Kauniečiai yra smalsūs

Šiandien Kauno Hanzos dienų svečiai, susirinkę Nemuno krantinės amfiteatre, stebės neeilinį reginį – pasaulio galiūnų rąsto kėlimo čempionatą, klausysis Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvų koncerto "Pilnos pievos gėlių raudonų", stebės kitų kolektyvų pasirodymus.

Ne vienas kaunietis smalsauja, kodėl tiek šventės vyksmo būtent Senosios prieplaukos amfiteatre, kitose upės prieigose ar pačioje Nemuno ir Neries santakoje? Kodėl Kauno Hanzos dienų renginiuose tiek daug viduramžių dvasios (interaktyvi senovinių kankinimo įrenginių ekspozicija, vieša viduramžių egzekucija, amatininkų sambūris, tarptautinis riterių turnyras, viduramžių šokių, dainų, muzikos grupių koncertai ir pan.). Kodėl Kauno miesto šventė tapatinama su Hanzos dienomis, nors, kaip žinia, Kaunas tik 2008 m. tapo šios sąjungos tikruoju nariu ir niekada oficialiai nepriklausė XIII–XVI a. aktyviai veikusiai senajai Hanzos miestų sąjungai, jungusiai maždaug 200 Europos miestų?

Rasti atsakymus "Kauno dienai" padėjo istorikas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, kuris yra puikiai ištyrinėjęs senąją mūsų miesto istoriją.

Hanzos dienų potencialas

Kaip žinia, kauniečiai 1999 m. pradėjo kasmet švęsti savo miesto gimtadienį gegužės 20-ąją, nes tą dieną 1463 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis (Jogailos sūnus) patvirtino ir praplėtė Kauno miesto Magdeburgo teises. Tai liudijančio dokumento originalas saugomas Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno rotušėje. Suklestėti Kaunui padėjo būtent senoji Hanzos miestų sąjunga.

Pasak prof. dr. Z.Kiaupos, senoji Hanzos miestų sąjunga – Hanzos lyga – buvo ne tik prekybos organizacija. Ji savo veikloje pabrėžė miestų savivaldos svarbą, savitarpio paramą, bendruomeniškumą. Šiuos principus perėmė 1980 m. įkurta naujoji Hanzos sąjunga, jungianti 176 Europos miestus. Jos nariu Kaunas tapo prieš aštuonerius metus. Tarptautinės Hanzos dienos – kasmetis renginys viename iš naujosios Hanzos sąjungos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 200 mln. gyventojų – tai didžiulis socialinių, ekonominių, kultūrinių ryšių Europoje potencialas.

Toks jis buvo ir senosios Hanzos miestų sąjungos laikais, kai Kaunas, nors ir nebūdamas tikrasis minėtos sąjungos narys, vis dėlto priklausė jos erdvei, kurioje buvo užmezgęs ne vien prekybos ryšių.

Plukdė įvairias prekes

Hanza – tai XII ir XIV a. sandūroje susiformavusi Šiaurės Vokietijos ir kitų Baltijos jūros šalių vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, tarpininkavusi tarp Vakarų ir Rytų Europos. Tuo metu kryžiuočiai vis puldavo Lietuvą ir ordinas blokavo Hanzos pirklių prekybą su mūsų kraštu.

Tik po Jogailos pradėto Lietuvos krikšto (1387 m.) situacija ėmė keistis. "Pirmieji Kauno pirkliai – tai daugiausia išeiviai iš Hanzos miestų. Tai jie gimtųjų miestų pavyzdžiu ėmė burti Kauno miestiečių bendruomenę, kuriai Vytautas 1408 m. suteikė Magdeburgo teisę, t.y. savivaldą. Taip Kaunas tapo santykių su Hanza subjektu. Pažymėtina ir tai, kad XV a. Kaune pradėjo daugėti gyventojų lietuvių", – teigė prof. dr. Z.Kiaupa.

Pasak pašnekovo, per Kauną buvo plukdoma mediena, vaškas, pelenai, kailiai ir jų dirbiniai, odos, grūdai. Į Kauną buvo vežamos silkės, druska, prieskoniai, geležies dirbiniai. Dauguma šių prekių buvo gabenama būtent Nemunu.

"Viduramžiais kiekviena valstybė ar miestas stengėsi sudaryti palankias sąlygas savo pirkliams ir varžyti atvykstančiuosius. Valdant Vytautui, tarp Lietuvos ir Hanzos vyravo laisvos prekybos nuostatos. Kai 1442 m. Dancige (Gdanske) pradėta varžyti atvykstančių pirklių teises, Kaunas ėmėsi atsakomųjų veiksmų", – aiškino istorikas.

Miestas klestėjo

Siekdami atlaikyti Kauno pirklių konkurenciją, Hanzos sąjungos nariai sukūrė platų savo kontorų tinklą, kuris lengvino jų prekybą, gindavo juos per konfliktus su vietos pirkliais ir valdžia. Taip 1470 m. Kazimieras Jogailaitis įteisino Hanzos kontorą Kaune, bet ji neturėjo čia nuolatinės būstinės – kauniečiai vertė hanzeatus apsistoti smuklėse ar nuomotis būstus, o pastarieji siekė daugiau sau palankių prekybos su Kaunu sąlygų. Nepaisant tokių santykių, prekyba su Hanza vis vien tapo lemiamu Kauno augimo ir stiprėjimo XV a. veiksniu.

"Kauniečių pirklių padėtį sustiprino 1492 m. Aleksandro Jogailaičio privilegija, kuria buvo uždrausta svečiams prekiauti Lietuvos kaimuose ir miesteliuose – atgabentas prekes jie galėjo parduoti tik Kaune. Be to, vis daugiau Karaliaučiaus ir Dancigo pirklių siekė prekiauti su kauniečiais savarankiškai, nevaržomi kontorų. Ir štai 1532 m. Hanzos kontora Kaune paminima paskutinį kartą. Netrukus sumenko ir pati Hanza, bet Kauno ryšiai su ja neišblėso iki pat 1669 m. įvykusio paskutinio šios sąjungos narių suvažiavimo. Kauno pirkliai prekiavo su Karaliaučiumi, Dancigu savarankiškai, lietuviškas prekes plukdydami Nemunu į Baltijos uostus, o grįždami namo su prekėmis iš užsienio. Ši prekyba skatino Kauno klestėjimą: pirkliai parsiveždavo ne tik prekių, bet ir socialinių bei kultūrinių naujovių, įgydavo prekybos patirties", – Hanzos įtaką Kaunui trumpai reziumavo prof. dr. Z.Kiaupa.

Įstabus vaizdų rinkinys

Nuo Linksmadvario atsiveriantis puikus vaizdas į Kauno senamiestį nuo seno traukė ne tik keliautojų dėmesį. Hanzos ir Kauno pirkliams labai svarbus uostas (prieplauka) prie Vytauto Didžiojo bažnyčios nuolat patekdavo į dailininkų ir fotografų akiratį.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) išleistame leidinyje "Kaunas: vieno vaizdo metamorfozės" surinkti Nemuno dešiniosios pusės ties Kauno senamiesčiu piešiniai, graviūros, nuotraukos nuo seniausių laikų iki šių dienų – tai tikra šios vietos kaitos chrestomatija.

Svarbią vietą joje užima Kauno senoji prieplauka, glaudžiai susijusi su senąją Hanzos miestų sąjunga, turėjusi didelės įtakos šios prieplaukos metamorfozei šimtmečių tėkmėje.