Priešiška vokiečių pozicija

Kodėl iš gimtųjų Rajinciškių (Raseinių r.) atvykęs 22 metų Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Eimutis žuvo minėtoje vietoje ir kodėl į jo žūties iškilmingą pagerbimą atvyko JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Marcus Micheli?

Kaip sakė viena P.Eimučio žūties 100-ųjų metinių pagerbimo organizatorių istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, P.Eimutis 1919 m. sausio 11 d. kaip savanoris įstojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę ir tarnavo joje tik truputį daugiau nei du mėnesius.

Jis buvo Kauno miesto komendantūros Mokomosios kuopos eilinis. Tuo metu nepriklausomą valstybę kuriančioje Lietuvoje lankėsi Santarvės (Antantės) misijos – jos siekė ištirti šalies ekonominę būklę. 1919 m. kovą į vokiečių dar okupuotą Kauną pirmoji atvyko JAV maitinimo misija, kuri čia buvo labai šiltai visuomenės sutikta – mieste plevėsavo JAV vėliavos. Komisijos nariai buvo apgyvendinti "Metropolio" viešbutyje, o lietuviškoji Kauno komendantūra jai paskyrė viešbučio apsaugą. Mat vokiečiams labai nepatiko tai, kad Lietuvoje lankosi delegacijos iš užsienio valstybių.

Žuvo tarnybos vietoje

"Kovo 17-ąją JAV delegacija išvyko į frontą su bolševikais, kur dvi dienas revizavo Lietuvos kariuomenę, norėdama sužinoti, kokia pagalba jai reikalinga. Delegacija grįžo į Kauną kovo 18 d. 15 val. tačiau čia jos laukė nemaloni staigmena. Prie "Metropolio" buvo susirinkusi didžiulė vokiečių ir lietuvių kareivių bei visuomenės minia", – pasakojo istorikė.

P.Eimutis kartu su kitu kareiviu J.Stramaičiu kovo 18-osios rytą stojo sargybon prie "Metropolio" viešbučio durų. Tą dieną prie viešbučio ėmė rinktis nepaisančios karinės drausmės vokiečių kareivių tarybos "Soldatenrat" kareiviai. Jie, skanduodami amerikiečius įžeidžiančius žodžius, reikšdami nepasitenkinimą atgimstančios Lietuvos veiksmais užsienio politikos srityje, nuplėšė nuo "Metropolio" sienos Santarvės misiją sveikinantį plakatą, sudegino JAV vėliavą. "Po pietų prie "Metropolio" priartėjo pusšimtis vokiečių kareivių ir automobilis. Iš jo iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai užtvėrė kelią, sukryžiavę prieš duris šautuvus. Kai H.Zassas pastūmė P.Eimutį, šis kilstelėjo šautuvą. Tada vokietis du kartus šovė iš savo revolverio į lietuvį. Šis mirė iškart, o J.Stramaitį vokiečiai nusivedė", – pasakojo istorikė.

Ši žinia, pasak dr. A.Jurevičiūtės, greitai pasiekė mūsiškę komendantūrą. Tuomet keli jos karininkai, išlaisvinę I.Kanto gatve vokiečių vestą J.Stramaitį, ir apie 40 mokomosios komandos kareivių bei kulkosvaidžių komandos būrys su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais nuskubėjo prie "Metropolio".

Įspūdingos laidotuvės

Lietuvių kariai stengėsi apsupti susirinkusius į įvykio vietą kelis šimtus vokiečių kareivių ir automobilį, kuriuo galėjo pabėgti P.Eimučio žudikas. Mūsų kariams į pagalbą atskubėjo daugiau komendantūros karių, kurie, įaudrinti įvykusios žmogžudystės, buvo nutarę nušluoti vokiečius kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi, jei jie būtų mėginę priešintis.

Matę įvykius kauniečiai nurodė lietuvių karininkams P.Eimučio žudiką, kurio nenorėjo išduoti "Soldatenrat" kariai. Susirinkusi minia neleido H.Zasso automobiliui išvažiuoti. Lietuvių karininkai suėmė žudiką ir nusivedė į komendantūrą. "Soldatenrat" kariai buvo išsklaidyti, prie "Metropolio" pastatyti kiti sargybiniai, o P.Eimučio kūnas buvo įneštas į viešbutį ir paguldytas ant medinio suolo, kuris iki pat sovietų okupacijos buvo saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vokiečių vadovybė atsiprašė JAV misijos už incidentą. Beje, pirmas apžiūrėjo žuvusįjį JAV misijos sudėtyje buvęs gydytojas kpt. E.J.Jenkinsas. Jis ir konstatavo P.Eimučio mirtį bei jos priežastį.

P.Eimutis buvo pašarvotas Laikinojo garnizono bažnyčioje (prie Istorinės LR Prezidentūros). Karstas su kario palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis, vainikais. Vienas jų buvo nuo vokiečių Kaune vadovybės. Vainikus į Senąsias miesto kapines nešė Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos valstybės tarybos, ministrų kabineto, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais, minios žmonių. JAV misija jau buvo išvykusi.

Pagarba žuvusiajam šiandien

Pagerbiant savanorio P.Eimučio žūties 100-metį Eigulių kapinėse, prie atnaujinto kapavietės paminklo, nušvito pavasarinių gėlių puokštės, sužibo žvakutės, grojo Karinių oro pajėgų orkestras, pagarbą žuvusiajam salvėmis išreiškė J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, kalbėjo JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas M.Micheli, dr. A.Jurevičiūtė.

Lietuvos kariuomenės vado vardu vainiką ant savanorio kapo padėjo Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Panaši žuvusio savanorio pagerbimo ceremonija įvyko ir prie "Metropolio", kur P.Eimučio žūties vietoje pakabinta atminimo lenta.

Iškilminguose renginiuose dalyvavo Kauno įgulos karinių vienetų atstovai, Šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus (tolimas P.Eimučio giminaitis) su mokiniais, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos atstovai.

Įamžintas po mirties

P.Eimutis gimė 1987 m. mažažemių valstiečių šeimoje.

1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

1927 m. jo vardu buvo pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, prižiūrėjęs jo kapą, žūties vietą ir prižiūrintis šias vietas iki šiol.

1928 m. Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija išleido keturių atvirukų seriją su pirmųjų nepriklausomybės kovose žuvusių karių atvaizdais. Vienas atvirukas skirtas P.Eimučiui.

Memorialinė lenta prie "Metropolio" viešbučio buvo atidengta 1934 m. kovo 18 d., minint 15-ąsias P.Eimučio žūties metines; 1946 m. sunaikinta. Atkurta 1990 m. kovo 18 d. (skulptorius Algimantas Šlapikas).

1959 m. panaikinus Senąsias miesto kapines, P.Eimučio palaikai buvo perlaidoti į Eigulių kapines savanorio draugo iniciatyva.

2009 m. kovo 26-ąją minint P.Eimučio žūties ir Lietuvos kariuomenės 90-ąsias metines, prie Kauno jaunimo mokyklos V.Krėvės prospekte buvo pastatytas paminklinis akmuo.