dešimt naujų greičio matuoklių, kurie taip pat prisidės prie eismo saugumo situacijos gerinimo.

R.Mikaitis neskubėjo patvirtinti, kad Kaune atsiras būtent toks skaičius greičio matavimo priemonių, tačiau užtikrino, kad tokios priemonės tikrai bus diegiamos. "Negaliu pasakyti, ar atsiras būtent dešimt greičio matuoklių ir kokie jie bus – stacionarūs ar mobilūs. Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistai jau domėjosi, kur būtų efektyviausia įrengti tokius prietaisus. Dabar svarstoma, ar savivaldybei juos verta įsigyti ar nuomotis", – kalbėjo R.Mikaitis.

Po pertvarkos savivaldybės administracijoje kai kurios funkcijos iš vienų skyrių buvo perduotos kitiems. Taigi nuo šiol greičio matuokliais surinkti duomenys keliauja nebe į Viešosios tvarkos, tačiau į Transporto ir eismo organizavimo skyrių.

Greičio kontrolę D.Česnauskas išskyrė kaip vieną efektyviausių būtų avaringumui mažinti. Kaip pavyzdį jis pateikė Karaliaus Mindaugo prospektą. Prieš keletą metų buvusi viena avaringiausių miesto gatvių dabar rikiuojasi avaringiausiųjų dešimtuko pabaigoje. D.Česnauskas teigė, kad to pavyko pasiekti buvusį leistiną 80 km/val. greitį sumažinus iki 60 km/val.

"Kai leistinas greitis buvo 80 km/val., žmonės važiuodavo maždaug 90 km/val. Toks greitis yra leistinas geruose užmiesčio keliuose, kur susidūrimo su pėsčiuoju galimybės yra labai mažos, o anksčiau tokiu greičiu buvo važiuojama miesto centre, kur visuomet atsiranda pėsčiųjų, norinčių gatvę kirsti neleistinoje vietoje", – pasakojo pareigūnas. Be to, važiuojant tokiu dideliu greičiu būdavo sunku laiku sustoti ir įsižiebus raudonam šviesoforo signalui.

Vis dėlto kauniečiai turėjo pastebėti, kad mieste ir jo prieigose greitis nėra vien tik mažinamas. D.Česnauskas atkreipė dėmesį, kad miesto aplinkkeliuose ir Jonavos gatvėje nakties metu, sumažėjus eismo dalyvių srautui, leidžiamas gana didelis maksimalus greitis. "Vis dėlto man abejonių dar kelia Jonavos gatvė. Atėjus šiltajam metų laikui daug kauniečių dviračiais bandys pasiekti Kleboniškio mišką, grįžti į Senamiestį. Kaip jiems reikės saugiai kirsti Jonavos gatvę, kai joje leistinas greitis bus 80 km/val.?" – svarstė D.Česnauskas.

Prie eismo saugumo prisideda ir inžinerinės kelių tiesimo priemonės. Kaip vieną tokių D.Česnauskas paminėjo atsirandančias naujas žiedines sankryžas, į kurias įvažiuojant reikia pasukti vairą. "Į senesnius žiedus vairuotojai įvažiuodavo tiesiai, neretai net nestabdydami. Dabar statomuose žieduose įvažiavimo keliai yra šiek tiek pasukti, kad net jei pats vairuotojas dėl neatidumo neapsidairo, dėl pasukamo kelio jis turi atlikti manevrą", – sakė D.Česnauskas.