Šiurpūs kaltinimai

Prieš pusantrų metų Kauno vaikų lopšelio-darželio "Šnekutis" devynių lankiusių vaikų tėvai vaikų teisių apsaugos specialistams pateikė skundą dėl auklėtojos. Tėvams išvardijus, kas, jų nuomone, vyksta darželyje, kilo ažiotažas.

Rašte nurodyta ir viešai buvo skelbiama, kad darželio darbuotoja esą smurtavo ir naudojo psichologinę prievartą prieš mažamečius. 2017 m. lapkričio 14 d. šis dokumentas iš tuomečio Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsidūrė Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Auklėtojai I.T. buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo mažamečiams sukėlimo ar jų kankinimo.

Darbuotoja buvo įtariama, kad tyčia lipnia juosta surišo trims penkiamečiams auklėtiniams rankas ir kojas, kad vienai mergaitei buvo suėmusi už kaklo bei tampė už plaukų. Taip pat, kad sudavė ranka per dar vieno berniuko rankas ir per sėdmenis, o dar kitam auklėtiniui neva buvo užsukusi ranką.

Tėvų sukeltas ažiotažas buvo toks stiprus, kad prieš jį nepavyko atsilaikyti nei auklėtojai, nei darželio direktorei. Joms teko palikti ugdymo įstaigą. Tiesa, kaip neseniai paaiškėjo, įtarimai nepasitvirtino.

Prieštaringi parodymai

Kauno apylinkės prokuratūroje, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų apklausas, ekspertų išvadas, priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

"Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, kiekviena nusikalstama veika turi būti neginčijamai įrodyta. Šiuo atveju tokių duomenų nėra surinkta pakankamai, nors tam buvo išnaudotos visos įstatymo suteiktos galimybės. Todėl priimtas sprendimas tyrimą nutraukti", – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį kontroliavusi prokurorė Lina Zakarauskaitė.

Mažamečius tyrę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vaikų specialistai nurodė, kad vaikų parodymai yra prieštaringi, keliantys abejonių. Konstatuota, kad vaikų parodymai gali būti tikrai vykusių ir išgalvotų aplinkybių mišinys. Patys tėvai rėmėsi tik vaikų pasakojimais, kurie neva pasipylė, kai šie mažuosius ėmė klausinėti apie konkretų auklėtojos elgesį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų apklausiami vaikai daugiausiai pasakojo, kad blogi dalykai grupėje nutiko ne jiems, o grupės draugams.

Tėvų tikslas buvo tiesiog pakeisti auklėtoją. Norėdami, kad būtų patenkinti jų lūkesčiai, ėmėsi drastiškų veiksmų.

Pavyzdžiui, yra pasakoję, kad auklėtoja pyksta, vaikus apvynioja lipnia juosta, muša per pilvą, galvą, smaugia. Skriausdama neva naudodavo rankas ir net plaktuką. Į miegamąjį, anot kai kurių vaikų, mažylius auklėtoja vesdavo paėmusi už kaklo, užlaužusi ranką. Vaikai taip pat yra minėję, kad auklėtoja draugams yra neleidusi eiti į tualetą.

Viena mergaitė tyrėjams yra pasakojusi, kad auklėtoja vaikus apklijuoja lipnia juosta, bet šie ne išsigąsta ir verkia, o atvirkščiai – juokiasi. Apie tokias reakcijai vienai mamai, jos teigimu, pasakojęs ir jos sūnus.

Pripažįsta, kad apvyniojo

Buvusi "Šnekučio" auklėtoja savo kaltės nepripažino. Ji aiškino, kad nieko blogo vaikams nedariusi, jų neskriaudusi, tačiau sutiko, kad vieną berniuką buvo apvyniojusi lipnia juosta, tačiau tai buvo atlikta žaidimo forma.

Dėl to įžvelgusi auklėtojos veiksmuose galimai padaryto administracinio nusižengimo požymių, tyrimui vadovavusi ir jį kontroliavusi prokurorė pavedė Kauno policijai spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo buvusiai lopšelio-darželio auklėtojai. Tačiau pareigūnai, įvertinę surinktus duomenis, administracinio nusižengimo bylos teiseną irgi nutraukė.

Auklėtoja pasakojo, kad lipnios juostos kartą ėmėsi kaip auklėjamosios priemonės. Tai buvo pateikta žaidimo forma, paskui, kai vienas auklėtinis lipnia juosta apvyniojo kitą vaiką. Auklėtoja neklaužados pasiteiravusi, ar šis pats norėtų būti apvyniotas. Berniukui linktelėjus, tą ji ir padariusi.

Vaiką toks posūkis neva prajuokinęs, sakė, kad tai jam patikę. Nuvyniojusi lipnią juostą auklėtoja, kaip užfiksuota, pasakiusi, kad jeigu jam patikę, nereiškia, kad ir kiti vaikai taip reaguos, ir paliko vaikus žaisti.

Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Jolita Jonušienė nutarė, kad I.T. neturėjo tikslo nuskriausti ar kitaip pažeisti auklėtinių teisių, o remdamasi pedagogine literatūra ir savo įsitikinimais žaidimo forma norėjo paaiškinti ir leisti pajusti vaikui, ką jaučia kitas, būdamas jo vietoje. Tyrimo metu nenustatyta, kad auklėtojos surištas vaikas jautėsi nepatogiai ir nesaugiai.

Pretenzijų neliko?

Bent du iš devynių pretenziją pasirašiusių vaikų tėvų vėliau nurodė, kad ją pasirašė, nors nuo auklėtojos jų atžala nenukentėjo bei net nėra matęs, kad būtų mušami, rišami ar kitaip skriaudžiami grupės vaikai.

"Tėvų tikslas buvo tiesiog pakeisti auklėtoją. Norėdami, kad būtų patenkinti jų lūkesčiai, ėmėsi drastiškų veiksmų", – įsitikinęs I.T. advokatas Gintaras Dabkevičius. Tokį skundo tikslą, anot jo, parodo byloje užfiksuotas faktas, kad nė vienas iš tėvų nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl smurto prieš vaikus.

"Pagal elgesį, koks pasirinktas interesų gynimo būdas, akivaizdžiai matyti, kad tėvų tikslas buvo ne vaikų teisių apsauga, o savo asmeninių interesų ar senosios auklėtojos interesų užtikrinimas", – įsitikinęs advokatas.

Jis teigė žinąs atvejų, kai švietimo ir ugdymo įstaigose kyla įtampos, tačiau, anot jo, dėl asmeninių simpatijų ir įsitikinimų kilusios intrigos dar niekada nebuvo išaugę iki baudžiamųjų bylų.

Dėl ankstesnės auklėtojos?

"Šnekučio" atvejo tyrimo medžiagoje užfiksuota, kad vienai mamai spalio antroje pusėje uždaroje feisbuko grupėje pasidalijus nuogąstavimais dėl situacijos darželyje, kita mama po savaitės pasiūlė susirinkti ir spręsti klausimą dėl auklėtojos pakeitimo.

Iki tol feisbuko grupėje nebuvę jokių nusiskundimų, pastebėjimų dėl auklėtojos I.T. elgesio. Pretenzijų ar bent abejonių nebuvo išsakyta ir per spalio viduryje surengtą tėvų susirinkimą. Jame buvo kalbama apie auklėjimo procesą, vaikų drausminimą.

Tačiau netrukus pas direktorę jau gulėjo raštiška pretenzija dėl, kaip įvardijo tėvai, netinkamo auklėtojos elgesio su vaikais. Vėl buvo surengtas susirinkimas, po kurio auklėtoja buvo perkelta dirbti į kitą grupę, vėliau jai buvo laikinai apribota teisė dirbti su vaikais.

"Byloje užfiksuota, kad tėvai bendravo, susirašinėjo, tarėsi dėl situacijos su buvusia grupės auklėtoja, jau nebedirbusia darželyje, buvo parašytas šabloninis pareiškimas", – pastebėjo G.Dabkevičius.

Buvusi auklėtoja, kurią išėjusią pakeitė I.T., teisėsaugai yra patvirtinusi su buvusių auklėtinių tėvais bendravusi ir jau nebedirbdama "Šnekutyje". Dėl šios istorijos su buvusių auklėtinių tėvais ji buvo susitikusi kavinėje, tačiau neigė sąmokslą prieš įpėdinę ar įstaigos vadovę, kurios abi dėl šios istorijos neteko darbo.

Moteris užsiminė apie įtampą darbe, kuri, jos nuomone, kilo dėl bendradarbių kaltės, pasakojo, kad apie ją buvo paskleistos neteisingos kalbos, kad su ja sunku dirbti. Buvusi "Žiogelių" grupės auklėtoja turėjo nemažai priekaištų ir ją pakeitusiai I.T., ir tuometei darželio vadovei R.Kilčiauskienei.

I.T., anot jos advokato, nelinkusi bendrauti su žiniasklaida. Su tyrime minima buvusia iki I.T. grupės auklėtoja bei su skundą pateikusiais tėvais žurnalistams susisiekti nepavyko.

Savivaldybė: atmosfera darželyje – draugiška ir pagarbi

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Keruckė teigė, kad situaciją bandė aiškintis ir valdininkai.

– Kaip vertinate tai, kad po didelio ažiotažo 2017 m. pabaigoje sulaukusio vaikų lopšelį-darželį "Šnekutis" lankiusių vaikų tėvų skundo dėl galimo auklėtojos smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutraukta ir administracinio nusižengimo bylos teisena? – pasiteiravome A.Keruckės.

– Pasitikime teisėsaugininkų kompetencija ir profesionalumu, gerbiame jų priimamus sprendimus, todėl nesiimame jų kvestionuoti. Ikiteisminius tyrimus vykdo ir sprendimus juose priima policijos pareigūnai vadovaujant prokurorams, todėl daugiau apie savo darbo ypatumus galėtų pakomentuoti būtent šių institucijų atstovai. Tuo metu Švietimo skyriaus specialistai dirba savo kompetencijų ribose ir į teisėsaugininkų darbą nesikiša.

– Ar savivaldybė bandė aiškintis savais kanalais, dėl kažkokių priežasčių kilo tokia konfliktinė situacija, nuėjusi net iki prokuratūros?

– Švietimo skyrius kaip galima operatyviau aiškinasi visas situacijas, tad ne išimtis – ir ši. Švietimo skyriaus specialistai buvo nuvykę į įstaigą, aiškinosi aplinkybes, padėjo įstaigai sudaryti veiksmų planą, sekė šią situaciją. Kadangi keli tėveliai pateikė skundą ne tik įstaigai, bet ir teisėsaugai, pareigūnai pagal galiojantį reglamentavimą pradėjo veiksmus ir atitinkamai pagal tyrimo rezultatus, neradę objektyvių įrodymų, nusikalstamos veikos požymių, įtarimus panaikino ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.

"Nuėjimas iki prokuratūros" – natūrali teisinė procedūra, nes tik su prokuroro žinia ir jam vadovaujant gali būti pradėtas bei vykdomas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek, jūsų žiniomis, yra pagrįsta keliama versija, kad tėvai šiuo skundu tiesiog norėjo pakeisti auklėtoją, tiksliau, susigrąžinti prieš tai dirbusią auklėtoją? Ar prieš I.T. "Žiogelių" grupėje dirbusi auklėtoja buvo pakviesta vėl dirbti šiame darželyje ir "Žiogelių" grupėje?

– Savo darbe gandais ir paskalomis nesivadovaujame. Ankstesnioji auklėtoja iš darbo išėjo savo noru, todėl jokių kvietimų vėl dirbti negalėjo būti.

– Kokia atmosfera šiuo metu yra šiame darželyje?

– Šiuo metu yra įvykęs konkursas direktoriaus pareigoms eiti, išrinktas vadovas, darželyje atmosfera draugiška, pagarbi, grįsta pasitikėjimu. Nuolat vyksta susirinkimai tiek su auklėtojomis, tiek su auklėtojų padėjėjomis. Su tėvais reguliariai aptariami visų poreikiai, kad mikroklimatas būtų geras, žmonių elgesys atspindi norą savo darbą atlikti visavertiškai ir nepriekaištingai.

– Kiek vidutiniškai užtrunka darželių vadovų paieška? Pusmetis su laikinąja direktore – nieko išskirtinio?

– Pagal galiojančią praktiką konkursas į vadovo poziciją gali būti skelbiamas prieš 6 mėn., vidutiniškai užtrunka ilgiau, nei pusmetis, kol įvyksta konkursas ir patvirtinamas naujas vadovas.

Visas konkurso bei priėmimo procedūras labai aiškiai numato bei konkrečiai apibrėžia švietimo ministro patvirtintas Konkurso valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas. Būtent šiuo teisės aktu vadovaujamasi rengiant konkursus darželių vadovų pareigoms užimti. Vėliau Kauno miesto savivaldybės taryba tik tvirtina konkurso rezultatus.