Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį vieno balso persvara patvirtino išvadas, jog vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė gindama mažametės teises vadinamojoje Garliavos istorijoje „buvo gana pasyvi“. Už išvadas balsavo šeši komiteto nariai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.

Pasak komiteto, „manytina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, aptariamo atvejo kontekste, nepateisino savo veiklos tikslo, numatyto įstatyme: „gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje".

„Taip pat manytina, kad Kauno atvejo kontekste dar iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo vadovautasi vienu pagrindinių vaiko teisės apsaugos kontrolierių principų – vaiko dalyvavimo ir išklausymo“, – teigiama SRDK sprendime.

Jame cituojamas įstatymas, kad „vaikas turi teisę išreikšti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams, susijusiems su jo gerove šeimoje ir visuomene, vaiko teisių apsaugos kontrolierius užtikrina aktyvaus vaiko dalyvavimo ir išklausymo galimybes bei atsižvelgia į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams“.

Taip pat komitetas konstatuoja, jog institucijos, spręsdamos mažametės perdavimo motinai klausimą, nepakankamai bendradarbiavo, ir tai „iš dalies sąlygojo Kėdainių rajono teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai neįvykdymą“.

„Darytina išvada, kad siekiant bendro tikslo – vaiko interesų užtikrinimo – institucijų bendradarbiavimas nebuvo kokybiškas ir efektyvus, trūko jų veiksmų koordinavimo, nebuvo dialogo tarp atskirų institucijų. Institucijų bendradarbiavimui stigo komandinio darbo, bendros nuomonės ir atsakomybės, jų veikloje pasireiškė žinybiškumas“, – teigiama sprendime.

Pasak komiteto, institucijų veiksmai dėl teismo sprendimo vykdymo net ir esant dabartinei teisinei bazei „galėjo būti daug geriau atlikti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tinkamas koordinavimas ir bendra sprendimų paieška siekiant vaiko gerovės“. Priduriama, jog tai iš dalies sąlygojo teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai neįvykdymą.

Komitetas šioje istorijoje kritikuoja Teisingumo ministerijos darbą. „Kauno atveju pažymėtinas vangus kai kurių ministerijų bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ilgai trunkantis su vaiko gerove susijusių teisės aktų rengimas ir derinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, tai ypač būdinga Teisingumo ministerijai“, – rašoma sprendime.

Dar išvadose konstatuojama, kad informuojant apie Garliavos atvejį pažeidžiamas įstatymas dėl vaiko apsaugos nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio, o vaiko duomenis ir privataus pobūdžio informaciją skleidžia ir duoda sutikimą skleisti jo teisėti atstovai ar net valstybės pareigūnai.

Savo pasiūlymuose komitetas Seimui rekomenduoja apsvarstyti galimybę braukti Visuomenės informavimo įstatyme įrašytą išimtį, kada galima skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.

Vyriausybei rekomenduojama imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti institucijų bendradarbiavimą, operatyvų keitimąsi informacija, sprendžiant su vaiko teisių užtikrinimu susijusius klausimus. Taip pat siūloma užtikrinti, kad apskričių teritorijose veiktų vaiko apklausos kambariai, o apygardos teismuose įsteigti psichologo etatus.

Dar siūloma spręsti klausimą dėl galimybės vaiko teisių apsaugos specialistams gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija tais atvejais, kai tai būtina vaiko teisėms užtikrinti. Išvadose pažymima, kad konkrečiu atveju neįmanoma nustatyti būsimų mergaitės gyvenimo sąlygų, nes motina saugoma valstybės.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė mergaitės tetos, Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės globojamą jos velionio brolio Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas.

Kovo 23 dieną bandymas perduoti mergaitę motinai Kauno rajone, Garliavoje, baigėsi susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.