Tikisi efekto
Kauno rajone yra per 200 sodininkų bendrijų, kurių daugiausia Samylų, Lapių ir Domeikavos seniūnijose.
Sodų bendrijų teritorijos iki šiol vilioja arčiau gamtos norinčius įsikurti žmones.
Prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi gyventojų migraciją į sodus tebesitęsia iki šiol, nors kai kurios bendrijos jau braška dėl vietos trūkumo.
Aplinkos ministerija (AM) pabrėžia, kad Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai pasitarnaus gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę sodų bendrijose, užkirs kelią piktnaudžiavimams, kai, vadovaujantis supaprastinta tvarka, sodų bendrijose buvo statomi pastatai, neatitinkantys gyvenamųjų namų statybai taikomų reikalavimų.
Aiškesni kriterijai
Pagal Įstatymo pataisas sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų nuo 2024 m. lapkričio galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m.
Didesniems bus reikalingi atitinkami dokumentai. Iki šiol didžiausias leistinas plotas tokiems statiniams siekė 80 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis galėjo būti iki 8,5 m.
AM Architektūros ir politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, „Kauno dienai“ komentuodama ministerijos sprendimus, pabrėžė, kad ankstesniuose teisės aktuose nebuvo aiškiai nustatytų reikalavimų ir kriterijų, leidžiančių tiksliai atskirti sodo namus nuo kitų pastatų, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų.
„Dėl to neretai pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo pritaikomi nuolatiniam gyvenimui ir virsdavo vienbučiais ar net daugiabučiais namais. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo nuspręsta peržiūrėti reglamentavimą, kad būtų užtikrintas statybos normų laikymasis ir apsaugoti visuomenės interesai“, – sakė specialistė.
A. Rakickienės tvirtinimu, mažesnis sodo namų plotas ribos galimybes nesąžiningai pasinaudoti supaprastinta statybos tvarka.
„Tai padės išvengti situacijų, kai nesilaikoma priešgaisrinio saugumo reikalavimų, neatsižvelgiama į gyvenamiesiems namams taikomus energinio naudingumo standartus ar naudojamasi infrastruktūra nesumokant priklausančių mokesčių“, – aiškino A. Rokickienė.
Atostogoms: netrūksta ir vasarnamio tipo statinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Bijo praverti duris
„Kauno dienos“ kalbinti Kauno rajone esančių sodų bendrijų vadovai Įstatymo pakeitimuose sakė matantys ir minusų, ir pliusų, bet neįžvelgė prielaidų, galinčių bent kiek reikšmingiau pakeisti situaciją sodų bendrijose.
Netoli Kauno marių esančios didelės sodų bendrijos „Gervėna“ vadovas Eugenijus Tamošiūnas apgailestavo, kad dėl naujos tvarkos žmonės bus priversti gaišti laiką tvarkydami biurokratinius formalumus.
Didžiausias minusas yra projekto derinimas – būsi įveltas į biurokratines procedūras. Derinimui reikalingi pinigai nėra dideli, bet reikia laiko ir nervų.
„Didžiausias minusas yra projekto derinimas – būsi įveltas į biurokratines procedūras. Derinimui reikalingi pinigai nėra dideli, bet reikia laiko ir nervų. Nes juk visi žino, ką reiškia suderinti projektą. Lietuvoje biurokratija – aukščiausio lygio blogąja prasme. Net baisu praverti valdiškos įstaigos duris“, – sakė „Gervėna“ sodų bendrijos vadovas.
Obelys – nebeįdomu
Pasiteiravus, ar „Gevėnos“ sodų bendrijoje įsikūrę žmonės gali tikėtis, kad tankiai apgyvendintoje teritorijoje bus gerinama infrastruktūra, bendrijos pirmininkas neslėpė tuo klausimu esantis pesimistas.
„Infrastruktūra neturi jokių perspektyvų. Reikia suprasti, kad sklypai išdalinti, pakeisti ribų negalima, nes tai nuosavybė. Žmonės išsipirko žemę, sužymėtos raudonos linijos, todėl gatvių nepraplatinsi, kanalizacijos neįrengsi“, – sakė E. Tamošiūnas.
Jo nuomone, soduose naujai statomų namų plotas tik didės.
„Niekas jau nebenori turėti sodo ir obelis auginti. Niekam obuoliai nebeįdomūs, žmonės nori tiesiog turėti savo poilsio zoną su pievele, gal krepšinio lanku. Daržai ir bulvės – nebeaktualu“, – apie besikeičiančias vertybes sodų bendrijose kalbėjo „Gervėnos“ pirmininkas.
Nesikeis: „Gervėna“ vadovas E. Tamošiūnas nemato infrastruktūros gerinimo perspektyvų vadinamuosiuose kolektyviniuose soduose. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Įžvelgia pasipinigavimą
Sodininkų bendrijos „Vanagynė“ pirmininko Algio Baliukonio tvirtinimu, pakeitimai Įstatyme reikšmingesnių pokyčių neatneš.
„Iki tol viskas buvo paprasčiau ir pigiau. Dabar tiesiog renkamos papildomos lėšos. Įsigalioję pakeitimai bendrijose gyvenančių šeimų kasdienybės nepalengvins. Nepagerins ir infrastruktūros“, – sakė A. Baliukonis.
Sodų bendrija „Vanagynė“ yra neblogoje vietoje – 9 km iki Šilainių, šalia – autostrada. Tai viena priežasčių, kodėl sklypų ir pastatų kainos „Vanagynėje“ didėja.
Čia nuolat vyksta statybos. Deja, pasak A. Baliukono, kai kurie statiniai sukelia daug problemų.
„Pas mus yra neadekvačiai didelių pastatų, tačiau naujas reglamentavimas problemos kaip ir neišsprendžia. Statytojas pakeičia sklypo paskirtį ir stato, kas patinka. Netoli manęs yra 6 a sklypas, o namas tame sklype užima 4 a. Logikos nėra. Bet taip daryti galima. O kalbant apie infrastruktūra, tai esame palikti pakraštyje“, – apgailestavo A. Baliukonis.
Judėjimas: sodų bendrijose nuolat vyksta statybos, ūkinė veikla. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Pasigenda iniciatyvos
Šalia Raudondvario esančios sodininkų bendrijos „Upytė“ pirmininko V. Masio nuomone, nauji reikalavimai neturėtų labai apsunkinti soduose norinčių įsikurti šeimų.
„Išlieka tendencija, kad jaunos, vaikų turinčios šeimos keliasi į netoli miesto esančius kolektyvinius sodus. Tokioms šeimoms aktualu, kad būtų galima turėti erdvesnį namą. Nemanau, kad jie turės problemų tvarkydami dokumentus didesnio nei 50 kv. m namo statybai“, – sakė V. Masys.
Pirmininkas pasigenda valdžios institucijų iniciatyvos bandant spręsti esmines sodų bendrijų teritorijose esančių gyvenviečių problemas.
„Turbūt visose sodininkų bendrijose visiškai prasta situacija su apšvietimu – jo apskritai nėra. Panašu, kad neieškoma centralizuoto tų problemų sprendimo būdų“, – apgailestavo sodininkų bendrijos „Upytė“ vadovas.
Infrastruktūra: tarp sklypų esantis keliukų tinklas nėra patogus. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Užteks ir eskizų
Savo paaiškinimus „Kauno dienai“ pateikusi AM pabrėžė, kad sodų bendrijų atstovams nerimą keliančios dokumentų tvarkymo procedūros turėtų būti sklandžios, neatimančios daug laiko.
Akcentuojama, kad Statybos įstatymo pakeitimai buvo atliekami kompleksiškai sprendžiant įsisenėjusias statybos sektoriaus problemas.
„Norime atkreipti dėmesį, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir kiti labai svarbūs statybos techninio reglamento pakeitimai, tarp kurių vienas svarbiausių yra „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojantis dokumentas. Jie numato, kad statybą leidžiantys dokumentai (SLD) išduodami supaprastinta tvarka (smarkiai susiaurėjo statinio projektą tikrinančių institucijų sąrašas), statinio projekto sudėtis susiaurinta iki minimalių pastato eskizų, savivaldybių infrastruktūros įmoka nuo šiol mokama ne iki SLD išdavimo, o kai informuojama apie statybų pradžią. Tad nuo šiol, jei sodų bendrijoje planuojama statyti vienbutį gyvenamąjį namą, jam SLD turėtų būti išduodamas greitai, projektavimo sąnaudos turėtų būti minimalios, o trečiųjų šalių interesai išsaugoti ir nepažeisti“, – patikino ministerijos atstovė.
Ribos: sklypai aptveriami pagal individualius savininkų sprendimus. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Svarbu suplanuoti
„Kauno diena“ pasidomėjo, ko gali tikėtis dėl prastos infrastruktūros su nepatogumais susiduriantys sodų bendrijose gyvenantys žmonės, kas ministerijos lygmeniu planuojama, kad vadinamųjų kolektyvinių sodų teritorijose būtų įrengta centralizuota infrastruktūra: keliai, vandentiekis, kanalizacija, apšvietimas?
AM Architektūros ir politikos grupės vadovė Asta Rokickienė:
– Nuo 2021 m. galiojantys Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pataisos nustato, kad SLD negali būti išduodamas statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūra. Šis įstatymas galioja visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant sodus. Tai reiškia, kad jei bet kurioje savivaldybės teritorijoje nėra suplanuota, suprojektuota ir savivaldybės įrengta infrastruktūra (keliai, vandentiekio ir nuotekų tinklai), įstatymai numato, kad pirmiausia turi būti suplanuota ši infrastruktūra.
Ją suplanavus, turi būti su statytoju pasirašyta infrastruktūros plėtros sutartis, joje nustatant, kad savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir perdavimas savivaldybei bus vykdomi statytojo lėšomis, taip pat nustatomos kompensacijos už privačiomis lėšomis vystomą infrastruktūrą. Tik pasirašius šią sutartį galima išduoti SLD statiniams, kuriems reikalinga ši savivaldybės infrastruktūra. Statinių, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užbaigimo procedūros negalės būti vykdomos, kol nebus įvykdyti infrastruktūros plėtros sutarties įsipareigojimai ir infrastruktūra nebus perduota savivaldybei.
Taip pat pažymėtina, kad, įgyvendinant Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kompensavimas už statytojų patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas vykdomas savivaldybės biudžeto ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos, administruojamos savivaldybės, lėšomis.
Išvystymas – minimalus
– Kokios sodų bendrijos Kauno rajone pasižymi geresne infrastruktūra? – „Kauno diena“ paklausė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Bertašiūtės.
– Visos sodo bendrijos pasižymi minimaliai išvystyta infrastruktūra – jos yra aprūpintos centralizuotai (iš sodo bendrijų artezinių gręžinių) tiekiamu geriamuoju vandeniu, elektros energija. Centralizuoto buitinių nuotekų ar paviršinių nuotekų šalinimo sodo bendrijose nėra. Projektuojami vietiniai buitinių nuotekų šalinimo įrenginiai, lietaus vandens kaupimo talpos, kai kuriais atvejais yra galimybė paviršines nuotekas nuvesti į melioracijos griovius ar natūralius vandens telkinius. Gatvės sodo bendrijose dažnai neatitinka minimalių norminių pločių, nėra galimybės įrengti šaligatvių. Savaime aišku, geresnė situacija yra tų sodo bendrijų, kurios ribojasi su urbanizuotomis ar urbanizuojamomis teritorijomis.
– Kokias matytumėte perspektyvas, galimybes, kad sodų bendrijose pagerėtų infrastruktūra: keliai, vandentiekis, kanalizacija, apšvietimas.
– Į šį klausimą sudėtinga atsakyti, nes sodų bendrijų sklypų naudotojų sudėtis nevienalytė: sodininkai ir vienbučių gyvenamųjų namų savininkų interesai skiriasi: vieni sezoniškai naudoja sodų sklypus, kiti juose gyvena. Tai lemia skirtingus poreikius, tuo pačiu bendrijos nariams sunku sutarti dėl bendros infrastruktūros vystymo ar įrengimo, juolab kad sodų bendrijų teritorijos dažniausiai yra gerokai nutolusios nuo urbanizuotų centrų ir, norint jose sukurti atitinkamą infrastruktūrą, reikia didelių finansinių išteklių, o kalbant apie gatvių įrengimą – dažnai to padaryti net neįmanoma, nes laisvos valstybinės žemės koridoriai, kuriuose yra sodų bendrijų gatvelės, yra labai siauri ir išvystyti patogų, standartus atitinkantį gatvių tinklą su šaligatviais, apšvietimu ar dviračių taku net neįmanoma.
Manau, kad sodininkų bendrijų sklypai turėtų likti kaip sklypai, skirti mėgėjiškai sodininkystei, poilsiui, nes galimybių juose įkurti šiuolaikiškus gyvenamųjų namų kvartalus su visa kokybiškam gyvenimui reikalinga inžinerine ir socialine infrastruktūra nematau.
– Ar Savivaldybė sulaukia gyventojų pastabų, nusiskundimų, pageidavimų dėl naujovių tvarkant statybas leidžiančius dokumentus?
– Kadangi naujas teisinis reguliavimas galioja tik porą mėnesių, apibendrinimų daryti negalime. Šiuo metu išduodame SLD gyvenamiesiems namams sodų bendrijose statyti ar keisti sodų namų paskirtį į gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamuosius namus. Išduodamų SLD skaičius sodininkų bendrijose, lyginant su ankstesniais metais, panašus.
(be temos)
(be temos)