Birželio 23-iosios g. 17-ojo namo gyventojas Kazys Kepežinskas buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad netrukus pro langą matys ne žalią veją, o kito namo stogą. Juo turėjo pavirsti privatizuota boilerinė.

Krenta vertė

"Kauno energijos" nebenaudojamos boilerinės ne viename Kauno miegamųjų rajonų kieme yra virtusios verslo įmonėmis: parduotuvėmis, garažais, mašinų plovyklomis, biurais. Birželio 23-iosios 17-ojo namo boilerinė išskirtinė – ji stovi ne kieme, o yra prilipdyta prie namo sienos. Vien dėl to ją modifikuoti būtų sudėtinga.

Nepaisant to, boilerinę privatizavęs vyras nusprendė, kad iš jos galima būtų padaryti naują gyvenamąjį namą. Tik viena problema – reikėtų pristatyti dar vieną aukštą. Į "Kauno dienos" redakciją kreipęsis K.Kepežinskas labiausiai to ir išsigando. Naujojo namo stogas turėjo eiti prie pat vyro buto palangės.

"Ką aš matysiu pro savo langą? Stogą. Namas, aišku, bus šildomas dujomis, tai kur eis visi dūmai? Tiesiai man pro langą. Juolab kad žiemą čia kaupsis sniegas. Jei kada norėsiu butą parduoti, jo vertė dėl to bus daug mažesnė", – piktinosi antrame aukšte gyvenantis vyras.

Sutiko užsimūryti

Anot jo, gyventojai nematė nei projekto, nei buvo įtraukti į jo svarstymą, tačiau per susirinkimą turėjo pasirašyti, ar sutinka su tokia statyba. "Absurdas – pasirašė gyventojai, kuriems tas namas neturės jokios įtakos, o mes likome beveik nesutinkantys", – sakė K.Kepežinskas, kuriam pritaria dar trečio aukšto kaimynas.

Su naujo namo kaimynyste sutiko net pirmo aukšto gyventoja, kurios langus tektų užmūryti. "Nežinau, kaip ji sutiko, bet jai pažadėjo iškirsti langą kitoje namo pusėje. Ir ji tuo džiaugiasi. Iš viso ar galima taip imti ir iškirsti langą?" – negalėjo atsistebėti kaimynas.

Labiausiai jam esą pikta, kad nevyksta jokia diskusija – namo pirmininkas nesuteikia jokios informacijos, o naują statybą priima kaip nuspręstą faktą. "Nebežinau, kur kreiptis. Mano vaikai taip pat mano, kad tai visiška nesąmonė, tačiau, regis, visiems namo gyventojams taip tinka", – guodėsi vyras.

Parašų neatidavė

Namo pirmininkas Algis Kondrotas patvirtino, kad buvo planuojama iš boilerinės padaryti gyvenamąjį namą, tačiau statyba sustojo.

"Taip, rinkau parašus, tačiau jie nebuvo atiduoti. Du diedukai užprotestavo, aš niekam tų parašų neatidaviau, ir sustabdė tie žmonės statybą. Pamatė, kad bus problemų su tais pensininkais. Stovi dabar ta boilerinė, griūva toliau", – sakė namo pirmininkas.

Jis patikino, kad pirmo aukšto kaimynė tikrai buvo sutikusi užmūryti jai langą: "Jokių problemų jai. Sakė, bus dar šilčiau." Paklaustas, ar iš viso galima būtų iškirsti langą kitoje namo sienoje, A.Kondrotas teigė, kad būtų pakeistas namo projektas ir langas padarytas.

Tapo našta

Boilerinę prieš maždaug pusmetį nusipirkęs Jonas Laurinavičius patikino, kad jokia statyba artimiausiu metu čia neplanuojama. "Namo ten padaryti nepavyks, todėl nebežinome, ar perparduosime, ar ką kita darysime. Norint pastatą sutvarkyti dar reikia labai daug investicijų", – teigė jis.

Anot boilerinės savininko, planų atsisakyta, nes nebuvo sutarta su gyventojais. "Dalyvavau susirinkime, mačiau žmonių nepritarimą. Kadangi tokios statyba sukeltų daug nepatogumų, idėja buvo atmesta", – jis teigė, kad jokio projekto dar nebuvo parengęs. Esą parašai ir buvo renkami tam, kad pirmiausia būtų galima įsitikinti, ar visiems gyventojams tai tinka.

Paklaustas, ar dabar toks pirkinys nėra našta, J.Laurinavičius pritarė, kad nežino, ką su boilerine daryti. "Kvadratūra jo nemaža – apie 80 kv. m. Tačiau, norint iš to ką nors padaryti, reikia labai daug investicijų", – sakė savininkas.

Užprogramuotas konfliktas

Prieš dešimt metų bendrovė "Kauno energija" mieste pardavė  43 nenaudojamas boilerines.  Preliminariais duomenimis, iš šių sandorių gauta apie 2 mln. litų.
Šie statiniai stūkso daugiabučių namų kiemuose. Ypač daug buvusių boilerinių parduota Dainavos mikrorajone: V.Krėvės ir Taikos pr., Kovo 11-osios, Partizanų g.
Labiausiai gyventojus išgąsdino, kad buvusių boilerinių vietoje gali iškilti nauji pastatai, sunaikintos šalia esančios vaikų žaidimų aikštelės ir žalieji plotai.

Ankštas kiemų teritorijas atkakliai ginantys gyventojai ir rekonstrukcijas planuojantys boilerinių pirkėjai įsivėlė į nesibaigiančius ginčus. Dainavos gyventojai net kreipėsi į Kauno apskrities ir miesto vadovus bei Antikorupcinę komisiją.

Kilus skandalui, tuometis "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Algirdas Vaitiekūnas tvirtino, kad bendrovė parduoda jiems nereikalingą turtą. "Visos boilerinės parduotos viešo aukciono būdu. Šis procesas tęsis ir toliau", – teigė valdybos pirmininkas. Jis net bandė įtikinti, kad prie boilerinių galima suformuoti tik iki trijų arų sklypus. Tuometis "Kauno energijos" generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis buvo šiek tiek atviresnis. "Dabar šiais statiniais privalo rūpintis naujieji savininkai. Tai jau nėra mūsų galvos skausmas. Jeigu Kauno apskrities viršininko administracija prie buvusių boilerinių suformuos 20 arų sklypus, tai jau ne "Kauno energijos problema", – sakė vadovas.
Prieš keletą metų Kauno miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto nariai net buvo pareiškę, kad "Kauno energija" turėtų atpirkti iš naujųjų savininkų boilerines, jas nugriauti ir viską užsėti žole. Išgirdę apie tokį miesto politikų sprendimą, "Kauno energijos" atstovai susilaikė nuo bet kokių komentarų. Tik neoficialiuose pokalbiuose jie užsiminė, kad poltikai žaidžia populistinius žaidimus.

Vėliau bandyta netvirtinti detaliųjų planų prie boilerinių. Taip nutiko Ryšių g. Specialistai iškart atkreipė dėmesį, kad tai nėra išeitis. Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, pagal įstatymus prie kiekvieno statinio turi būti suformuotas sklypas. "Išimtys įmanomos tik pateikus ypač svarbius argumentus. Šiuo atveju tokių nematau. Savivaldybei priklausanti bendrovė boilerines pardavė, o naujieji savininkai jas oficialiai įregistravo", – tvirtino vedėjas.

"Boilerinės yra tarp daugiabučių namų. Patvirtinus detaliuosius planus, būtų sunaikinti žalieji plotai, vaikų žaidimo aikštelės. Apžiūrėjome keletą buvusių boilerinių. Kai kur jau atvežtos plytos, perdengimo blokai. Kalbame ne apie vieną statinį Ryšių g. Tokių objektų mieste yra kur kas daugiau, todėl reikia ieškoti sprendimo dėl visų buvusių boilerinių", – teigė miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas.