Teko stabdyti vos pradėjus

Laisvės alėjos širdyje, šalia fontano, – šios pėsčiųjų arterijos ir S. Daukanto gatvės sankirtoje – stovintys „Pienocentro“ rūmai pradėti tvarkyti praėjusiais metais. Atėjus žiemai, darbai sustojo. Šiemet ilgiau nei pusmetį darbininkų šiame objekte nebuvo matyti.

Dar vasaros pradžioje darbų techninis prižiūrėtojas Mykolas Nedašauskas „Kauno dieną“ tikino, kad darbai sustabdyti esą dėl to, jog nesibaigė mokslo metai, o buvusiuose „Pienocentro“ rūmuose veikia privati mokykla. Jis tada teigė, esą laukiama, kol mokiniai atlaisvins erdves ir tada darbininkai vėl kibs į pradėtus darbus. Tačiau beveik iki vasaros pabaigos ir toliau nieko nevyko, pastatas tiesiog stovėjo apjuostas pastoliais.

Vis dėlto, kai darbai buvo atnaujinti, nustatyta, kad jie atliekami ne pagal projektą. Jame buvo nurodyta, kad ant tarpukario modernizmo pastato sienų tinkas turi būti tepamas, tačiau darbininkai ėmėsi paprastesnio varianto ir tinką purškė, o tokia technologija prasilenkia su paveldosaugos reikalavimais.

„Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus atstovai patys pastebėjo ne pagal projektą ir paveldo tvarkybos technologijas atliekamus darbus ir informavo Kultūros paveldo departamentą (KPD)“, – dienraščiui aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Paveldo objekte apsilankę KPD specialistai kaipmat sustabdė darbus ir nustatė grubių pažeidimų.

„KPD Kauno teritorinis skyrius, vykdydamas tvarkomo tarpukario modernizmo architektūros pastato – „Pienocentro“ rūmų, esančių Kaune, Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, patikrinimą, nustatė, kad dalis fasadų tvarkybos darbų atliekami ne pagal suderinto projekto, kuriam išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus, sprendinius.

Vykdomi darbai nukrypsta nuo su KPD Kauno teritoriniu skyriumi suderinto tvarkybos darbų projekto ir neatitinka dalies jame numatytų sprendinių, todėl stabdoma dalis fasadų tvarkybos darbų, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Įvertinus situaciją, artimiausiu metu KPD priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų ir galimybės ištaisyti nukrypimus nuo projekto sąlygų“, – tokią žinią KPD išplatino rugsėjo 13 d.

Nepaisant to, pirmadienį, rugsėjo 16-ąją, objekto rangovai vėl ėmė purkšti tinką ant sienų, nors KPD ir sustabdė darbus. Vėl teko įsikišti specialistams.

„Pradžia buvo labai graži, tvarkingai pasistatė pastolius, buvo nusiteikę, kad tikrai išleis tiek pinigų, kad viskas būtų gerai padaryta, netaupant ir įvykdant visus paveldo reikalavimus. O jie yra griežti ir brangiai kainuojantys. Aš manau, kad šis objektas to vertas.

Staiga, vos ne praeitą savaitę, įvyko triukšmas, kad pradėjo fasadą purkšti. Nieko – nei kultūros paveldo neįspėjo apie tokių darbų pradžią, nei manęs“, – apie netikėtus projekto pakeitimus LRT kalbėjo „Pienocentro“ fasado tvarkybos darbų projektą rengusi architektė Jūratė Juozaitienė.

Simbolis: prie Laisvės alėjos fontano stovintys „Pienocentro“ rūmai – vieni ryškiausių tarpukario modernizmo pavyzdžių Kaune. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kas dirbo – neaišku?

Dienraščiui „Kauno diena“ nepavyko susisiekti su darbų techniniu prižiūrėtoju M. Nedašausku, tačiau LRT jis dėstė, esą nežino, kas purškė tinką, nors darbai paveldo sergėtojų buvo sustabdyti.

„Aš kalbėjau su užsakovu, jie pripažįsta, kad truputėlį paskubėjo, jų žodžiais, laukia KPD nurodymų ir pagal nustatytą procedūrą, kas bus nurodyta nurodyme, viskas bus sutvarkyta“, – LRT kalbėjo M. Nedašauskas.

„Pienocentro“ fasado tvarkybos darbų rangovas – bendrovė USBI. Dienraštis „Kauno diena“ dar metų pradžioje skelbė, kad ši įmonė neturi atestatų, leidžiančių dirbti kultūros paveldo objekte. Tiesa, pagal dabar galiojančius reikalavimus užtenka, kad reikalingus atestatus turėtų darbų vadovas. Šiuo atveju M. Nedašauskas tokią kvalifikaciją turi ir, pradėjęs darbuotis objekte, aiškino, kad projektas – tvarkingas.

„Aš daugiau nei 30 metų esu statybų srityje ir kartais dirbu paveldo objektuose. Sutvarkyti V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotą pastatą man yra garbės reikalas. Aš ramus, nes projektas kokybiškas, o aš bet kokių projektų neimu. Dokumentai tvarkingi, aišku, kokiose ribose galima dirbti. Jei būtų buvę kas nors įtartino, tikrai nebūčiau ėmęsis šio darbo“, – prieš gerą pusmetį „Kauno dienai“ kalbėjo M. Nedašauskas.

Todėl dabar, kai paveldosaugininkai sustabdė „Pienocentro“ fasado remonto darbus, kyla klausimų, kaip galėjo atsitikti, kad ilgametę patirtį turintis darbų techninis vadovas pražiopsojo, kad išskirtiniame ir Kauno reprezentaciniame objekte jo prižiūrimi rangovai galėjo dalį fasado tinko purkšti, o ne tepti, kaip reikalauja patvirtintas projektas.

Paveldo objekte apsilankę KPD specialistai kaipmat sustabdė darbus ir nustatė grubių pažeidimų.

Miestui svarbus objektas

S. Rimas pabrėžė, kad buvę „Pienocentro“ rūmai – svarbi Kauno vizitinė kortelė. Pastatas ne tik pažymėtas kultūros paveldo ženklu, tačiau yra ir dalis į UNESCO pasaulio kultūros paveldą įtraukto turto.

„Susidariusią situaciją vertiname neigiamai. „Pienocentro“ rūmai – viena svarbiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros ikonų. Jo fasadas dengtas granitiniu tinku. Šis apdailos būdas buvo vienas pagrindinių ketvirtajame dešimtmetyje statytų Kauno pastatų. Ir tuomet, ir dabar tai nėra pigi ar paprasta technologija. Todėl savivaldybė per Paveldotvarkos programą iš miesto biudžeto skiria paramą tokiems fasadams restauruoti, palengvindama finansinę naštą pastatų savininkams. Tačiau kartu juos įpareigojame atliekant darbus laikytis paveldo tvarkybos reglamentų ir technologinių reikalavimų“, – kalbėjo savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

„Miesto reprezentacijai ši situacija neturėtų turėti didesnio poveikio. Taip, pastato tvarkyba tikriausiai dėl šios situacijos užtruks ilgiau, nes rangovai turės pašalinti ant fasadų uždėtus sluoksnius ir atlikti darbus naudojant tinkamas medžiagas ir technologijas. Tačiau tikriausiai didesnė žala UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiam miestui būtų buvusi padaryta, jei paveldosaugininkai būtų užmerkę akis ir leidę šį unikalų pastatą sugadinti“, – „Kauno dienai“ pridūrė S. Rimas.

Per Paveldotvarkos programą „Pienocentro“ fasado darbams iš miesto biudžeto buvo skirta 58,8 tūkst. eurų. Norint pasinaudoti finansine parama, visus darbus reikia atlikti iki šių metų lapkričio. Tačiau dabar svarstoma, kad dėl nustatytų pažeidimų, kurie prasilenkia su projektu, miesto parama šiam objektui gali būti visai neskiriama.

„Paveldotvarkos programos taisyklės numato, kad miesto skirtos lėšos išmokamos tik užbaigus darbus ir juos priėmus komisijai. Taigi, pastato valdytojui norint neprarasti skirtos paramos, nedelsiant turėtų būti pašalinti visi trūkumai ir darbai atlikti pagal suderintą restauravimo darbų projektą“, – aiškino S. Rimas, tačiau pripažino, kad kol kas neaišku, per kiek laiko rangovams pavyks pašalinti projekto neatitikimus ir ar iki numatyto termino jie spės pastato sienas padengti reikiama tinko technologija.

Miesto atstovas viliasi, kad „Pienocentro“ rūmai netaps dar viena Kauno piktžaizde, metų metus apjuosta pastoliais ir tinklu. „Daug dalykų priklausys nuo rangovų, pastato savininkų geranoriškumo. Mes esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti“, – kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Verdiktas: rangovai turės pašalinti ant fasadų uždėtus sluoksnius ir atlikti darbus naudojant tinkamas medžiagas ir technologijas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Aiškinsis padarytą žalą

KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Liutauras Tarbūnas „Kauno dienai“ patikslino, kad „Pienocentro“ fasado remonto darbų patikrinimas atliktas rugsėjo 9–11 d., iš Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo S. Rimo gavus informaciją apie galimai ne pagal suderintą projektą vykdomus minėto objekto fasado remonto, restauravimo darbus.

„Nustatyta, kad dalis fasado padengta dekoratyviniu granitiniu tinku nesilaikant projekto sprendinių.

Kokia žala padaryta minėtam objektui, nustatys KPD direktoriaus skiriama komisija“, – kalbėjo L. Tarbūnas.

Paprašėme patikslinti, ar padaryti neatitikimai dar gali būti ištaisomi, tačiau paveldosaugininkas kol kas negalėjo į tai atsakyti. „Projekto autorė rengia dokumentaciją, kurioje bus numatyti būdai ir metodai, kuriuos naudos siekiant atkurti buvusią padėtį. Kokios tiksliai priemonės taikytinos, bus sprendžiama įvertinus visas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus, komisijos pateiktas išvadas“, – nurodė KPD vyr. specialistas.

Tikriausiai didesnė žala UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiam miestui būtų buvusi padaryta, jei paveldosaugininkai būtų užmerkę akis ir leidę šį unikalų pastatą sugadinti.

Gandai sklandė seniai

Kai tik buvo pradėti tvarkyti buvę „Pienocentro“ rūmai, dienraštis iš įvairių statybų sektoriuje dirbančių specialistų buvo sulaukęs nerimo žinučių, kad gali būti bandoma apeiti projektą ir padaryti tinką tokį, koks yra pigesnis, o ne toks, koks numatytas projekte.

Tuomet statybų sektoriuje dirbantys atstovai, nepanorę būti viešai įvardyti, nes ir patys tvarko kelis paveldo objektus, „Kauno dienai“ aiškino, kad tarpukariu buvo naudojamas specialus tinkas, kuris turi grublėtumo, yra tarsi su akmenukais. Tokį tinką paruošti užtrunka žymiai ilgiau. Be to, tokia technologija – gerokai brangesnė.

Sklido gandai, kad „Pienocentro“ rangovai neturi patirties paruošti tokį tinką ir bandys praslysti su įprastos technologijos tinku. Tuomet tiek paveldosaugininkai, tiek darbų vadovas kaip susitarę dienraščiui aiškino, kad tinkas bus gaminamas pagal projektą ir pradėjus darbus nebus galimybių keisti tinko technologijos.

Kai šį mėnesį KPD sustabdė darbus dėl to, kad darbininkai tinką purškė, o ne tepė ant kultūros paveldo objekto sienų, atrodo, kad sklandę gandai pasitvirtino ir rangos darbus atliekančios bendrovės USBI darbininkai iš tiesų pabandė apeiti suderintą projektą. Tačiau šį kartą bandymas tarpukario perlą paversti eiliniu pastatu, be to meto auros, nepavyko ir paveldo sergėtojai laiku užkirto kelią darbams, kol nepridaryta dar daugiau žalos.

KPD skelbia, kad „Pienocentro“ rūmai yra vienas reprezentatyviausių Kauno modernizmo pastatų. Jie iškilo 1934 m. Pastatas 2004 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Saulius Rimas / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vienas ryškiausių lietuviškojo funkcionalizmo pavyzdžių

Funkcija. Buvusios „Pienocentro“ bendrovės rūmai – bene įspūdingiausias šiuolaikinio daugiafunkcio komercinio ir gyvenamosios paskirties pastato atitikmuo tarpukario Kaune. Statinio savininkas ir pagrindinis naudotojas – svarbi to meto įmonė Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. Pirmame aukšte buvo įsikūrusi tai pačiai bendrovei priklausanti krautuvė ir valgykla. Greta buvo įrengta užkandinė, vadinta „Pienocentro“ darželiu („Pienocentro“ bendrovė krautuvę su užkandine taip pat turėjo ir kitame pastate – Laisvės alėjos ir E. Ožeškienės gatvės kampe). Pastate taip pat veikė P. Muralio kirpykla. Kaip buvo rašoma to meto spaudoje, per du aukštus įsikūrusi įstaiga (pirmame aukšte – vyrų kirpykla, antrame – moterų) buvo „europietiško pobūdžio moderniškiausia įmonė“. Trečiame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, viršutiniuose aukštuose – butai.

Sovietmečiu statinys pritaikytas akademinei veiklai: 1946 m. rūmai perduoti Žemės ūkio akademijai, o nuo 1964 m. priklauso tuomečiam KPI (dab. KTU). 1982 m., siekant simboliškai priminti pirminę funkciją, buvo įrengta pieno kavinė (arch. V. Dudzinskas), o 1983 m. – baras (dail. J. Maciulevičius). Atgavus nepriklausomybę, pieno kavinė ir baras pirmo aukšto patalpų išlaikyti nesugebėjo. Kuriam laikui čia buvo įsikūręs bankas. Kiek vėliau pirmo aukšto kavinė buvo atgaivinta (šiuo metu buvusi kavinė vis dar užima nedidelę pirmo aukšto dalį). Dabar čia įsikūrusi vaistinė.

Faktai. „1931 m. „Pienocentro“ bendrovės administracinių rūmų projekto konkursą laimėjo architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Prie projektavimo prisidėjo ir architektas K. Reisonas. [...] Rūmai 1937 m. tarptautinėje parodoje „Exposition Internationale des Arts et des Techniques“ Paryžiuje buvo apdovanoti garbės diplomu ir bronzos medaliu.

Urbanistinė reikšmė. Svarbių gatvių sankryžoje atsiradęs objektas tuo metu gana ryškiai išsiskyrė iš aplinkinio kelių aukštų Laisvės alėjos užstatymo. Kartu su netrukus šalia atsiradusiais „Pažangos“ rūmais statinys buvo tarsi šiuolaikinės modernios europietiškos sostinės pagrindinio bulvaro užuomazga. Tiesa, tokie „dangoraižiai“ (prie šių biurų pastatų galima priskirti ir Centrinio pašto rūmus, Taupomosios kasos rūmus, keletą kitų objektų) dygo gana retais tarpais, tad naujamiesčio ir jo pagrindinės gatvės urbanistinė modernizacija išliko gana švelni, o aukštieji objektai tapo savotiškais orientyrais.

Architektūra. „Pienocentro“ rūmai – vienas ryškiausių lietuviškojo funkcionalizmo pavyzdžių. Lenktas pagrindinio fasado siluetas ir dinamiškas šviečiantis stogelis švelniai primena europietiško ekspresionizmo nuotaikas. Modernumo ir elegancijos pastatui suteikė lenkti kampo langai (šiuo metu išlikę tik antrajame aukšte). Vis dėlto pati statinio tūrinė kompozicija santūri, simetriška, papuošta modernizuoto istorizmo statiniams būdingu profiliuotu karnizu.

Šaltinis: architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio straipsnis iš autc.lt.