Vilijampolėje, prie buvusių geto vartų, stūkso paminklinis akmuo, primenantis, kad čia 1941–1944 m. veikė getas. Vakar paminėta kraupi sukaktis – 70 metų nuo geto sunaikinimo.

Kaitra neišretino gretų

Nepaisant alinančio karščio, prie buvusių Kauno geto vartų gausiai susirinko išlikusių gyvų po geto sunaikinimo žydų, jų palikuonių ir gelbėtojų, užsienio šalių ambasadų, miesto savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Tarp atvykusiųjų pagerbti šiurpios geto sukakties – kaunietė Fruma Kučinskienė. Jos prisiminimai apie geto sunaikinimą yra itin skausmingi.

"Jau buvau išgelbėta iš geto prieš garsiąją vaikų akciją, kurioje 1944 m. pavasarį buvo sunaikinta 1300 geto vaikų ir senelių. Mane išgelbėjo Fugelevičiai, o paskui aš ėjau gelbėtojams iš rankų į rankas, kol pagaliau su sufalsifikuotu gimimo liudijimu kaip Danutė Vitkauskaitė patekau į vaikų namus Kaune. Geto padegimo dieną ėjau priešinga, nei buvo getas, Neries pakrante. Mačiau dūmus, girdėjau šūvius, tačiau buvau įpratusi konspiracijos tikslais slėpti, ką tuo metu išgyvenu – juk niekas nežinojo, jog gete yra likę mano abu tėvai ir brolis", – neslėpdama jaudulio pasakojo F.Kučinskienė.

Prisimintas mirusysis

Vakar renginyje dalyvavo iš JAV atvykusi Virginija Mann su vyru. "Esu čia todėl, kad mano seneliai Andrius ir Marija Urbonai yra išgelbėję aštuonių žydų gyvybę. Vienas jų supažindino mane su dabartiniu mano vyru Barry, kurio šaknys taip pat yra Lietuvoje", – kalbėjo V.Mann.

Vilnietė Rozeta Ramonienė į getą pateko būdama vos dvejų metukų. Išgelbėta mergaitė užaugo Ukmergėje, lietuvių šeimoje, nes jos artimieji buvo sušaudyti.

Pasak renginyje kalbėjusio Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, neseniai miręs bendruomenės narys Jakovas Lopianskis gyveno netoli geto vartų. Savo prisiminimus iš gyvenimo gete jis yra pasakojęs "Kauno dienai". Juose J.Lopianskis prisimena, kad geto įsteigimo metu buvo vaikas ir nenorėjo skirtis su savo šunimi, nors vokiečiai draudė juos laikyti. Lopianskiai to draudimo nepaisė, nes jų Reksas mokėjo laiku pasislėpti – išgirdęs šeimininką sakant "doiče", sprukdavo slėptis – taip buvo išmokytas. Mažajam Jakovui su tėvais pabėgti iš geto ir išgyventi po to padėjo J.Eimuntas, A.Vonžutas.

Ragino saugoti ateitį

Nepaisant gete siautėjusios mirties, čia 1942 m. buvo suformuotas orkestras iš 35 instrumentininkų ir penkių vokalistų. Orkestrui vadovavo prieškariu žinomi Kaune muzikai Michaelis Leo Hofmekleris ir Alexanderis Stupelis. Naikinant getą, vieni orkestro artistai žuvo, kiti buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Pavyko išsigelbėti tik kai kuriems orkestro artistams, tarp kurių buvo ir orkestro vadovas M.Hofmekleris.

Pasak renginyje kalbėjusios Latvijoje reziduojančios Izraelio ambasadorės Lietuvai Hagit Ben-Yaakov, ši geto sukaktis primena ne tik nužudytus tautiečius, šiurpius nacių nusikaltimus, prievartos akivaizdoje neužgesintą žydišką dvasinį gyvenimą, bet kartu yra raginimas saugoti ateitį.

Vienas ilgiausiai veikusių Lietuvoje

Iki karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų, iš kurių tik apie 3 tūkst. sulaukė karo pabaigos.

Kauno getas buvo įsteigtas 1941 m. rugpjūčio 15 d.

Gete įvairiais laikotarpiais gyveno iki 30 tūkst. žydų.

1941-ųjų spalio 29 d. per Didžiąją akciją IX forte buvo sušaudyta beveik 10 tūkst. Kauno geto žydų.

1943 m. rudenį getas buvo pertvarkytas į koncentracijos stovyklą, kurios valdymą perėmė SS.

1944 m. liepos viduryje (8–13 d.) getas buvo sudegintas, apie tūkstantis žydų buvo nužudyta, apie 5–6 tūkst. išvežta į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėjo tik 300–400 žydų.

Kauno getas – vienas ilgiausiai veikusių Lietuvoje.

Išlikęs unikalus Kauno geto žydų policijos archyvas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Kauno getas iš visų Antrojo pasaulinio karo metais Europoje buvusių žydų getų išsiskiria itin gausia išlikusia fotokronika.