Suvilioti sėkmės

L.Ruzgienė sako, kad mokymus organizuoti būtina taip, kad suaugusieji patys mokytųsi – andragogas tik paskatina ir nukreipia tam tikra tema. Labai pasiteisina taikomas „apverstos klasės“ principas – besimokantys asmenys iš anksto gauna medžiagą ir savarankiškai pasimoko. Su naujomis žiniomis jie sugrįžta pas suaugusiųjų švietėją ir kartu aptaria, diskutuoja, ką naujo sužinojo.

„Suaugusiųjų švietime itin svarbu, kad atėjusieji mokytis patirtų sėkmę. O tai įmanoma, kai aktyvių mokymų metu susirinkusieji įsitikina, kad jų žinios praktiškai panaudojamos. Dalydamiesi vieni su kitais savo patirtimi mokymų dalyviai patys daug ko išmoko. Dažnai jie net nustemba, kiek daug įdomių dalykų gali papasakoti, ir taip sustiprėja jų savivertė ir savirealizacija“, – aiškina specialistė. Vis dėlto andragogikos esmė – ne mokyti privalomų programų kaip mokyklose, o atsižvelgti į suaugusiųjų poreikius ir norus. Aktualiausi mokymai suaugusiesiems Kauno rajone yra bendrieji psichologijos, sveikos gyvensenos, užsienio kalbų pradmenų įtvirtinimo kursai.

Mokosi dėl trijų priežasčių

Suaugusiųjų švietimas Kauno rajono savivaldybėje organizuojamas atsižvelgiant į besimokančiųjų amžių, jų poreikius.

„Svarbiausia išgirsti atėjusį mokytis žmogų, ką jis sako ir ko nori. Jauno, iki 30 metų, žmogaus mokymosi tikslai visiškai skiriasi nuo brandaus amžiaus besimokančiųjų Trečiojo amžiaus universitete, todėl ir mokymo programos yra rengiamos atsižvelgiant į skirtingų grupių žmonių mokymosi poreikius“, – pasakoja L.Ruzgienė.

Suaugusieji mokytis eina dėl trijų motyvų. Pirmasis – asmeninis tobulėjimas, kai mokomasi ugdant savo asmenybę.

„Vienas geriausių pavyzdžių, kai suaugę žmonės ateina tobulinti užsienio kalbos žinių, kad galėtų bendrauti su savo vaikais ir anūkais, gyvenančiais užsienyje. Pastebime, kad dažnai užsienio kalba tobulinama ir dėl kelionių, kad galėtų susišnekėti svečioje šalyje“, – savo įžvalgomis dalijasi andragogė.

Dalis žmonių ateina dėl profesinio tobulėjimo, nes siekiant karjeros nebepakanka mokymosi įstaigose įgytų žinių. Vis stipriau įsitvirtina supratimas, kad mokytis reikia visą gyvenimą ir būtina nuolat atnaujinti savo kompetencijas. O štai vyriausių žmonių grupėje itin išryškėja socialinis mokymosi aspektas – tarp bendraamžių senjorai jaučiasi ne tokie vieniši, išpildo bendravimo poreikį.

Pasirinkti yra iš ko

Vienas geriausių pavyzdžių, kai suaugę žmonės ateina tobulinti užsienio kalbos žinių, kad galėtų bendrauti su savo vaikais ir anūkais, gyvenančiais užsienyje.

Kauno rajono švietimo centras siūlo apie 120 skirtingos tematikos akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų: nuo vadybos, pedagogikos, specialiosios pedagogikos ir psichologijos iki užsienio kalbų, sveikos gyvensenos, teisės, namų ūkio ir aplinkosaugos.

„Mūsų įstaiga ne tik organizuoja mokymus, bet ir koordinuoja suaugusiųjų neformalųjį švietimą Kauno rajone. Tie, kurie nori mokytis, gali rinktis iš daugybės galimybių – įvairūs renginiai vyksta Kauno rajono kultūros centruose, viešojoje bibliotekoje. Edukaciniai užsiėmimai vykdomi Kauno rajono muziejuje ir jo padaliniuose“, – vardija mokymosi galimybes andragogė.

Daug dėmesio sulaukia ir Kauno rajono Trečiojo amžiaus universitetas. Šiuo metu jame studijuoja per 600 vyresnio amžiaus studentų. Sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo, Namų ūkio ir aplinkosaugos, Menų ir literatūros fakultetuose senjorai mokosi, bendrauja, keliauja, keičiasi patirtimi, organizuoja savo darbų parodas, dalyvauja konkursuose ir realizuoja save.

Mokymosi visą gyvenimą galimybių yra kiekvienoje savivaldybėje. Lėšų suaugusiųjų švietimo programoms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jos finansuojamos ir iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų. Suaugusieji gali nemokamai mokytis lietuvių ir užsienio kalbų, įgyti psichologinių, skaitmeninio raštingumo ir kt. įgūdžių.